-
Liberalų partijos įkūrėjas: verslo grupės liberalus užvaldė dar 1995 m. 2
Bent jau partijoms, ypač Liberalų sąjūdžiui, tai, matyt, nėra geriausias scenarijus, nes kiekviena nepaneigtų įtarimų diena, tik didina neigiamą visuomenės požiūrį į ją. Pastaraisiais bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, liberalai jau neperkoptų 5 procentų ir į Seimą nepatektų, jei rinkimai vyktų dabar.
Tačiau ne tik teismas smukdo liberalų prestižą. Patvirtintose parlamentinio tyrimo išvadose jų pernelyg artimi santykiai su koncernu „MG Baltic“ taip pat neprideda gerų balų prie skaidrios partijos įvaizdžio. Beje, liberalų ir verslo artumas – jokia naujiena nuo pat pirmųjų šios politinės jėgos dienų. Tą konstatuoja pirmasis atkurtos Lietuvos liberalų partijos pirmininkas.
Po nepriklausomybės susigrąžinimo liberalias idėjas išpažįstantis judėjimas gimė Vilniaus universitete. Į liberalų klubą susibūrė iš Sąjūdžio atėję žmonės. 90-aisiais įsteigta Liberalų sąjunga. Pirmininku išrinktas filosofas Vytautas Radžvilas.
Pasak jo, Liberalų sąjungos steigėjus vienijusi idėja – laisvas asmuo laisvoje valstybėje, kurios tikslas buvo, kad Lietuva atsikratytų komunistinių suvaržymų, išlaisvintų žmonių iniciatyvą. Beatodairiškai liberalizmo šalininkų, esą, tada nebuvo. Jų įsitikinimu – verslas turi tarnauti bendrajam gėriui. Dabartinę „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio bylą Vytautas Radžvilas vadina logiška 1995-aisiais Kaune įvykusio Liberalų kongreso tąsa ir rezultatu.
„Buvo surinkti „East–Baltic States–West“ (EBSW) darbuotojai, padaryti Liberalų sąjungos nariais, balsavo už tai, ką reikia. Aš, kaip partijos pirmasis pirmininkas, supratau, kad vyksta vadinamasis partijos užvaldymas, kaip šiandien mėgstama sakyti, ir šitame spektaklyje kategoriškai atsisakiau dalyvauti. Nuo to laiko kaip normali klasikinė politinė partija ji apskritai neegzistuoja, nes kartą padarius tokį žingsnį, atsidavus vienos įtakingos grupuotės tarnystei, po to gali tiktai keisti šeimininkus“, – teigia V. Radžvilas.
Iš 1994 metų balandžio 16 dienos archyvinės medžiagos:
Žurnalistas: ne toks jau didelis įvykis – vienos iš Lietuvos partijų skyriaus konferencija, tačiau čia pirmą kartą dalyvavo ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje žinomi verslininkai, jau Liberalų sąjungos nariai. Beje, sąjungos Kauno skyriuje 60 proc. narių – verslo žmonės. Kas paskatino tapti Liberalų sąjungos nariais?
„Norime šiek tiek prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Verslas visą laiką buvo šone ir apatiškai žiūrėjo į politiką, bet vis dėlto matome, kad politikos nuo ekonomikos negalima atskirti ir mes turime irgi savo indėlį įdėti“, – sakė EBSW koncerno prezidentas Gintaras Petrikas.
Šiam žingsniui pritarė ir „Sabinos“ korporacijos prezidentas Gintaras Kazlauskas.
„Mums laikas ateiti į politiką ir padėti galbūt šiandieniniams politikams“, – tvirtino jis.
Liberalų sąjungos narys Eugenijus Gentvilas džiaugėsi, kad partijoje vis didesnį vaidmenį vaidina verslininkai: „Malonu matyti, kad šioje konferencijoje, ir visoje Liberalų sąjungoje, vis didesnę įtaką vaidina verslo struktūros: smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Tai leidžia tikėtis, jeigu liberalams kada nors bus rinkėjų lemta patekti į valdžią, mažesnės korupcijos arba iš viso išnykstančios korupcijos šalyje.
Neilgai trukus po nepriklausomybės susigrąžinimo įkurtas G. Petriko valdomas EBSW koncernas, gundydamas 60 proc. palūkanomis, iš gyventojų tuomet surinko per 300 milijonų litų, o 1995-aisias paskelbęs bankrotą, liko skolingas 80 milijonų litų.
G. Petrikas 1996 m. pabėgo iš Lietuvos ir slapstėsi Jungtinėse Valstijose. Grąžintas į Lietuvą buvo nuteistas pusšeštų metų nelaisvės.
E. Gentvilas sako, kad tada G. Petriko įtaką partijai vadino malonia, nes buvo kitas kontekstas.
„Nežinau, man nėra kaip nors nepatogu dėl šitų frazių. Prisiminkime, koks finansavimas, jokio reguliavimo, visiškas chaosas Lietuvoje buvo“, – teigia dabartinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Gentvilas.
Teismas ėmė aiškintis malonaus liberalų bendravimo su verslu tradicijas – pradėta nagrinėti politinės korupcijos byla. Tik atvertęs bylą teismas susidūrė dar su viena tradicija – tokių bylų proceso vilkinimo.
Teismo posėdį teko atidėti – vienam įtariamųjų, iš Liberalų sąjūdžio pasitraukusiam, parlamentarui Gintarui Steponavičiui nutarus tuo pačiu metu Suomijoje komandiruotėje susipažinti su šios šalies švietimo sistema. Tačiau kas leidžiama Jupiteriui, negalima jaučiui. Teismas dėl to pažeidimo neįžvelgė.
„Aš turiu abejonių, ar Seimo nario užsienio komandiruotė švietimo klausimais galėtų būti laikoma teismo šiuo atveju svarbi ir stabdyti procesą. Teismas turi visą eilę procesinių priemonių, kurias gali taikyti prieš tokį, mano požiūriu, proceso vilkinimą“ – tikina advokatas Algimantas Šindeikis.
Po Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos į politiką grįžęs šios partijos vadovas Viktoras Uspaskichas sako, kad dabar jau turi visokios patirties. Teismų vilkinimo praktikos taip pat.
„Mano patarimas iš patirties tos bylos, kuo greičiau užbaigti [bylą – LRT.lt]todėl, kad yra kol ji tęsis, visą laiką bus pilamas purvas ant tavęs. Kam to reikia? Aš gailiuosi, kad mūsų byla neužsibaigė per metus“, – apgailestavo V. Uspaskichas.
V. Uspaskichas, K.Vanago/BFL nuotr.
A. Šindeikis teigia, kad nors šių bylų turinys skiriasi, bet iš esmės politikai kaltinami neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais. Pasak jo, teismo atversta byla, apimant visų instancijų teismus, truks ne trumpiau nei trejus metus. Įtariamoms partijoms ir įmonei griežčiausia gresianti sankcija – jų uždarymas. Fiziniams asmenims – laisvės atėmimo bausmės arba baudos.
