Išsaugant autentiškumą, kaimuose pakeista dalis gyvenamųjų namų, kluonų ir svirnų stogų bei langų. Kaimų tvarkybos projektą finansuoja Norvegijos fondai. Medinei architektūrai atnaujinti pinigų skyrė Varėnos rajono savivaldybė ir patys gyventojai.

Musteikos kaime naujais stogais pasipuošė keturiasdešimt įvairių statinių – gyvenamieji namai, svirnai ir šuliniai, lauko virtuvės bei kluonai. Naujas autentiškas stogas, durys ir langai, bei tvoros puošia ir žinomo gamtininko Tado Ivanausko 1918-aisiais Vilnijos krašte įkurtą pirmąją lietuvišką mokyklą. 

Atnaujinti pastatus panoro vienuolikos sodybų savininkai. Stogams ir tvoroms naudota eglė, pušis, maumedis bei drebulė. Langinių ir pastatų sienoms dekoruoti pasitelkti liaudies meistrai, o stogams perdengti staliai iš kaimyninės Lenkijos, Punsko krašto.

Tačiau Musteikos kaimo bendruomenės pirmininkas Stanislavas Malūnavičius pripažįsta, kad sunkumų įgyvendinant projektą buvo, daugiausiai dėl pačių neapgalvotų sprendimų: „Norėdami pritraukti daugiau liaudies meistrų, skirtingos ir tinkamos kvalifikacijos rangovų, turėjome organizuoti 7 viešuosius pirkimus, viena įmonė, kuri vykdė rangos darbus – bankrutavo, projekto įgyvendinimas užėmė labai daug laiko.“

Atsinaujino ir Zervynų etnografinis kaimas, šiferinių stogų liko mažiau. Tradicinei medinei architektūrai išsaugoti abiejuose kaimuose Norvegijos fondai skyrė beveik milijoną eurų. Gyventojai priklausomai nuo atnaujintų pastatų skaičiaus prisidėjo savo lėšomis – nuo 5 iki 11 proc. Pavyzdžiui, už penkis atnaujintus pastatus gyventojui teko mokėti 4 tūkst. eurų.

Pasak Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus, pirmiausiai reikėjo įtikinti žmones imtis šio projekto.

„Reikėjo įtikinti gyventojus perduoti savo turtą bendrijai panaudos teise. Kadangi visas kaimas – tai kultūros paveldo objektas, reikėjo atlikti archeologinius tyrimus. Atliekant archeologinius tyrimus buvo rastos vertingos iškasenos ir ten sustojo darbai“, – sakė Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.

Etnografinių kaimų atnaujinimo darbai turi būti baigti iki gegužės.

Ispanijai tai bus ketvirti turistų derlingi metai. Iberijos pusiasalyje pagrindinė britų kelionių bendrovė teigia šiemet Portugalijoje užsakiusi beveik trečdaliu vietų daugiau negu pernai, panorusių atostogauti Ispanijoje – ketvirtadaliu daugiau negu pernai. Tai turėtų būti gera žinia šalims, kurių finansai ne pačios geriausios būklės, bet ne visi laimingi.

Palmoje, Maljorkos centre, atsirado grafičių, nukreiptų prieš turistus, o Barselona net pasiuntė delegaciją į Niujorką, kad pasidalytų patirtimi, kaip valdyti turistų srautą. 

Ispanija labiausiai lankoma šalis – po Prancūzijos pernai sulaukė 68 milijonų turistų – daugiausia iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, iš turizmo uždirbo 67 milijardus eurų. Šiemet jau suskaičiuota – per pirmuosius tris mėnesius turizmo pramonė suteikė darbo vietų 89 tūkstančiams žmonių. Tai geras ženklas šalyje, kur kas penktas neturi darbo.

Tačiau kai pernai turistų skaičius vien Katalonijos sostinėje Barselonoje šoktelėjo iki 7 milijonų, imta skambinti pavojaus varpais. Valdžia bando siekti pusiausvyros – svarsto, ar neįvedus turistų mokesčio. Jis būtų dalijamas įvairiems sektoriams, kad visi justų naudą.

