Maskvos tankai įriedėjo į Ukrainą vasario 24 d., prasidėjus invazijai, kurią įsakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tvirtinantis, kad jo šaliai kelia pavojų Kyjivo noras įstoti į NATO.

„Mes nepasiduosime. Ginsime tai, kas mūsų. Mes laimėsime!“ – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad, nepaisant mūšių, gyvenimas jo šalyje tęsiasi. Jis paskelbė nuotraukų, kuriose užfiksuoti per karą kovojantys žmonės, ir sakė, kad karas „tikrai nepavers mūsų įkaitais šio siaubo, kurį įsibrovėliai atnešė į mūsų šalį“.

Mes nepasiduosime. Ginsime tai, kas mūsų. Mes laimėsime!

V. Zelenskis pakartojo savo raginimą JAV ir kitoms NATO valstybėms narėms tiekti sunkiąją ginkluotę, kad Rusijos puolimas būtų sustabdytas ir išlaisvintos per karą užimtos teritorijos.

Jo komentarai pasirodė Ukrainos generaliniam štabui pranešus apie naujas Rusijos pajėgų atakas rytiniuose Donecko ir Charkivo regionuose, kai kurios jų buvo atremtos.

Generalinio štabo teigimu, iki šiol per mūšius nuo karo pradžios žuvo beveik 40 tūkst. Rusijos kareivių – daug daugiau nei nurodo Vakarų analitikai. JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovas šią savaitę sakė, kad iki šiol tikriausiai žuvo maždaug po 15 tūkst. abiejų šalių karių. Maskva tik kovą skelbė pareiškimą apie žuvusiųjų skaičių, jame buvo sakoma, kad žuvo 1 351 Rusijos kareivis.

S. Lavrovas patvirtino Maskvos planus pakeisti režimą Ukrainoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, priešingai nei anksčiau, pareiškė, kad Rusija siekia nuversti Ukrainos vyriausybę.

„Mes neabejotinai padėsime Ukrainos žmonėms išsilaisvinti iš režimo, kuris yra absoliučiai priešiškas žmonėms ir istorijai“, – sekmadienį lankydamasis Egipto sostinėje sakė S. Lavrovas. Jis pridūrė, kad ateityje Rusijos ir Ukrainos žmonės gyvens kartu.

Pastarosiomis dienomis Rusijos vadovybė viešai sugriežtino savo poziciją dėl karo Ukrainoje. Trečiadienį S. Lavrovas pagrasino, kad planuojama užimti daugiau teritorijų už rytinio Donbaso regiono, kur šiuo metu vyksta daugiausia mūšių, ribų.

Atsižvelgiant į Vakarų tiekiamus ginklus ir didesnį jų nuotolį, būtina nustumti Ukrainos karius toliau nuo Donecko ir Luhansko regionų, teigė jis.

Paskelbęs, kad siekiama pakeisti politinę vadovybę Kyjive, S. Lavrovas prieštarauja savo paties balandžio mėnesio pareiškimams. „Mes neplanuojame keisti režimo Ukrainoje“, – tuomet sakė Rusijos diplomatijos vadovas interviu televizijos kanalui „India Today“. Ukrainiečiai patys turi nuspręsti, su kokia vadovybe jie nori gyventi, tuomet tvirtino S. Lavrovas.

S. Lavrovas išvyko į Afrikos šalis, priklausomas nuo grūdų importo

Rusijos diplomatijos vadovas sekmadienį, pradėdamas kelionę po Afrikos šalis, kurių aprūpinimas maistu priklauso nuo importo, patikino Egipto vadovus, kad jų rusiškų grūdų užsakymai bus įvykdyti.

„Patvirtinome Rusijos grūdų produktų eksportuotojų įsipareigojimą visiškai įvykdyti jų užsakymus“, – sakė užsienio reikalų ministras S. Lavrovas spaudos konferencijoje po derybų su Egipto kolega Sameh Shoukry. – Prezidentas Vladimiras Putinas tai pabrėžė per neseniai įvykusį pokalbį telefonu su Egipto prezidentu (Abdel Fattah) al-Sisi“.