„Šituo atveju, kiek man žinoma, visi šitie asmenys, išskyrus Vytautą Gapšį, nėra teisti. Tai tikėtina, kad jų atžvilgiu nebus priimta nuosprendžių, kuriuose bus taikomos realios laisvės atėmimo bausmės. Reiškia, gali būti paskirtos arba lygtinai, arba kartu su bauda sankcijos. Dėl V. Gapšio atskiras klausimas, jis jau teistas asmuo“ – aiškina advokatas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad į teismų karuselę įsuktu Liberalų sąjūdžiu gyventojų pasitikėjimas nuolat mažėja. Besitęsiantis teismo procesas ir toliau turės įtakos partijos reitingams.
Prie Darbo partijos vairo vėl stojęs V. Uspaskichas neslepia, kad taikosi ne tik į susiskaldžiusių socialdemokratų, bet ir Liberalų sąjūdžio elektoratą. Pasak VDU profesoriaus, prieš artėjančius rinkimus šių balsų sieks ir kiti iš pelenų kylantys ar ankščiau nuo politikos atsižegnoję veikėjai.
„Tai V. Uspaskicho partija tikrai nėra iš tų pasirinkimų, bet užuosdamas V. Uspaskichas, kad yra tam tikras nusivylimas visu politiniu valstybiniu aparatu, konservatoriams krenta tam tikra dėmė dėl „MG Baltic“ ir sąsajų su verslininkais, tai, aš manau, kad buvę politikai, buvę paraščių politikai vėl kelia galvas ir ieško savo šansų“, – sako V. Jurkynas.
-
A. Valinskas apie verslo įtaką: netrukus po rinkimų partijos nebekontroliavau 5
Tyrime ir išvadose daugiausia dėmesio skirta koncernui „MG Baltic“ ir „Rosatom“ – abi verslo grupės įvardytos grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Tai didele dalimi susiję su abiejų sutapusiais interesais energetikoje, tačiau NSGK be kita ko nustatė, koncernas „MG Baltic“ aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seimo ir Vilniaus miesto savivaldybės politikams.
Pasak komiteto, kuris remiasi VSD informacija, 2006 metais susikūręs Liberalų sąjūdis gali būti laikomas „MG Baltic“ produktu, tačiau parlamentiniame tyrime minimos ir kitos partijos, kurių nariams koncerno vadovai mėgino daryti įtaką, ieškojo palankumo arba atvirkščiai mėgino juos eliminuoti.
Viena iš tokių partijų šiandien neegzistuoja, tačiau 2008–2012 metų Seimo kadencijoje ji buvo valdančioje koalicijoje. Jos vadovas buvo trumpam netgi tapęs Seimo pirmininku. Arūnas Valinskas „Savaitėje“.
– Parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad koncernas domėjosi jūsų suskilimu ir mėgino daryti kažkokius žingsnius dėl to skilimo, bet, kai jūs tapote Seimo pirmininku, kai tik atėjote į Seimą, ar tada koncernas rodė kokį nors dėmesį jūsų asmeniui, jūsų partijai?
– Be jokios abejonės, kadangi buvo visi, kaip įvardijo prezidentė, jų turimi skalikai ir koviniai demokratijos šunys, kaip aš pavadinčiau. Buvo tiesiog duota komanda „fas“ ir visos laidos nuo KK2, „Dviračio šou“ iki Žinių ir visoje kitoje jų žiniasklaidoje aš buvau tas, kuris medžiojamas ir labiausiai rodomas per televiziją.
Aš tais laikais juokavau, kad anksčiau buvau rodomas kartą per savaitę, bet už pinigus, o dabar kasdien, bet už dyką. Bet tai buvo ne vienintelis koncernas, ne vienintelė verslo grupė, kuri iš karto po rinkimų rezultatų, po pirmojo turo jau pradėjo praktiškai kurti naują frakciją mūsų frakcijoje. Aš kalbu apie Gedimino Žiemelio verslo imperiją, nes tie žmonės, kurie pateko mūsų sąraše į Seimą, kaip paaiškėjo, jie iš karto buvo fokusuojami į tai, kad jie tą frakciją ateityje planuoja turėti kaip savo nuosavą.
Kaip „MG Baltic“ turėjo liberalų, taip jie planavo turėti Tautos prisikėlimo partiją (TPP). Ir tas skaldymas prasidėjo praktiškai kitą dieną po priesaikos, nes, atvirai šnekant, jau pavasarį kilo kritinė situacija ir santykis buvo toks: 11 žmonių iš frakcijos buvo anoje pusėje, 7 – mūsiškiai, kaip aš vadinu.
Mes bandėme visą tą dalyką eliminuoti, susitikdavome formatu 3+3, tai būdavo dažniausiai G. Žiemelis, Saulius Žentelis ir Aleksandras Sacharukas, o iš mūsų pusės – aš kaip partijos pirmininkas, mano patarėjas a.a. Valteris Baliukonis ir Vincas Babilius arba Dainius Budrys.
– Tai jūs norite pasakyti, kad dalis jūsų partijos žmonių buvo deleguoti su verslininko G .Žiemelio palaiminimu? Ar tik po to, kai jūsų partija susikūrė, jis pabandė juos kažkokiu būdu prisitraukti į savo pusę?
– Aš manau, kad intencija buvo iš karto. Ir jums galbūt tai nuskambės labai keistai, bet mane dėl to perspėjo žinote kas? Pats Gintaras Steponavičius. Jis, kaip vienos iš partijų lyderis, dalyvavo mūsų viename iš steigiamųjų suvažiavimų, antrajame, ir pamatęs žmones, kurie dalyvauja ir sėdi prezidiume, jis mane pasivedė (į šalį) ir sako, „jūs nedarykite klaidos, tie žmonės yra ne jūsų“.
– Tai kodėl jūs tą klaidą padarėte, jeigu buvote įspėtas?
– Todėl, kad jau viskas buvo padaryta iki tol. Be to, atvirai šnekant, kai tu darai būdamas idealistas ir tikėdamas tuo, ką tu pats darai, tu nori nenori, bet pasitiki žmonėmis. Tai buvo mano asmeninė klaida ir reikėjo atidžiau tikrinti pakeleivių bilietus. Ir buvo labai didžiulis konfliktas, kai po eilinio susitarimo, mes visą savaitę (čia Seime darbas, vakare susitikimai su ana puse) reikėjo stabilizuoti situaciją.
Mes iš vakaro susitariame viena, iš ryto vyksta visai kas kita. Kai vyko eilinis mūsų suvažiavimas, buvome sutarę, kad deleguojame tiek ir tiek žmonių, formuodami partijos tarybą ar valdybą. Viskas buvo raštu patvirtinta. Kitą dieną vyksta suvažiavimas ir išsirenka viskas visiškai kitaip, taip, kad iš 12 žmonių 8 yra jų, ir pagrindinis dalykas, kad jie nori perimti finansų kontrolę, perimti valstybės duodamą dotaciją mūsų partijai.