Šį sezoną poilsiautojus Neringa pasitinka su naujovėmis. Nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio vidurio už įvažiavimą į kurortą teks mokėti 20 eurų. Pasak Neringos mero, taip siekiama pagerinti atvykstančiųjų poilsio kokybę vasaros sezonu.

„Manau, poilsio kokybė pagerėtų, kada Neringoje būtų mažiau automobilių ir nestovėtų jie visur, kur netgi ir negalima stovėti. Nes tiesiog fiziškai jie netelpa tuo metu“, – permainas komentavo meras Darius Jasaitis.

Didžiausia staigmena šeštadienį laukė atskubėjusių į tradicinę vasaros pradžios šventę. Šiemet kurortas pasirinko kur kas sportiškesnę programą ir pakvietė visus į gausybę sporto renginių vietoje tradicinio festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“.

Šį sezoną Nidoje daug dėmesio skirta susisiekimui gerinti. Elektrinis mikroautobusas nuveš poilsiautojus ir iki paplūdimio. Turistus po Neringą jau vežioja ir „tuktukai“. Po savaitės tarp Drevernos ir Juodkrantės plaukios keleivinis keltas.

Nakvynė kainuoja panašiai kaip ir pernai, kai kas, teigiama, net pigo. Pavyzdžiui, dviejų kambarių buto nuoma parai pernai kainavo 75 eurus, šiemet – 70. Itin nekilo ir maitinimo kainos.

Per metus Neringą aplanko apie pusę milijono turistų, prognozuojama, kad ateityje jų šiame unikaliame gamtos kampelyje – daugės.

Panaši nelaimė įvyko Paryžiaus parke, čia per gimtadienio pobūvį trenkus žaibui sužeisti aštuoni vaikai ir trys suaugę žmonės.

Šeši vaikai smarkiai apdegė. Nukentėjusieji per audrą bandė slėptis po medžiu.

Nelaimė įvyko Monso parke, kuriame paryžiečių šeimos mėgsta ilsėtis.

Jungtinėje Karalystėje prasidėjo vienu didžiausių įvykiu knygų pasaulyje tituluojama Londono knygų mugė. Naujausias knygas leidybos profesionalams mugėje pristato ir Lietuva. Tikimasi, kad taip dar daugiau žmonių atras mūsų šalį ne tik per turizmą ar reklamą, bet ir per literatūrą bei kultūrą.

Londono knygų mugę ekspertai laiko antra pagal svarbą rašytojų, leidyklų ir vertėjų verslo kontaktų muge pasaulyje po Frankfurto knygų mugės. Šiemet trijų dienų renginyje parodų centre „Olympia“ vyks daugiau kaip 200 seminarų, konferencijų, susitikimų ir diskusijų. Išskirtinis dėmesys ir specialių renginių ciklas bus skiriamas prieš 400 metų mirusiam Williamui Shakespeare`ui.

Lietuva Londono knygų mugėje pirmą kartą prisistato ne viena, o bendrame stende su Latvija ir Estija. Trims Baltijos valstybėms tai yra tarsi generalinė repeticija prieš svarbiausiu Lietuvos knygų leidybos tarptautiniu projektu vadinamą įvykį – 2018 m. Londono knygų mugę, kurioje Lietuva, Latvija ir Estija dalyvaus kaip šalys viešnios.

Rašytoja, poetė Ilzė Butkutė pasakojo susidūrusi su nuomonėmis, kad šalių kaimynių literatūra neturi nieko bendra, todėl verta pristatyti kiekvienos šalies literatūra atskirai. Tačiau poetė mano, kad „didžiausia erdvė atradimams yra ten, kur žmonės pradeda bendradarbiauti.“ „Būtent tas brolių estų ir brolių latvių palaikymas yra tiesiog neįkainojamas tokio masto renginiuose“, – pridėjo rašytoja.