S. Lavrovo vizitas vyksta po to, kai penktadienį Rusija ir Ukraina su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija pasirašė svarbų susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, kilusią dėl užblokuoto grūdų tiekimo per Juodąją jūrą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį Ukrainos uostuose buvo užblokuota nuo 20 iki 25 mln. tonų grūdų, o Ukraina, siekdama apsiginti nuo puolimų iš jūros, užminavo uostų prieigas.

Susitarime numatyta sukurti saugius koridorius grūdų eksportui iš trijų Ukrainos uostų, taip pat siekiama palengvinti Rusijos grūdų eksportą, išbraukiant jį iš Vakarų sankcijų objektų sąrašo.

„(JT) generalinis sekretorius (Antonio Guterresas) prisiėmė atsakomybę už šių neteisėtų apribojimų, kuriuos JAV ir ES nustatė (Rusijos) finansinėms ir tiekimo grandinėms, panaikinimą“, – sakė S. Lavrovas.

Prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje abi šios šalys sudarė 85 proc. Egipto kviečių importo, kurį smarkiai paveikė tai, ką S. Lavrovas vėliau sekmadienį kreipdamasis į Arabų lygą Kaire pavadino „vadinamąja pasauline maisto krize“.

S. Lavrovas susitiko su Arabų lygos vadovu Ahmedu Aboulu Gheitu ir 22 šalių, sudarančių šį arabų bloką, atstovais.

JAV siekia izoliuoti Rusiją pasaulinėje arenoje dėl jos invazijos į Ukrainą, tačiau arabų pasaulyje, kur daugelis šalių nesiryžta aštrinti santykių su Maskva, joms tą daryti sekasi prasčiau.

Daugelis jų, pavyzdžiui, Egiptas, nėra aiškiai pasisakę nei už Rusiją, nei už Ukrainą, todėl S. Lavrovas sekmadienį pagyrė arabų šalių ir Lygos „subalansuotą, sąžiningą ir atsakingą poziciją“.

Kelios valstybės narės yra labai priklausomos nuo kviečių importo iš Ukrainos ir kenčia nuo maisto trūkumo, dėl kurio, pasak S. Lavrovo, buvo „atvirai ir besąlygiškai“ apkaltinta Rusija, „tarsi maisto krizė prasidėjo tą dieną, kai pradėjome specialią karinę operaciją Ukrainoje“.

Be koronaviruso pandemijos ir tiekimo grandinės problemų, diplomatas sakė, kad krizę „dar labiau pagilino neteisėtos Vakarų sankcijos Rusijos Federacijai“.

Nepaisydamas to, kad šeštadienį Rusija smogė Ukrainos Odesos uostui ir Kyjivas tai pavadino „spjūviu į veidą“ ką tik pasirašytam susitarimui su Turkija ir JT, sekmadienį S. Lavrovas gyrė susitarimą.

Jis sakė arabų šalių vadovams, kad susitarimas privers „Vakarų šalis panaikinti apribojimus ir nustoti trukdyti tiekti rusiškus grūdus pirkėjams“.

Iš Egipto S. Lavrovas vyks į Ugandą, Etiopiją ir Kongą.

Rusijos pajėgos raketomis smogė Čuhujivo miestui, yra sužeistųjų

Naktį į pirmadienį Rusijos karinės pajėgos raketomis smogė Ukrainos Charkivo srityje išsidėsčiusiam Čuhujivo miestui, sužeista 46-erių moteris, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Charkivo srities prokuratūra.

„2022 m. liepos 25 d., maždaug 3 val. ryto Rusijos kariai raketomis smogė Čuhujivui ir sunaikino čia esantį kultūros centrą. Sužeista 46-erių moteris“, – teigė prokuratūra. Preliminariais duomenimis, po pastato griuvėsiais įstrigo dar trys civiliai. Atakos metu taip pat apgadinta švietimo įstaiga.

Kiek vėliau Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas pranešė, kad po griuvėsiais įstrigę civiliai sėkmingai išgelbėti.

„RIA Novosti“: „referendumai” dėl Zaporižios ir Chersono prijungimo prie Rusijos veikiausiai įvyks rugsėjį

Tariamas „referendumas“ dėl okupuotos Ukrainos Zaporižios srities prijungimo prie Rusijos veikiausiai bus surengtas rugsėjį, skelbia rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Maskvos statytiniu Zaporižioje Vladimiru Rogovu. Pasak jo, analogiškas „referendumas“ tuo pat metu numatomas ir okupuotame Chersone.