Kadangi mes laimėjome nemažai balsų, dotacija jiems atrodė nemaža. Tai pirmas dalykas, ko jie norėjo, tai postai ir pinigai, daugiau nieko.
– Bet tai, ką aš girdžiu? Aš girdžiu, kad jūs visiškai nekontroliavote padėties partijoje labai greitai po to, kai buvote išrinkti?
– Po maždaug dviejų mėnesių, nes realiai, dirbant Seimo pirmininku, partijai lieka tiek mažai laiko, kad tu, nori ar nenori, privalai pasitikėti komanda, kuri, pasirodo, buvo komanda, bet dirbo sau.
– Vienas iš tos komandos narių, dabar kaip supratau iš jūsų kalbos, iš tų trijų, kurie ateidavo iš anos pusės, verslo pusės, buvo A. Sacharukas, kuris dabar pasakoja, kad jau jis tada jautė, kaip „MG Baltic“ koncernas bando jus nuversti. Tai, aš dabar suprantu, kad jis šneka nevisiškai tiesą, švelniai sakant, nes jis pats dalyvavo procese, visai kitoje verslo grupėje, kuri irgi bandė jus nuversti?
– Be jokios abejonės. Ir „MG Baltic“ naudojosi tuo, kad ir kita verslo grupė turi tikslų, kurie sutampa su jų tikslais. Jūs man pasakykite, koks suaugęs žmogus, prabėgus tiek laiko, gali viešai pasakyti ir pasigirti, kad jis grasino nužudyti du žmones, tuo labiau buvęs operatyvininkas?
Jūs man pasakykite, koks suaugęs žmogus, prabėgus tiek laiko, gali viešai pasakyti ir pasigirti, kad jis grasino nužudyti du žmones, tuo labiau buvęs operatyvininkas?
– Tas keistai nuskambėjo, prisipažinsiu, ir man.
– Ne, tai liguistai nuskambėjo. Tuo labiau, kad paskui pasakė, „aš pagąsdinau, ir Darius Mockus su Raimondu Kurlianskiu atšoko“. Kas čia per nesąmonė? Tu pagąsdink ežį spygliuota viela. Taip nebūna.
Kitas dalykas, jis apkaltino, kad konservatoriai yra „MG Baltic“ stogas. 2009 metų rugpjūčio mėnesį, kai mes jau buvome išsiskyrusi frakcija į dvi dalis, prieš pat Seimo sesijai prasidedant, 11 žmonių frakcijos vadovas tas pats A. Sacharukas su dar keliais frakcijos nariais, užsidėjęs trispalvę kepuraitę, atvyko į konservatorių vasaros sąskrydį. Su visais labinosi, dalyvavo, šnekėjosi ir derino, nes realiai jų planas buvo toks – mes atstatydiname Seimo pirmininką, žinome A. Valinsko charakterį, jis ūmus, jis trenkia durimis, išeina su savo visais septyniais. Ir tegu eina velniop, o mes su visais 11 iš karto į koaliciją, persirašome sutartį, mums nereikia jokių pavaduotojų, mums reikalingos tos ministerijos, ypač Aplinkos.
– Bet A. Sacharukas dabar tikina, kad jis niekada nepretendavo į jokius postus, jam nerūpėjo postai?
– Jis meluoja. Žmogus, kuris aiškina, kad grasino nušauti du verslininkus, yra Hansas Kristianas Andersenas, jis yra brolis Grimas, du broliai viename asmenyje.
– Ar tai buvo tų atskilėlių sumanymas, ar tai buvo tos verslo grupės, kuri, kaip jūs sakote, juos kontroliavo ir kuri turėjo kažkokių interesų, noras perimti ministerijas, matyt, ir postus Seime? Kieno čia buvo noras? Ir apskritai, ar tai buvo verslininkų noras?
– Taip, tai buvo jų noras, aš galiu pasakyti tiesiai šviesiai, nes vieno iš pokalbių metu, jau kai aštrėjo situacija, jų pasakymas buvo konkretus – baigiam tuos visus dalykus, čia tie pasitarimai niekur nenuves, nes mūsų interesas aiškus – tu atiduodi mums ministerijas.
– Tas, kurias jūs kontroliavote – Kultūros ir Aplinkos?
– Taip, nes Aplinkos ministerija buvo jų tas geidžiamas kąsnis, o tu sėdėk tam savo poste ramus, nes mes užsiimsime tuo, kuo turime užsiimti.
O dėl to, kad jie gviešėsi postų, aš galiu pasakyti dar vieną dalyką. Pagal kvotas mums priklausė Eligijaus Masiulio Susisiekimo ministerijoje vienas viceministro postas. Mes sutarėme su ana puse, su G. Žiemelio komanda, kad jūs deleguojate žmogų, aš pasakysiu Eligijui, kad jis privalo jį paskirti, nes tai yra mūsų kvota. Jie delegavo S. Žentelį. Tai tas pats advokatas, kuris paskui gynė A. Sacharuką teisme.
Viceministrą paskyrė, tai dabar vis tiek klausimas dėl Aplinkos ministro lieka atviras. Sakau, palaukit, mes gi sutarėm, kad viskas lyg ir...
Žinote, kai įkiši pirštą, o jie nukanda ranką. Tai aš supratau, kad čia niekuo nesibaigs, aš nuėjau pas E. Masiulį, sakau, „gali atšaukti“. Tai viceministras buvo lygiai vieną dieną, jis nespėjo net aplaistyti savo pareigybės.
– Bet aš dabar klausau jūsų ir galvoju, susirinkome kalbėti apie „MG Baltic“ įtakas jūsų partijai, nes tai oficialu, tą rodo ir parlamentinis tyrimas, ir VSD informacija Seimo NSGK, o kalbame apie visai apie kitus verslininkus, visai apie kitą verslo grupę, kuri irgi, pasirodo, turėjo...
– Miela kolege, tai visiškai tas pats, mes kalbame ne apie „MG Baltic“, o apie verslo įtaką politikai.
– Tą aš ir norėjau pasakyti – visai kita grupė, bet metodai, norai.
– Visiškai tie patys. Ir anksčiau ar vėliau ta informacija iškils, nes dabar selektyviai paimtas vienas failas apie „MG Baltic“ ir įdėta. Taip, ten yra blogai, labai blogai, bet labai blogai tirti tik vieną koncerną.
– Ačiū labai.
-
LEO LT: dešimtmečio senumo įvykiai parlamentiniame tyrime 6
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teigia, kad LEO LT projektas buvo įgyvendintas neskaidriai, todėl komitetas siūlo, dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir dėl jo veiklos kreiptis į Generalinę prokuratūrą įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar nebuvo padaryta žala valstybei. Jeigu būtų nustatyta, kad žala padaryta, NSGK manymu, ji turėtų būti atlyginta. Kaip interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ užsiminė komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, kad ji galėtų siekti iki 1 mlrd. eurų.