Rašytojas iš Estijos Asko Kunnapas patvirtino, kad kiekviena šalis, pristatydama savo kultūrą, siekia sudominti. „Be jokios abejonės, žinoma, aš tuo įsitikinęs – privalome būti įdomūs, juk koks kitas pasirinkimas? Ar atvykome čia pralaimėti? Ne, atvykome čia laimėti. O jei jau atvykome, mūsų šou turi būti puikus, stendai – gražūs. Esame maži, todėl turime elgtis kaip aš“, – patikino menininkas.

Specialistų teigimu, anglakalbės rinkos sunkiai įsileidžia vertimus – pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje verstinė grožinė literatūra sudaro šiek tiek daugiau nei keturis procentus visos išleidžiamos literatūros. Lietuva stengiasi įtikinti, kad taip pat esame verti tarptautinio dėmesio, kad esame saviti ir turime kultūrinių ir istorinių patirčių, kurios aktualios ir kitoms tautoms. Tiesa, save parduoti dar reikia mokytis.

Estui poetui antrino poetė iš Latvijos Inga Gaile, kuri prisipažino norinti ir siekianti, kad mugėje prie jos prieitų leidėjai ir pasiūlytų išleisti jos kūrybą. „Tačiau tuo pat metu pati mano rašymo idėja tokia, jog negaliu rašyti tam, kad įtikčiau, ir negaliu specialiai rašyti taip, kad parduočiau“, – paaiškino kūrėja.

Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonytė, apžvelgdama kultūros rinkos padėtį, buvo konkreti. „Jeigu mes žinotumėm, kiek milijonų čia išleidžiama kiekvienais metais, tie keturi procentai galbūt vėlgi tampa visai dideliu skaičiumi mums. Bet, be abejo, tai yra labai sudėtingas procesas ir reikalaujantis didelio įdirbio, ką ir Lietuvos kultūros institutas aktyviai daro. Mes susitikinėjam su leidyklomis, kviečiame leidėjus į Lietuvą, kad jie susipažintų su kultūra ir su literatūra, žinoma, tokie projektai duoda rezultatų“,  – apie rinkos subtilybes pasakojo kultūros atašė.

45 kartą rengiama Londono knygų mugė skirta knygų, medijų, vaizdo ir garso produkcijos leidybos, autorių teisių, produkcijos platinimo ir kitiems su šia industrija susijusiems profesionalams iš viso pasaulio. Į mugę kasmet susirenka per 25 tūkst. dalyvių iš daugiau kaip 120 šalių.

Švietimo ir mokslo ministerija kuria mokyklų tinklą, kuriose ypatingas dėmesys bus skiriamas gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir informatikos dalykams. Kaune veikiančiame vieninteliame šalyje inžinerijos licėjuje norinčiųjų mokytis netrūksta.

„Pasibaigus pamokoms, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus mokinai namo neskuba – daugelis lanko čia veikiančius įdomiųjų technologijų, robotikos, šachmatų, medijų būrelius. Pasak vieno iš būrelių vadovės, vaikus, ypač mažiausius, sudominti inžinerijos mokslais – nesunku.

„Jiems viskas įdomu, jeigu dega mokytojas, vadovas –  tada labai nesudėtinga (ir vaikus, – red. past.) uždegti. Nes tie vaikai, kurie atėjo su motyvacija į mūsų mokyklą, sakykim, pernai, kurie stojo, matome tą procentą didesnį, nes jie jau atėjo norėdami čia patekti“, – sako KTU Inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotoja  Aritonė Plungienė.

Pirmuosius mokslo metus baigiančio Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus vadovas sako, kad stojantieji laiko egzaminus. Planuojama,  jog į vieną vietą  pretenduos keturi moksleiviai. Pamokas čia veda ir Kauno technologijos universiteto dėstytojai, vaikai gali naudotis universiteto laboratorijomis. Pradinukams privalomos šachmatų pamokos, o nuo ketvirtos klasės mokoma programavimo pagrindų.