„Viskas juda link to, kad referendumas bus surengtas rugsėjo pirmoje pusėje. Tikslios datos dar neįvardysiu. Formuojamos rinkimų komisijos“, – pareiškė V. Rogovas. Pasak jo, „pagrindinė rinkimų komisijų užduotis bus patikslinti rinkėjų sąrašus, atsižvelgiant į tai, kad (Zaporižios) sritį paliko dalis gyventojų“.

V. Rogovas pridūrė, kad „esama labai didelės tikimybės“, jog tuo pat metu „referendumas“ vyks ir okupuotoje Chersono srityje. Jo teigimu, „laimėjimai kontaktinėje linijoje“ tariamai padėjo užtikrinti šių sričių saugumą.

USAID: po rusų smūgių Odesoje JAV rengia „planą B“ Ukrainos grūdų eksportui

JAV kartu su Ukraina rengia „planą B“, kaip iš šalies išvežti eksportui skirtus grūdus po Rusijos atakos prieš Odesos uostą, sekmadienį pareiškė JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) administratorė Samantha Power.

Smūgiai buvo suduoti praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė susitarimą leisti eksportuoti grūdus iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, todėl kilo pyktis ir susirūpinimas dėl susitarimo, kuriuo siekiama sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę, ateities.

„Planas B apima kelius, geležinkelius ir upes, baržų siuntimą ir geležinkelių sistemų suderinimą su Europos geležinkelių sistemomis, kad eksportas galėtų vykti greičiau, – sakė S. Power CNN žurnalistui Nairobyje (Kenija). – Mes įgyvendiname  nenumatytų atvejų planą, nes jokiu būdu negalima pasitikėti niekuo, ką sako [Rusijos prezidentas] Vladimiras Putinas“.

Apie 20 mln. tonų kviečių ir kukurūzų yra įstrigę Odesos uoste, sakė S. Power, pridurdama, kad, nepaisant to, jog egzistuoja alternatyvūs keliai iš Ukrainos maistui išvežti, vis dėlto „nėra nieko, kas pakeistų Putino leidimą nutraukti blokadą ir išvežti grūdus pačiu efektyviausiu būdu“.

Ji pareiškė, kad tikisi, jog susitarimas dėl grūdų „kaip nors išsilaikys“, nepaisant to, kad Rusija „iš karto atsuko nugarą“ susitarimui ir atakavo Odesą – pagrindinį susitarime įvardytą uostą.

Praėjusią savaitę JAV paskelbė apie papildomą 1,3 mlrd. dolerių humanitarinę pagalbą Afrikos Kyšuliui. Čia – Etiopijoje, Kenijoje ir Somalyje – tvyro beprecedentės sausros. 

„Daugiau nei pusė Somalio suvartojamų kviečių atkeliauja iš Ukrainos, o dabar jie įstrigę Odesos uoste“, – sakė S. Power.

Kremlius: smūgiai Odesos uostui neturėtų paveikti grūdų eksporto

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainos Juodosios jūros Odesos uostui „neturėtų paveikti“ Jungtinėms Tautoms tarpininkauto Maskvos ir Kyjivo susitarimo dėl grūdų eksporto atblokavimo.

„Tai negali ir neturėtų turėti įtakos krovinių gabenimo pradžiai“, – praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva smogė šiam uostui, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis tvirtino, kad Maskvos smūgiai buvo nukreipti „išimtinai“ į karinę infrastruktūrą ir „nesusiję su susitarimu dėl grūdų eksporto“.

Rusijos kariuomenė ir Užsienio reikalų ministerija po šių smūgių irgi tvirtino, kad taikytasi į karinius taikinius, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui. Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo pareiškime sakė, kad per smūgį buvo sužeista kažkiek žmonių ir apgadinta uosto infrastruktūra, bet daugiau detalių nepateikė.

Penktadienį Kyjivas ir Maskva po mėnesius trukusių derybų pasirašė susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto iš šalies uostų atnaujinimo, siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

Rusijos raketų smūgį Odesos uostui pasmerkė Jungtinės Tautos ir Ukrainos sąjungininkės Vakaruose, įskaitant Europos Sąjungą ir JAV.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiais buvo taikytasi į Odesos uoste esančias grūdų saugyklas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka Rusijos smūgį Odesos uostui pavadino Kremliaus „spjūviu“ JT ir Turkijai, tarpininkavusioms dėl grūdų eksporto atnaujinimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sistemingai pažeidžiant susitarimus.

Nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 39 700 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 39 700 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 25-osios Rusija taip pat neteko 1 730 tankų, 3 950 šarvuotųjų kovos mašinų, 876 artilerijos sistemų, 257 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 116 oro gynybos sistemų, 222 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 2 832 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 719 dronų, 73 specialiosios technikos vienetų ir 174 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

V. Zelenskis atleido R. Demčenką

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atleido Ruslaną Demčenką iš Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovo pirmojo pavaduotojo pareigų, rašo UNIAN.

Taip teigiama liepos 25 dienos valstybės vadovo dekrete. Anksčiau programoje „Schemos“ buvo paskelbta informacija, kad R. Demčenka 2010 metais užsiėmė lobizmu dėl Charkivo susitarimų.

Žurnalistai Aukščiausiosios Rados archyve rado 2010 m. balandžio 26 d. uždaro parlamentinio saugumo komiteto posėdžio, kurio nariai buvo apsisprendę rekomenduoti deputatams ratifikuoti Charkivo susitarimus, stenogramą.

Iš Užsienio reikalų ministerijos į susitikimą atvyko R. Demčenka – tuo metu viceministras. Remiantis stenograma, jis paragino deputatus pritarti įstatymo projekto dėl susitarimo ratifikavimo svarstymui posėdžių salėje.

Ukrainos pajėgos sunaikino 50 Rusijos amunicijos sandėlių

Ukrainos ginkluotosios pajėgos su HIMARS sunaikino 50 rusų įsibrovėlių amunicijos sandėlių - Reznikovas

Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, cituojamas „ Reuters“. „Tai nutraukia jų (Rusijos) tiekimo grandines ir atima iš jų galimybę vykdyti aktyvius karo veiksmus ir paleisti į mūsų ginkluotąsias pajėgas stiprią artilerijos ugnį“, – sakė jis televizijai.

Pirmi grūdų kroviniai iš Ukrainos bus išplukdyti „šią savaitę“

Nepaisydamas Rusijos smūgių Odesai Kyjivas tikisi, kad pirmieji grūdų kroviniai pagal Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytą susitarimą iš Ukrainos uostų bus išplukdyti „šią savaitę“, pirmadienį pranešė ukrainiečių infrastruktūros ministras.

„Tikimės, kad susitarimas pradės veikti artimiausiomis dienomis... Rengiamės viską pradėti šią savaitę“, – spaudos konferencijoje sakė Oleksandras Kubrakovas, vadovavęs Ukrainos delegacijai Stambule vykusiose derybose dėl grūdų eksporto.

O. Kubrakovas taip pat pabrėžė saugumo svarbą po naujausio Rusijos raketų smūgio Odesos uostui – vienam iš trijų, įtrauktų į sudarytą susitarimą.

„Mūsų pozicija – labai paprasta. Pasirašėme sutartį su JT ir Turkija. Jeigu šalys garantuoja saugumą, susitarimas veiks. Jeigu ne – neveiks“, – sakė ministras.

Rusija ir Ukraina praeitą penktadienį Stambule pasirašė su Turkija ir JT atskiras, bet identiškas sutartis dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą.

Abi šalys yra svarbios žemės ūkio produktų eksportuotojos, bet Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.

O. Kubrakovas pridūrė, kad išminavimas vyks „išskirtinai“ laivybos keliuose, reikalinguose grūdų eksportui. Ukrainos laivai lydės išvykstančias vilkstines, gabensiančias ne vien grūdus, bet ir trąšas.

Infrastruktūros viceministras Jurijus Vaskovas per tą pačią spaudos konferenciją sakė, kad pietrytinis Čornomorsko uostas bus pirmasis, panaudotas grūdams išgabenti. Paskui bus pradėtas naudoti Odesos uostas ir Pietų uostas Odesos srityje.

„Per ateinančias dvi savaites būsime techniškai pasiruošę vykdyti grūdų eksportą iš visų Ukrainos uostų“, – pridūrė J. Vaskovas.

S. Lavrovas: Rusijos tikslas – nuversti Ukrainos prezidentą

Rusijos užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui pareiškus, kad svarbiausias Maskvos tikslas yra nuversti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę, viešai deklaruojama Maskvos pozicija atrodo kardinaliai pasikeitusi.