„Slibino“ jau nebėra, tačiau jo sukelti raibuliai juntami iki šiol, o 2007 m. dėl jo susikibo ir dvi stambios verslo grupės – „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“. Vienas jos akcininkų – Žilvinas Marcinkevičius – apkaltino Darių Mockų rengiant planus sužlugdyti nacionalinio investuotojo kūrimą.
„Man yra žinomi faktai apie ilgalaikį pono D. Mockaus bendradarbiavimą ir veikimą kartu su Rusijos rezidentais saugumo tarnybų ir su šitų rezidentų įkurtom Lietuvoj kompanijom. Tai vienas faktas. Antras faktas – jūs pažiūrėkite į braižą. Buvo kompanija „Status“ savo laiku. Ir tokių kompanijų bruožas yra kontroliuoti žiniasklaidą, siekti kontroliuoti ir užsiminėti teisiniu šantažu. Šiandien analogiškais veiksmais užsiėminėja „MG Baltic“ koncernas“, – kalbėjo 2007 m. lapkričio 19 d. laidoje „TV forumas“ bendrovės „NDX energija“ valdybos narys Žilvinas Marcinkevičius.
Tuo metu „NDX energija“ jau buvo privatizavusi Vakarų skirstomuosius tinklus ir derėjosi su Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybe dėl LEO LT kūrimo, o „MG Baltic“ planai privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus liko neįgyvendinti, pasirodžius Estijos bendrovei. Po beveik poros metų VP grupės prezidentas Nerijus Numavičius viešai atsiprašė Dariaus Mockaus už Ž. Marcinkevičiaus mestus kaltinimus, o po kelių dienų Seimo sprendimu LEO LT likviduota.
„Visuomenės opinja apie LEO LT reikalus jau buvo labai prasta, galima spėlioti, kiek prie to prisidėjo aštri „MG Baltic“ kova prieš tą projektą. Reikia prisiminti, kad tuo metu „MG Baltic“ labai aštriai kovojo“, – pasakojo 2008–2012 m. premjeras Andrius Kubilius.
A.Kubilius/K. Kovalėlio (BFL) nuotr.
„Tas spaudimas, su kuriuo šį projektą stūmė jo iniciatoriai, man atrodo ir buvo ta klaida, kuri vėliau suveikė taip, jog apskritai LEO LT buvo išformuotas. Ir man atrodo, kad tada ypač trūko gebėjimo kalbėtis ir įtikinti visuomenę, kad panašus projektas yra reikalingas Lietuvai, ir kad jis būtų naudingas ne tik privatiems investuotojams, bet ir valstybės piliečiams“, – sakė Vilniaus universiteto TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Gedimino Kirkilo vyriausybės palaimintas nacionalinis investuotojas sulaukė daug kritikos ir buvo vertinamas prieštaringai. Surengtas ne vienas protestas, atsisakyti planų kurti LEO, turėjusio statyti naują atominę elektrinę, ragino ne tik garsūs visuomenės veikėjai, bet ir politikai. O viešumoje sklandė oponentų kalbos, kad LEO projektas sumanytas ne atominei statyti, o greitai uždirbti milijonus iš prekybos pigia švediška elektra, nutiesus kabelį Baltijos jūros dugnu.
Klausimas nukeliavo net iki Konstitucinio Teismo. Šis konstatavo, kad LEO LT veikti gali, bet konstitucija pažeista, pavyzdžiui, nėra užtikrinta, kad nauja atominė elektrinė atsiras, nors šis projektas tam ir buvo sukurtas. Baimintasi, kad šalies energetikos ūkyje sukurtas monopolis, pirmenybė suteikta konkrečiai verslo grupei, todėl sudėtinga suderinti privataus verslo ir valstybės interesus.
Finansų analitikas Raimondas Kuodis tuomet teigė, kad nacionalinis investuotojas – tai aferos karūna viso to, kas vyksta šiame sektoriuje, pradedant nuo Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo.
„Atvėrė kelią dvigubinti elektros kainą tiesiog manipuliuojant buhalteriniais skaičiais. Elektros kainų padvigubinimas būtų reiškęs tokį smūgį ekonomikai, jog labai sunku įsivaizduoti, kad iš Rytų kas nors galėtų ateiti. Tai dėl šitų priežasčių aš iki šiol nepakeičiau nuomonės – tai buvo amžiaus afera. Bandymai užgrobti elektros energetiką per pačių sumanytus akcijų mainus su RST ir su Lietuvos energija, vieni iš kurių net nebuvo indeksavę, kaip Lietuvos energija, turto verčių, o kiti tiesiog daug investavo ir turėjo galbūt didesnius pelnus – tai buvo labai agresyvus verslo žingsnis“, – teigė R. Kuodis.
A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė išformavo LEO LT. „NDX energijai“ išmokėti beveik 200 mln. eurų. Tuometis valdybos pirmininkas ir VP akcininkas Ignas Staškevičius sakė, kad tai – vienas nesėkmingiausių verslo grupės projektų. Tačiau šiuo vyriausybės ir verslo sandoriu suabejojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tyręs verslo ir politikų ryšius, todėl būtina iš naujo įvertinti nacionalinio investuotojo kūrimo procesą, aiškintis ar nepadaryta nusikalstamų veikų.
„Yra labai svarbu, kad atlygintų žalą, kurią padarė valstybei. Yra tikrai, mūsų nuomone, potencialiai didžiulė žala“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
„Su LEO LT projektu žalos negalėjo būti padaryti, nes jisai neegzistavo. Jis labai trumpai egzistavo, net nepradėjo iš esmės veikti. Tai kokia žala galėjo būti padaryta, jei jisai neegzistuoja. Antras dalykas, aš kaip ir sakiau, mūsų interesas – kuo greičiau išsiaiškinti. Čia buvo vienas skaidriausių projektų“, – tikino 2006–2008 m. premjeras Gediminas Kirkilas.
G. Kirkilas/ V. Skaraičio(BFL) nuotr.
„Pats ardymas ir sumos, kiek ten reikėjo sumokėti, buvo mokamos ne iš valstybės biudžeto, o iš „Lietuvos energijos“. Jos buvo tikrintos ir pertikrintos tarptautinių ir patirtį turinčių vertintojų. Tai dabar abejoti, ar turto vertintojai blogai suskaičiavo, būtų nelabai pagrįsta“, – sakė A. Kubilius.
„Situacija yra tokia, kad mes atgavome pinigus ir praradome įmonę. Tai čia net ne retorinis, o logiškas klausimas: mes atgavome pinigus ir netekome įmonės, todėl neišjaučiame padarę finansinės ar kitokios žalos valstybei“, – kalbėjo N. Numavičiaus biuro atstovas Vaidotas Cucėnas.
Ir apžvalgininkai, ir teisininkai politikų žodžius taip pat vertina skeptiškai.