„Taip pat yra elektronikos sistemų užsiėmimai, toliau yra medijos, taip pat privaloma inžinerijos pamoka kiekvienai klasei, be abejonės. Devintoje klasėje visi tie dalykai išlieka, ką minėjau, bet atsiranda ir biotechnologijos. Biotechnologijos, na, šiek tiek mažesniu krūviu būna ir nuo 5 klasės,  vaikai gali atlikti įvairius laboratorinius bandymus“, – sako KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.

Siekdama vaikus sudominti tiksliaisiais mokslais, Švietimo ir mokslo ministerija su mokslininkais ir verslininkais parengė gamtos mokslų, matematikos, inžinerijos, technologijų ir kūrybiškumo ugdymo koncepciją. Pažangios mokyklos būtų jungiamos į tinklą „STEAM“, kuris jau veikia kitose Europos šalyse.

 „Tokiose mokyklose pagerinsime laboratorijas, pagerinsime laboratorijų įrangą, kursime kūrybines erdves ir dar norėčiau pasidžiaugti, kad mes suplanavome tokią priemonę kaip visų mokyklų, visų klasių aprūpinimas laboratorine įranga, vadinasi, nuo pirmos iki dvyliktos klasės“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Kiek ugdymo įstaigų galėtų dalyvauti tinkle STEAM, kol kas neaišku – pirmoje ministerijos apklausoje dalyvavo tik keliasdešimt mokyklų, didesnio jų dėmesio viliamasi rudenį.

Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą pristatė pradinių ir pagrindinių mokyklų reitingus. Pagal aštuntokų standartizuotų testų rezultatus absoliutus lyderis – Kauno miestas. Tačiau renkant mokyklą pirmokui ar ketvirtokui reitingų sudarytojai ragina atkreipti dėmesį ir į tai, ar iš jos kiek pasimokę moksleiviai neišsibėgioja.

Žurnalo „Reitingai“ sudarytojai sako, kad jei tėvai sužinotų kai kurių pradinių ir pagrindinių mokyklų auklėtinių testų rezultatus, tą pačią dieną atsiimtų savo vaikus iš šių mokyklų. Tačiau šis ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir raštingumo gebėjimų palyginimas  – neprivalomas. Daugiau kaip pusė mokyklų jame nedalyvauja, o iš dalyvaujančių tik trečdalis rezultatus viešina.

Iš jų pagal ketvirtokų matematikos, skaitymo ir rašymo rezultatus pirmoje vietoje atsidūrė Vilniaus Žėručio pradinė mokykla, kurios paslaptis, pasak direktorės – nuoširdus patyrusių pedagogų komandos darbas.

„Pradinė mokykla – aš visada sakau – yra džiaugsmo mokykla. Jeigu vaikas yra saugus, ramus, gerai jaučiasi, tai jo ir rezultatai geri, jis noriai eina į mokyklą“, – sakė Vilniaus „Žėručio“ pradinės mokyklos direktorė Birutė Liekienė.

 „Mes kiekvienais metais darome baigiamuosius testukus ir pasilyginame savame ratelyje, koks mūsų lygis. Dabar mes galime pasižiūrėti kokiam lygyje esame Lietuvos mastu, džiaugiamės savo rezultatais“, – kalbėjo Vilniaus „Žėručio“ pradinės mokyklos mokytoja Valerija Smalenskienė.

Antrieji Lietuvoje pagal standartizuotų testų rezultatus – Varėnos Ryto progimnazijos ketvirtokai, puikiai atrodo ir Anykščių rajono DebeIkių pagrindinė, Kretingos rajono Kurmaičių, Kauno Prano Mašioto ir Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos.

Pagal aštuntokų matematikos ir skaitymo bei rašymo standartizuotų testų rezultatus pirmoji – Kauno jėzuitų gimnazija, o jai ant kulnų mina Klaipėdos licėjus. Jie – antrieji Lietuvoje.