Rusams iš artilerijos pabūklų ir karo lėktuvų toliau apšaudant Ukrainos miestus, S. Lavrovas pasiuntiniams per Arabų Lygos susitikimą Kaire vėlai sekmadienį sakė, kad Maskva yra pasiryžusi padėti ukrainiečiams „nusikratyti šio absoliučiai nepriimtino režimo naštos“.

Jo komentaras pasirodė Ukrainai stengiantis atnaujinti grūdų eksportą iš savo Juodosios jūros uostų, turintį švelninti pasaulinę maisto krizę. Grūdai iš Ukrainos turi būti plukdomi pagal naują susitarimą, jau turėjusį atlaikyti savaitgalį Odesai Rusijos suduotą smūgį.

S. Lavrovas apkaltino Kyjivą ir jo „sąjungininkus Vakaruose“ propaganda siekiant paversti Ukrainą „amžina Rusijos prieše“.

„Rusai ir ukrainiečiai toliau gyvens drauge, mes tikrai padėsime ukrainiečiams nusikratyti režimo, absoliučiai prieštaraujančio žmonių interesams ir istorijai“, – pareiškė jis.

Komentaras kardinaliai prieštarauja karo pradžioje Kremliaus deklaruotai linijai, kai Rusijos pareigūnai ne kartą pabrėžė nesiekiantys nuversti V. Zelenskio vyriausybės.

S. Lavrovas tvirtino, kad Rusija kovo mėnesį buvo pasirengusi derėtis dėl susitarimo nutraukti karo veiksmus, kai Kyjivas pakeitė taktiką ir deklaravo savo ketinimus sutriuškinti Rusiją mūšio lauke. Jo teigimu, Vakarai skatino Ukrainą kovoti toliau.

„Vakarai tvirtina, kad Ukraina negali pradėti derybų, kol Rusija nenugalėta mūšio lauke“, – sakė S. Lavrovas.

Kol kas neaišku, kada Ukraina vėl pradės išvežti grūdus pagal penktadienį Stambule Rusijos ir Ukrainos su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija pasirašytus atskirus, bet identiškus susitarimus. Pagal juos Juodojoje jūroje turi būti nustatyti saugūs koridoriai milijonų tonų grūdų eksportui iš trijų Ukrainos uostų ir palengvintos sąlygos rusiškų grūdų bei trąšų eksportui.

Ukrainiečių infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, vadovavęs Ukrainos delegacijai Stambule vykusiose derybose dėl grūdų eksporto, pirmadienį išreiškė viltį, kad pirmieji javų kroviniai turėtų būti išplukdyti artimiausiomis savaitėmis.

Kremlius savo ruožtu pirmadienį tvirtino, kad praeitą savaitgalį surengto raketų smūgio Odesos uostui taikiniai buvo kariniai ir kad tai nepaveiks grūdų eksporto.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas reporteriams sakė, kad minimas smūgis yra susijęs „tik su karine infrastruktūra“.

„Tai niekaip nesusiję su infrastruktūra, reikalinga įgyvendinant susitarimus ir eksportuojant grūdus. Taigi, tai negali ir neturėtų kaip nors paveikti gabenimo proceso pradžios“, – sakė D. Peskovas.

Jis taip pat teigė, kad Maskva nesuinteresuota stabdyti visą dujų tiekimą Europai ir kad pastarojo meto rusiškų dujų tiekimo Europos šalims suvaržymai „paprasčiausiai yra europiečių įvestų suvaržymų pasekmės ir patys europiečiai kenčia nuo šių suvaržymų“.

„Rusija yra atsakinga dujų tiekėja, ir nesvarbu, kas ką sako Europos Komisijoje, Europos sostinėse, Jungtinėse Valstijose. Rusija buvo ir yra šalis, didele dalimi užtikrinanti Europos energetinį saugumą“, – teigė D. Peskovas.

Tuo metu Ukrainos prezidentūra pirmadienį pranešė, kad per Rusijos apšaudymus pastarąją parą žuvo mažiausiai du civiliai, o dar 10 buvo sužeisti.

Rytinėje Donecko srityje, į kurią Rusija yra sutelkusi savo puolimą, rusų artilerija smogė Avdijivkai, Kramatorskui ir Kostiantynivkai. Per oro smūgį Bachmutui buvo apgadinti mažiausiai penki namai.