„Neatmesčiau ir to, kad politikai aiškinasi tarpusavio santykius. Galbūt, ne visi, kurie dalyvauja šiame procese, bet kai kurie jo dalyviai veikiausiai galvoja apie savo politinius interesus. Lygiai taip pat gali būti, kad ir tos interesų grupės, kurios mato įvairias rizikas šitame tyrime ir procese, taip pat mėgina išnaudoti savo turimus svertus“, – svarstė VU TSPMI direktorius R. Vilpišauskas.
„Reikės įrodyti neteisėtumą veikos. Kol kas mes matome politinį procesą. Teisinio proceso čia nėra, teisiniam procesui visai kitoks įrodinėjimas reikalingas, ten operatyviniai duomenys nelabai veiks, ten reikia realių faktinių įrodymų. Ir dar vienas elementas, žalos atlyginimui yra senatis specialioji. Jeigu bendroji senatis yra 10 metų, tai specialioji – 3. Tai visus šituos dalykus sudėjus, mano supratimu, bus pakankamai sudėtinga. Nesakau, kad neįmanoma, nes neturiu visų faktų, negaliu apie konkrečias bylas kalbėti, bet tai gali būti tikrai sudėtinga“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.
-
Dauguma politikų – prieš partijų finansavimo keitimą
Dalis šių pinigų – 2 milijonai 700 tūkst. eurų – jau pervesti, likę partijų sąskaitas pasieks rudenį. Didžiausios dotacijos skirtos rinkimuose geriausiai pasirodžiusioms. Tiesa, dvi partijos negali disponuoti pinigais. Liberalai dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo VRK sprendimu neteko pusmečio dotacijos – beveik 400 tūkst. eurų, o „Tvarkos ir teisingumo“ teises į daugiau nei 200 tūkst. eurų apribojo prokurorai.
Be to, praėjusiais metais beveik milijonu partijas parėmė gyventojai, skirdami procentą gyventojų pajamų mokesčio. Nuo 2012-ųjų tai pagrindiniai partijų finansavimo šaltiniai, kai buvo pakeistas politinių partijų finansavimo įstatymas ir juridiniams asmenims uždrausta jas finansuoti. Taip pat liko fizinių asmenų aukos, kurios per metus negali viršyti 8 850 eurų, ir partijos nario mokestis, neperlipantis 17 700 eurų ribos.
Išaiškėjus, kaip nesivaržydami politikai naudodavosi verslininkų finansinėmis injekcijomis, nors ir neleistinomis, kilo svarstymų, ar tikrai gerai, kad juridiniai asmenys negali finansuoti verslo, o gal tiesiog reikia griežtesnės kontrolės.
Politikai abejoja modelio tinkamumu
Nors tikėtasi, kad uždraudus verslui remti partijas, ši sritis skaidrės, „MG Baltic“ politinės korupcijos byla parodė, jog verslas ir toliau veržiasi neskaidriai finansuoti politikus, o šie to neatsisako. Su kyšiu sulaikytas Eligijus Masiulis, įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo pateikti Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, kitoje byloje įtarimų yra sulaukusi „Tvarka ir teisingumas“. Todėl pasigirdo abejonių dėl dabar galiojančio politinių partijų finansavimo modelio ir svarstymų, galbūt, leisti verslui vėl finansuoti partijas. Tarp kviečiančių apie tai diskutuoti – ir premjeras.
„Politinės partijos ar atskiri lyderiai bando užsitikrinti verslo paramą tiesiogiai ir netiesiogiai, o tai šiandien nėra teisėta. Tai diskusijos turi būti įvairios. Ar tas modelis, kuris anksčiau buvo tinkamas, galbūt mišrus būdas. Sunku pasakyti“, – mano premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau vargu, ar premjeras didelio palaikymo sulauks. Galiojančiu partijų finansavimo modeliu neabejoja valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas, opozicija ir prezidentė.
„Kai prisimenate, kas vyksta, ir kai tiesiogiai partijos buvo perkamos, tai šį pasiūlymą galiu pavadinti, noru legalizuoti politinių partijų pirkimą. Ir čia remsiuosi tiesiog pavyzdžiais – aplink, kaimyninėse šalyse – nei Latvijoje, nei Lenkijoje, nei Estijoje, nei Prancūzijoje, nei Belgijoje, nei Jungtinėse Valstijose juridiniai asmenys negali remti. Fiziniai – taip, turtingi žmonės įstatymų nustatyta tvarka gali. Manyčiau, kad grįžimas atgal reikštų atvirai legalizuoti politinių partijų pirkimą“, – interviu DELFI.lt kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kai prisimenate, kas vyksta, ir kai tiesiogiai partijos buvo perkamos, tai šį pasiūlymą galiu pavadinti, noru legalizuoti politinių partijų pirkimą.
„Likčiau prie nuomonės, kad ir dabartinio finansavimo modelis nėra blogas, jis, galbūt, yra labai ribotas, kadangi galimybės yra ribotos, bet neišskiria jokių įmonių šioje srityje ir galimybių. Automatiškai tada būtų, kad turtingesnis gali daugiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Jeigu finansavimas buvo viešas, tai pirkti partiją buvo galima viešai, nors legalumo tame nėra. Tiesiog tas veiksmas, kuris dabar daromas paslėptai, anksčiau buvo daromas viešai. Būtų tas pats, jei mes leistumėme vogti ir sakytumėme, kad durys neberakinamos, ateikite ir išsineškite. Fakto, kad vagystė yra blogas reiškinys, tai nepakeičia,“, – svarsto konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos centro partijos lyderis Naglis Puteikis sako, kad po paskutinių rinkimų kai kurie nariai net užstatė savo nekilnojamąjį turtą, kad atiduotų skolas. N. Puteikio teigimu, tokia situacija nėra gera, bet jis taip pat abejoja premjero užuominomis keisti dabar galiojantį modelį – tam reikia kitų pokyčių.
„Nuleisti kartelę, kad partijos surinkusios, pavyzdžiui, 1 proc. jau galėtų gauti valstybės paramą. Po rinkimų neteikti išlaidų atlyginimo paramos arba teikti visiems. Sukurti socialinę reklamą, kad ir partijoms galima skirti 1 proc. GPM. Ir pataisyti įstatymą, kad visi, kurie moka GPM, galėtų tą vieną procentą skirti“, – mano Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis.
Trūkumus pastebi ir ekspertai
Tačiau dabartinis partijų finansavimo modelis, pasak ekspertų, turi nemažai trūkumų. Pirma, valstybės dotacijų partijoms nepakanka. Antra, jų iš viso negauna tos politinės jėgos, kurios rinkimuose neperžengia trijų procentų ribos. Jos turi išgyventi iš surenkamų fizinių asmenų aukų, o kadangi šios nėra didelės, tokios partijos balansuoja ant išgyvenimo ribos.
„Ši sistema labai palanki toms didžiosioms partijoms, jos užtikrintai gauna savo kiekį pinigų ir beveik iš dalies užtikrina, kad naujos jėgos negali kilti, išskyrus, jei jie turi turtingą rėmėją. Kitaip sakant, jei turtingas žmogus ir jo draugai gali suorganizuoti šiek tiek pinigų. Tai faktiškai įtvirtina status quo ir riboja tas galimybes ateiti naujoms politinėms organizacijoms ir naujoms politinėms mintims“, – aiškina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros dėstytojas, doc. Kęstutis Girnius.