„Klaipėdos licėjuje dirba vaikus mylintys pedagogai ir, manyčiau, kad šis principas bet kuriam pedagogui diktuoja pačias geriausias mokymo metodikas. Mokiniai jau nuo 5 klasės turi galimybes mokytis pagal pagilintas programas įvairių mokomųjų dalykų“, – sakė Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. Regina Kontautienė.

Šiems klaipėdiečiams vieninteliams pavyko įsiveržti į Kauno užvaldytą geriausių progimnazijų penketuką – Tado Ivanausko, Vinco Kudirkos ir senamiesčio progimnazijų aštuntokų rezultatai nepaliko vietos kitų miestų mokiniams. Ne mažiau garbinga šešta vieta pagal standartizuotus testus gali džiaugtis Palangos Jurgučio pagrindinė.

Tačiau tėvams, norintiems išrinkti mokyklą savo mažiesiems, reitingų sudarytojai pataria žiūrėti ne tik į testų rezultatus. Jie pastebėjo, kad iš kai kurių pradinių mokyklų apie pusė į pirmą klasę atėjusių vaikų ketvirtos klasės nesulaukia – išeina į kitas.

„Greičiausiai (vaikai išeina, – red. past.) dėl to, kad yra prastas psichologinis klimatas, galbūt didelis patyčių mastas, galbūt prasti akademiniai rezultatai ir neatsižvelgiama į individualius mokymosi poreikius. Dėl to ir balsuoja tie vaikai su savo tėveliais kojomis“, – vaizdingai situaciją apibūdino žurnalo „Reitingai“ projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

Reitingų sudarytojų teigimu panaši tendencija ir pagrindinėse mokyklose. Tik apie 100 jų išlaiko beveik visus savo mokinius visus ketverius metus.

Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos, šiemet dėl pieno produktų kokybės ir ženklinimo gauta  per 140 skundų, trečdalis jų – pagrįsti. Vartotojų teisių gynimo organizacijos siūlo įvesti aiškesnę produktų ženklinimo sistemą.

Didžiulė pieno produktų įvairovė parduotuvėse – vien pieno siūloma apie 20 pavadinimų, didžioji dalis – Lietuvos gamintojų, pastaruoju metu padaugėjo ir lenkiško. Ant pakelių nurodoma, kas pagamino, koks riebumas, kiek baltymų. Dar pirkėjo akis traukia užrašai „naminis“, „natūralus“, „išsaugoti natūralūs baltymai“.

„Ne kiekvienas tiekėjas  gali įsigyti itin brangiai kainuojančias naujausias  technologijas. Todėl tokie tiekėjai, kurie įsigyja tokią technologiją, jie ir įgyja teisę teikti tokią informaciją“, – aiškina Maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė.

Paprastai aukštos kokybės produktas brangesnis – litras pieno atsieina daugiau nei tris litus. O štai didžiųjų prekybos tinklų ženklais pažymėti pakeliai – trečdaliu pigesni.

„Gal mažiau investuojame į produkto pakuotę, r dėl to, ir dėl ilgalaikių tiekimų, ekonominių susitarimų, didesnių kiekių mes galim išlaikyti to produkto konkurencingą kainą“, – tvirtina „Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

„Žmonės renkasi pagal kainą, tai „Cento“ pienas – vienas populiariausių. Jo nuperka gana daug. Manom, kad mes ženklinam pakankamai pagal reglamentą, nurodyta kilmės šalis ir kt.“, – sako prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Ant vieno prekybos tinklo užsakymu pagaminto pieno pakelio nurodoma, kur jis išpilstytas. Tuo metu kitas tinklas rašo, kad pienas pagamintas jo užsakymu. Tačiau, ar jis lietuviškas, lenkiškas, o gal dar kitoks – nežinia.