„Rusai visame Donbase naudoja išdegintos žemės taktiką, jie šaudo nuo žemės ir iš oro, kad nušluotų ištisus miestus“, – televizijai sakė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Rusai taip pat smogė Charkivo regionui. Čuhujivo mieste per Rusijos smūgį sugriautas vietos klubo pastatas, iš jo griuvėsių gelbėtojai ištraukė kelis žmones.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas šią ataką pavadino „beprasmiu barbariškumu“ ir sakė, kad „tai atrodo kaip mirtina loterija, kai niekas nežino, kur bus suduotas kitas smūgis, o visas regionas yra pavojingas gyventi“.

Dnipro srityje per apšaudymą buvo sužeista 10 metų mergaitė, o Mykolajivo srityje – 7 metų vaikas.

Rusija ragina JT padėti jai eksportuoti savo grūdus

Rusija reikalauja Jungtinių Tautų (JT) paramos kovojant su Vakarų sankcijomis po susitarimo nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą.

„JT privalo įvykdyti savo susitarimo dalį dėl apribojimų, nukreiptų prieš Rusijos grūdų ir trąšų tiekimą“, – pasak agentūros „Interfax“, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JT nepatvirtino to, kaip Rusija interpretuoja lygiagretų susitarimą dėl rusiškų maisto produktų bei trąšų, ir penktadienį tik pareiškė, „kad Rusijos Federacijai įvestos priemonės šiems produktams netaikomos“.

Kitą dieną po susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto Rusijos suduotas raketų smūgis į Odesos uostamiestį buvo pasmerktas tarptautiniu mastu. Tačiau D. Peskovas sakė, kad jis neturės įtakos susitarimui, nes per smūgį sunaikinta tik karinė infrastruktūra. „Štai kodėl tokie dalykai neturėtų turėti visiškai jokios įtakos pradėti (grūdų) krovimo procesą“, – pridūrė D. Peskovas.

Ukraina gavo iš Vokietijos pirmuosius priešlėktuvinius tankus „Gepard“

Ukraina gavo iš Vokietijos pirmuosius priešlėktuvinius tankus „Gepard“ („Leopard“).

„Šiandien oficialiai atvyko pirmieji trys „Gepard“, – pirmadienį per Ukrainos televiziją sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir pridūrė, kad taip pat pristatyta dešimtys tūkstančių šaudmenų.

Pagal gegužę pasiektą susitarimą su gynybos ministre Christine Lambrecht turi būti pristatyta dar 12 tankų.

Tai jau antroji sunkiosios ginkluotės siunta iš Vokietijos. Birželio mėnesį Vokietijos vyriausybė pristatė septynias 40 kilometrų nuotolio savaeiges haubicas.

Kremlius: O. Scholzo kritika dėl dujų tiekimo prasilenkia su realybe

Kremlius pirmadienį atmetė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kritiką dėl rusiškų dujų tiekimo patikimumo.

„Tokie pareiškimai visiškai prasilenkia su realybe“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis paskelbė, kad dujų tiekimas vamzdynu „Nord Stream 1“ artimiausiu metu bus padidintas iki maksimalaus lygio pagal dabartinius pajėgumus. Atstovas nurodė, kad Rusija nėra suinteresuota nutraukti dujų tiekimą Europai.

„Rusija yra patikima dujų tiekėja. Kad ir ką sakytų Europos Komisija, Europos šalių sostinės ar JAV, Rusija buvo ir yra valstybė, daugiausiai užtikrinanti Europos energetinį saugumą“, – pridūrė D. Peskovas. Tačiau, atstovo teigimu, jei ES tęs sankcijų politiką, situacija gali pasikeisti.

Ukraina iš savo partnerių gaus priešradarinių raketų

Ukraina netrukus gaus dar vieną HIMARS ir specialias antiradarines raketas, apie tai paskelbė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, skelbia „Ukrinform“.

„Mes ir toliau sulauksime pagalbos. Jei neklystu – už 270 milijonų dolerių dar keturias specialias priešradarines raketas HIMARS, kurių turėjome anksčiau. Tai leis efektyviai sunaikinti rusų karių radarų sistemą bei įgyti pranašumą kontrpuolimui“, – sakė O. Reznikovas.

Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 23 d. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas pareiškė, kad JAV yra pasirengusios aprūpinti Ukrainą kuo daugiau HIMARS sistemų.

„Gazprom“ dar labiau sumažins per „Nord Stream 1“ tiekiamų dujų srautą

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą – tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų.

Bendrovė nurodė, kad nuo trečiadienio 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

Birželį „Gazprom“ smarkiai sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream“. Bendrovė aiškino, jog tai buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.

Vokietija, kuri šiuo dujotiekiu gauna didžiausią suvartojamų rusiškų dujų kiekį, pareiškė, jog tiekimas, jos nuomone, buvo sumažintas dėl politinių priežasčių – Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.

Berlynas ir Otava galiausiai sutarė, jog Kanada perduos turbiną Vokietijai, o ši savo ruožtu pristatys ją Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kad būtų išvengta Kanados sankcijų pažeidimo.

Liepos 11–21 dienomis dujotiekis buvo laikinai sustabdytas „planiniams techninės priežiūros darbams“ ir Europos Komisijoje buvo rengiamasi tam, kad, šiems darbams pasibaigus, dujų tiekimas nebus atnaujintas.

Visgi „Gazprom“ liepos 21 dieną atnaujino dujų tiekimą Vokietijai, bet tik 40 proc. dujotiekio pajėgumu.

„Nėra techninių priežasčių“

Anksčiau pirmadienį „Gazprom“ nurodė gavęs dokumentus, susijusius su atidėtu turbinos perdavimu, bet atkreipė dėmesį, kad išliko virtinė neišspręstų klausimų, susijusių su Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sankcijomis.

Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad tolesniam dujų tiekimo mažinimui „techninių priežasčių nėra“.

„Remiantis mūsų turima informacija, nėra jokių techninių priežasčių mažinti tiekimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė.

„Gazprom“ žinia buvo paskelbta tęsiantis didžiulei įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje. ES šalys kaltino Rusiją varžant dujų tiekimą dėl Vakarų sankcijų, įvestų Maskvai dėl šios agresijos.

Didelė Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų ir Maskvos siunčiami nerimą keliantys signalai dar labiau didina spaudimą didžiausiai Europos ekonomikai.

Visiškas rusiškų dujų importo atsisakymas ar staigus jo sumažinimas gali sukelti katastrofinių padarinių – tektų uždaryti kai kurias gamyklas, o namų ūkiai būtų priversti tenkintis mažesniu šildymu.

V. Zelenskio prašymu Ukrainoje lankosi Gvatemalos prezidentas

Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattei pirmadienį apsilankė Ukrainoje savo kolegos Volodymyro Zelenskio kvietimu, kad pamatytų Rusijos invazijos padarytą žalą, pranešė Centrinės Amerikos šalies vyriausybė.

Kvietimas apsilankyti Ukrainoje buvo gautas birželį per dviejų prezidentų pokalbį telefonu. Trumpame pranešime spaudai Gvatemalos prezidentūros komunikacijos sekretoriatas nepateikė išsamios informacijos, nei kada prasidėjo vizitas, nei kiek jis truks.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą A. Giammattei uždarė Gvatemalos ambasadą Maskvoje. Centrinės Amerikos šalis eksportuoja nikelį į Ukrainą, o importuoja geležį ir plieną. Nepaisant to, kad nutraukė diplomatinius santykius su Rusija, Gvatemala ir toliau eksportuoja kavą ir bananus į Eurazijos šalį bei importuoja iš jos trąšas, medicinos reikmenis ir popierių.

Po birželio mėnesį įvykusio pokalbio telefonu A. Giammattei sakė, kad V. Zelenskis norėjo, jog jis „tiesiogiai pamatytų Ukrainai padarytą žalą ir galėtų apie tai papasakoti pasauliui“. „Kalbėjome apie Ukrainos atstatymą, kai reikės darbininkų, todėl jis paprašė, kad gvatemaliečiai atvyktų dirbti į Ukrainą“, – priduriama A. Giammattei pranešime, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra.

Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą vasario 24 d.,po daugelį mėnesių tarp kaimynių tvyrojusios įtampos. Nuo tada Gvatemaloje, kaip ir daugelyje karo paveiktų šalių, pakilo degalų kainos.

Alejandro Giammattei ir Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.