Praėjusią savaitę į Seimą atkeliavo dar vienas pasiūlymas – įsteigti vadinamąjį akląjį partijų rėmimo fondą. Jo principas – verslas, norintis remti politinę sistemą, tai galėtų daryti, tačiau nežinotų, kurią partiją remia. Šio fondo lėšas skirstytų Vyriausioji rinkimų komisija, o norint išvengti verslo ir partijų sąsajų, pasiūlyta ir papildomų saugiklių.
„Nebūtų galima išskaičiuoti, kam tos lėšos atiteks: siūlau, kad būtų pervedama tiek lėšų į tą fondą, jog po trejų metų būtų paskirstyti ne visi pinigai, bet tik 50 procentų tame fonde esančių lėšų. T. y., verslas, kuris taikys į labai konkrečią partiją, susimąstys, kad po trejų metų vienas dalykas (parama - LRT.lt) gali patekti ne tai partijai. Kita vertus, 50 procentų lėšų bus paskirstyta dar po trejų metų, o po 5-6 metų, situacija gali būti visiškai pasikeitusi“, – sako Seimo Mišrios grupės frakcijos seniūnas Bronislavas Matelis.
Tačiau šis siūlymas net neįtrauktas į Seimo darbotvarkę. Valdantieji jau prieš kurį laiką prabilo, kad politinių partijų finansavimo įstatymą reikia tobulinti. Pakeitimai ne tik panaikintų neteisėtą verslo įtaką, bet ir nedraugiškų jėgų kišimąsi į šalies politinę sistemą.
Tiesa, daugiau detalių neatskleidžiama. Teigiama, kad konkrečių veiksmų bus imtasi po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo dėl verslo įtakos politikams išvadų paskelbimo. Politikos mokslų atstovai sako, kad visus tenkinančio modelio nesukursi. Partijoms trūksta politinės brandos, o daliai verslo – skaidrumo. Todėl vienintelis būdas užtikrinti skaidrų finansavimą yra griežtesnė kontrolė, didesnės baudos už korupcinius nusikaltimus.
„Jeigu ir būtų, sakykime, leidžiamas legalus finansavimas iš verslo pusės partijoms, tai nereiškia, kad tam tikra dalis to finansavimo neliktų paslėpta. Galbūt nesinorėtų tam tikriems verslams ir partijoms, kad būtų plika akimi matomas finansinis ryšys, o vėliau ir tam tikri balsavimai. Dėl to tyrėjams, atsakingoms institucijoms, darbo nesumažėtų, reikėtų ištirti tą nematomą aisbergo pusę“, – mano ISM politikos dalykų grupės vadovas, doc. dr. Vincentas Vobolevičius.
„Pabandėm vienaip – duoti daugiau laisvės, bet nustatyti tokias taisykles ir jas bandyti griežtai prižiūrėti, o reikalui esant, griežtai bausti, jei yra pažeidžiamos. Bet ši sistema yra faktiškai palanki, neskatina (partijų – LRT.lt). Yra per mažai pinigų, kad partijos galėtų praplėsti veikimą tarp rinkimų. Rinkimams jie turi lėšų, bet, manau, jie nori į politinę sistemą įtraukti ir daugiau žmonių. Tad partijos privalo turėti daugiau lėšų“, – aiškina K. Girnius.
-
G. Nausėda – apie mokesčių reformą ir galimą partijų paramą per rinkimus 11
Bene daugiausiai kalbų kelia pensijų reforma. Siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į II pakopos pensijų fondus. Jei norėsis toliau kaupti pensiją juose, teks patiems susimokėti 4 proc. nuo atlyginimo, tada valstybė pridės 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Reformas turės įvertinti ir joms pritarti Seimas. Premjeras jau pareiškė, jei parlamentas imsis radikalių vyriausybės pasiūlytų reformų pokyčių, pats turės prisiimti atsakomybę ir nepaneigė, kad tai galėtų reikšti ir nepasitikėjimą ministrų kabinetu. Tad apie reformas – pokalbis su LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ svečiu, SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.
– Lietuvos banko valdytojas, nors ir vadina vyriausybės siūlymus teisinga kryptimi, bet sako, kad jie yra nepakankami, o kaip jūs įvertintumėte mokesčių ir pensijų reformas?
– Galbūt pradėčiau nuo žodžio „reforma“. Turbūt netgi ir antrasis etapas nėra reforma, todėl pavadinčiau „antruoju mokesčių sistemos pertvarkymo etapu“. Kadangi tie sprendimai, kurie yra pasiūlyti, viso labo yra tam tikras evoliucionavimas link, mano nuomone, geresnės mokesčių sistemos ir tam tikras ekonomikos augimo, infliacijos, pajamų pasidalinimas su tam tikra visuomenės dalimi.
– O ką iš mokesčių reformos jūs vertintumėte kaip teisingą, sakytumėte, kad tai yra gerai, to reikėjo?
– „Sodros“ darbdavio ir darbuotojo įnašų sujungimas. Pirma, jis gerokai padidins viso apmokestinimo skaidrumą, ir darbuotojas geriau matys, kokią didelę sumą jis sumoka valstybei per socialinio draudimo įnašus ir Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kadangi vien dėl šitos reformos reikės padidinti nominaliąsias pajamas maždaug 30 proc., atsiras geresnės sąlygos ateityje įvedinėti naujus, galbūt progresinius, mokesčių tarifus, ir galbūt formuoti tokią sistemą, kurią mes laikytume labiau socialiai teisinga. Trečia, mes tikrai pakilsime visose palyginamosiose lentelėse, kuriose yra lyginamos šalys pagal darbo užmokestį.
– Tai čia vienintelis iš mokesčių sistemos gerai įvertintinas dalykas?
– Ne, reikia atkreipti dėmesį, ir į tai, kad didėja Neapmokestinamas pajamų dydis. Ir šįkart jis didėja ne tiek pačias mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Dabar vidutines ir šiek tiek daugiau nei vidutines pajamas gaunantys gaus į kišenę daugiau dėl šitos reformos. Yra sprendimai, susiję su aukštesniu GPM tarifo įvedimu ir atitinkamu „Sodros“ lubų nustatymu. Tiktai bėda, kad tos lubos, nuo kurių įsigalios aukštesnis GPM tarifas arba „Sodros“ lubos, nustatytas tokio lygio, kad šiandien turbūt galima būtų, na, jeigu ne į šitą kambarį, tai bent į du tokius kambarius suvaryti visus žmones, kurie uždirba tokius atlyginimus.
– Bet paskui jie mažės.