„Ant pieno pakuočių nenurodoma gamintojo. Tai pastebėjome ir matom, kad tuo galima paspekuliuoti, kad tai pagaminta Lietuvoje. Žmogus perka, o gali būti pagaminta kitoje šalyje“, – sako Nacionalinės vartotojų federacijos atstovas Vilmantas Marcinkevičius.

„Mes negalim, pavyzdžiui, uždrausti parduoti „Optimos linijos“ pieną. Yra dalis vartotojų, kurie perka tokį pieną ir yra tuo patenkinti. Tačiau tie, kurie nori žinoti, kas pagamino, identifikuoti gaminį, jie pirks atitinkamo gamintojo pieną“, – tikina A. Greičiuvienė.

Dėl pieno produktų kokybės ir ženklinimo gauta per 140 skundų, trečdalis jų – pagrįsti. Būta atvejų, kai atvežę lenkiško pieno, prekybininkai neteisingai jį paženklino, taip pat pirkėjai klaidinti, nenurodžius produkto  kilmės šalies.

Vartotojų teisių gynimo organizacijos siūlo įvesti aiškesnę produktų ženklinimo sistemą – stambiomis raidėmis informaciją rašyti ant pakuotės priekio. Taip pat suvienodinti įvairių gamintojų  produktų kiekius, pavyzdžiui, pieną fasuoti po litrą, o ne po 900 gramų.

Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse pieš 50 metų išnykusių eršketų išteklius ėmėsi atkurti prie Baltijos esančios valstybės. Tam parengta bendra Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos ir kitų šalių programa iki 2020 metų.

Kelių mėnesių eršketukai paleidžiami į Neries ir Šventosios upes, kuriose jie neršdavo nuo senų laikų. Šios karališkos žuvys gali užaugti iki kelių šimtų kilogramų, itin vertingi jų ikrai.

Daugiau nei prieš 50 metų išnykusius Baltijos jūros eršketų išteklius Lietuva ėmėsi gaivinti prieš ketverius metus. Daug didesnius darbus atlieka Vokietijos ir Lenkijos specialistai. Lenkų žuvininkai, anksčiau pirkę ikrus iš užsienio, daugiau nei prieš dešimtmetį atsivežė pirmuosius veislinius eršketus ir nemažai jų veisia vietoje.

„Mes per aštuonerius metus išleidome daugiau nei 750 tūkst. eršketų – ir smulkių, ir kiek paaugintų. Šios žuvys upėse išbūna metus, dvejus ir išplaukia į jūrą, 15–17 metų subręsta ir vėl grįžta į upes neršti. Svarbiausia, kad turėtume lėšų stebėjimams, kaip jie išgyvena, kur migruoja“, – sako Lenkijos vidaus žuvininkystės instituto profesorius Rišardas Kolmanas.

Tarptautinės konferencijos dalyviai susipažino ir su Ukrainos patirtimi atkuriant tik upėse gyvenančių sterlių – mažiausių eršketinių žuvų – išteklius. „Kalbėjome apie bendrą projektą, atkuriant sterlių išteklius Rytų ir Centrinės Europos upėse. Ukraina ir Lietuva su Lenkija galėtų kartu dalyvauti šiame projekte“, – mano Ukrainos Černovicų nacionalinio universiteto profesorius Oleksijus Khudyjus.

Vertingoms erškėtinėms žuvims parengta bendra Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių programa iki 2020 m. Už ES programos „Life plius“ lėšas bus perkami ikrai, įranga stebėti eršketų migracijai.

„Žadame tęsti darbus. Iki šiol stebėdavome eršketus, jų kelią iki Kuršių marių. Tačiau norime tuos tyrimus atlikti ir Kuršių mariose – stebėti, kaip jie migruoja, kada išplaukia į Baltijos jūrą“, – sako Lietuvos žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis.

Anot specialistų, į Raudonąją knygą įrašytų Baltijos eršketų išteklių nepavyks atkurti, jei nepadės žvejai. Jų prašoma pagautą eršketą paleisti atgal į vandens telkinį.