– Tikėtina, kad taip, bet žinote... Įnašai į pensijų fondus iš „Sodros“ turėjo irgi kažkada didėti iki 3,5 proc., bet mes matome, kad jų apskritai nebelieka. Tai su tais ateities mažinimais arba didinimais reikia būti atsargiems, nes gyvename valstybėje, kurioje ne visada galima labai tiksliai viską prognozuoti ir numatyti.
– Pamenate, juk dėl tų pensijų fondų buvo dideli ginčai, kol buvo nuspręsta, kad bus tokia formulė, bet ji pasilaikė visai nedaug, ir dabar vėl iš naujo vyriausybė bando kažką daryti. Šitas dalykas toli gražu neturėtų paskatinti žmonių ramiai atiduoti pinigus, nes, jeigu kiekvienąkart kaitaliojama, tai galbūt vienąkart iškils tokia mintis, „gal man jų apskritai nedėti, nes iš viso juos atims iš manęs“?
– Jūs pati būtent ir nurodote į tą skaudžiausią tašką, kuris jau tampa norma Lietuvoje – niekuo negalima pasitikėti. Ir tada žmonės renkasi tą einamąjį vartojimą kaupimo sąskaita. Tuomet mes programuojame turėti didžiulį socialinį sprogimą ne tokioje jau tolimoje ateityje, kai visi įsitikins, kad „Sodros“ nepakanka net neorioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti. Tai yra didžiulis šuolis žemyn, palyginti su tomis darbo pajamomis, kurias tu turėjai iki išeidamas į pensiją. Šito mums tikrai būtina išvengti bet kokiomis sąlygomis.
Šitas skandalas, koks jis dabar atgrasus beatrodytų, bet vis dėlto, aš manau, jis sudėlios daug taškų ant „i“, nes jis suformuos tam tikrą elgesio standartą ateičiai.
– Ką jūs siūlytumėte daryti Seimui vis dėlto: ginčytis ir bandyti atidėdinėti tai, ką siūlo vyriausybė, bandyti dar rekonstruoti, keisti, nors premjeras sakė, patys tada turėsite prisiimti atsakomybę, o tai jau bus nepasitikėjimas kažkuria prasme vyriausybe, ar tiesiog priiminėti tokį pasiūlytą paketą?
– Blogiausias kelias būtų išpešioti šitą projektą, išmesti tai, kas nepatinka. Todėl geriausia būtų priimti šitą mokesčių reformos paketą kaip visumą. Bet kuriuo atveju, manau, kad tai yra žingsnis į priekį. Mes pradėjome diskusiją nuo to, kad Vitas Vasiliauskas sako, jog tai yra žingsnis į teisingą pusę. Aš turbūt taip pat pasakyčiau, kad tai yra žingsnis į teisingą pusę, tačiau ne reforma.
– Žinote, būtų labai keista, jeigu aš pasikvietusi jus į studiją nepaklausčiau ir apie prezidento rinkimus, nes jūs esate sakęs, kad rudenį greičiausiai paskelbsite, ar apskritai dalyvausite rinkimuose. Tai norėjau paklausti, ar artėjate prie sprendimo?
– Kadangi ruduo artėja, reiškia artėju su tuo pačiu laiku ir aš. Tikrai, manau, kad per tą laiką dar gali atsitikti visko, pavyzdžiui, galbūt gali atsirasti puikus kandidatas kur nors. Dabar kol kas aš dar nematau, kurį aš norėsiu pats paremti. Jeigu neatsiras, tada reikės kitaip galvoti, tai pasilieku sau laiko.
– Vis tiek be partinės paramos bet kuriam žmogui, nebūtinai jums, būtų sunku kandidatuoti, partija visada yra didžiulė parama. Ar jums būtų priimtina tapti konservatorių kandidatu?
– Jeigu aš kandidatuočiau, kandidatuočiau kaip nepriklausomas kandidatas. Bet būtų labai sunkiai suvokiama, jeigu aš deklaruočiau, kad man reikalinga visų žmonių ir visų politinių pakraipų parama, o tuomet, kai viena iš partijų pareiškia tą paramą, aš sakau, kad ji man yra nepriimtina ar netinkanti, ar kažkaip kitaip. Bet svarbiausia, jeigu aš kandidatuočiau, tai ne kaip partinis kandidatas, o kaip nepriklausomas kandidatas su savo programa ir savo komanda.
– Ar yra tokia partija, kuriai sakytumėte: „jūsų tai jau tikrai, ačiū ne“?
– Yra.
– Ar galite pasakyti, kokia tai partija?
– Tai būtų partija, kuri turi problemų su teisėsauga.
– O ką jūs manote apie tai, kas dabar dedasi Lietuvoje su visomis tomis pažymomis ir dideliu verslo bei politikų skandalu? Ar tas jūsų neatgraso, kad anksčiau ar vėliau ir pats greičiausiai paskęsite, ką įrodo ir tulpių laiškai?
– Na, nemanau, kad galėčiau skęsti. Tiesiog suprantu, kad politika yra toks amatas, kuriame turbūt būtų nenormalu, jeigu nebūtų kontaktų su verslu. Tada reiškia, politika yra kažkokia užsiėmimo rūšis, kuri nieko bendra su gyvenimu neturi, su šalies interesais, šalies ekonomika. Tai šitas skandalas, koks jis dabar atgrasus beatrodytų, bet vis dėlto, aš manau, jis sudėlios daug taškų ant „i“, nes jis suformuos tam tikrą elgesio standartą ateičiai, kas bendraujant su verslo atstovais yra galima, ir ko daryti šiukštu negalima. Nes tikrai politikai, man atrodo, užsimiršdavo anksčiau, galbūt kitą kartą ne iš blogos valios, ir aš nenoriu manyti, kad visi ten pramirkę korupcijoje, tiesiog jie tiksliai nežinojo, kas yra galima, o kur tas elgesio standartas baigiasi, ir yra raudona linija – toliau žengti nebegalima, nes tai jau yra priešinga šalies interesams.
– Ačiū jums.
-
Politikams patogu, kai nėra tvarkos, kaip atsiriboti nuo verslo 4
Nemažiau pavojinga situacija, kai patys verslininkai tampa politikais. Šiandien Lietuvoje net nėra veikiančios sistemos, mechanizmo, kaip į politiką pasukęs stambus ūkininkas ar pramonininkas galėtų maksimaliai saugiai atsiriboti nuo verslo.
Nėra, matyt, todėl, kad taip politikams yra gerokai patogiau, jų interesas – neturėti tokios reglamentuotos tvarkos. Todėl dabar, kaip šią savaitę pabrėžė prezidentė Dalia Grybauskaitė, yra nemažai pavyzdžių, kai verslaujantys Seimo nariai, kiti politikai dangstosi garbaus amžiaus mamomis, vaikais, sutuoktinėmis ar giminaičiais, o iš tikrųjų užslėptai arba atvirai vysto verslą. Tai gresia Konstitucijos pažeidimais. Šalies vadovė pasiūlė kai kuriems valdančiosios daugumos atstovams labai rimtai pagalvoti, ar gali likti Seime.
„Tai toks susiliejimas Seimo nario, politiko, tiesiogiai susiliejimas su verslu jau yra nacionalinė grėsmė“, – Interviu LRT RADIJUI kalbėjo prezidentė D. Grybauskaitė.
Šilutės rajonas, Vorusnės kaimelis. Didžiulio aptvaro gale nuo lietaus susigūžusi danielių banda. Ūkio savininkas – Seimo narys iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Remigijus Žemaitaitis. Formaliai jis ūkio valdymą perdavęs broliui ir tėvui, tačiau tik valdymą. Sako, savininku likęs, nes perrašymai tėvams, žmonoms ar kitiems giminaičiams yra visiška nesąmonė – sukuri iliuziją, jog nieko neturi, nors iš tikrųjų yra visiškai priešingai, ir rūpiniesi, ir dirbi pats.
„Formalumas, tai yra tiesiog pasityčiojimas iš visuomenės. Visa Šilutė, visas mano Žemaitijos regionas žino, kad Žemaitaitis kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą sėkmingai eina prie gyvulių, jeigu jis būna tenai, arba šeštadienį, sekmadienį šienauja, veža šieną“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Konservatorius, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ūkį oficialiai yra perleidęs žmonai dar 2004 m. Politiko šeima augina galvijus, grūdines kultūras, ir K. Starkevičius net neslepia pats dirbantis ir žmonai patarimus dalijantis, kaip geriau tvarkytis.
„Tai tada, šiuo atveju, ką aš turiu daryti? Išsiskirti su žmona? Na, to niekada nedarysiu. Šeimą ardyt? Mes tikrai labai toli nueisim jeigu taip galvosim“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos narys K. Starkevičius.
Prezidentės paminėtos mamos, už kurių slėpėsi politikai, pragaišino bent du ministrus. „Valstietis“ Bronius Markauskas neteko žemės ūkio ministro posto, kai paaiškėjo, jog jis faktiškai valdė mamos ūkį. 2011 m. konservatoriui Dainiui Kreiviui sąsajos su mamoms valdomomis įmonėmis kainavo ūkio ministro postą.
2011 m. sausio 30 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ paklaustas, ar supranta, kad interesų konfliktas galėjo bet kada kilti, nes mama – toks žmogus su kuriuo jis bendrauja, D. Kreivys teigė: „Bendraujam, bet aš galiu pasakyti, kad nebendrauju kasdien, mama gyvena ne Vilniuje, jinai yra paprasta akcijų turėtoja. Ji nėra vadybininkė, dalyvauja akcininkų susirinkimuose, yra, pabrėžiu, mažumos akcininkė“.
Parlamentaras tuomet sakė, kad reikia klausti ne kam jis davęs, o kam nedavęs paramos. Tą patį teigia ir dabar. Esą iš posto jį išvertė ne mamos reikalai.
„Kaip ryškėja dabar iš visų VSD pažymų, kad verslo grupės. Dirbant ministru tos verslo grupės labai aktyviai veikė. Jeigu tu netenkini jų interesų, automatiškai atsiranda puolimai ir tas vyko nuolatos“, – sakė D. Kreivys.
Tai tikriausiai įstatymą reikia priimti, kad Karbauskis į politiką negali eiti ir, matyt, kad visi būtų patenkinti.
Prezidentės pareiškimas, kad, kai verslas praktiškai tampa politine partija, tai didžiulis interesų konfliktas ir raginimas, kai kuriuos valdančiosios daugumos atstovus rimtai pagalvoti ar likti Seime, neabejotinai buvo nutaikytas į turtingiausią parlamentarą Ramūną Karbauskį, kuriam priklauso viena didžiausių žemės ūkio bendrovių „Agrokocernas“.
„Parašykime Konstitucijoje, kad verslininkai negali eiti į politiką... Čia girdžiu iš konservatorių, kad mecenatai neturėtų eiti į politiką, tai tikriausiai įstatymą reikia priimti, kad Karbauskis į politiką negali eiti ir, matyt, kad visi būtų patenkinti“, – kalbėjo Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.
Formaliai R. Karbauskis koncerno valdytojo teises yra perdavęs teisininkui, o „Agrokoncerno“ vadovai yra teigę, kad parlamentaras jokios įtakos jiems neturi. Bet Povilas Urbšys sako, jog teisininkui patikėtos akcijos nereiškia, kad nesitariama dėl verslo, kad verslas nėra ginamas. Tą, pasak parlamentaro, puikiai iliustruoja komisijos, turėjusios tirti sklypų koncentraciją, trąšų prekybą, sužlugdymas.
„Reikia pripažinti, kad čia skaidrumas mūsų ir baigėsi. Čia akivaizdžiai pademonstruojama, kad R. Karbauskis nėra iki galo laisvas nuo savo verslo interesų“, – teigė Seimo Mišrios grupės narys Povilas Urbšys.
Tačiau sistemos, kuri leistų kuo maksimaliau politikui atsiriboti nuo savo verslo, Lietuvoje nėra sukurta, sako ekspertai, todėl verslininkai, turintys akcijas, nuolat vaikšto interesų konflikto ašmenimis. Kanada turi Kontaktų registrą. Politikas susitikęs su verslininku, grįžęs turi užpildyti formą, kurioje nurodo, ką kalbėjo, ko jo prašė ir panašiai. Kitose Vakarų valstybėse veikia vadinamieji „aklieji“ fondai, kuriems verslininkas, eidamas į politiką, patiki savo verslą.
„Reikia juos tobulinti, galbūt, ieškoti kitų būdų, bet yra vienintelis kelias, kaip atsiskirti. Antras dalykas, mes turime labai prastą, geriau būtumėme tokio nepriėmę iš viso, lobistinės veiklos įstatymą“, – sakė Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertas dr. Kęstutis Zaborskas.
„Ir Kodekso klausimai, ir Tarnybinės etikos įstatymas, Privačių ir viešų interesų deklaravimo, galiausiai, turto pajamų deklaravimo – kompleksas įstatymų. Ir Lobizmo tas pats įstatymas, tikrai mes prie jo turėsime grįžti, kurie galėtų sureguliuoti ir labai tas ribas aiškiai sustatyti“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Dar prieš gerą dešimtmetį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Seimas turėtų priimti įstatymą, leidžiantį konkrečiais atvejais patikrinti, ar parlamentaro vykdoma veikla nėra verslas, kuriuo siekiama pelno. Be to, įstatymas leistų užtikrinti realią ir pastovią kontrolę. Bet kol kas įstatymo nėra, todėl nėra ir galimybės patikrinti, ar Konstitucija nepažeidžiama.
„Įstatymo nepriima todėl, kad Seimo nariai turi interesų. Apskritai, jeigu pažvelgtumėme, visa tai, kas susiję su Seimo narių asmeniniu interesų ribojimu, tai labai sunkiai randa pritarimo Seime. Konstitucinis Teismas jau prieš 14 metų pasakė, kad Seimo nariai turi nustatyti savo atostogas, prieš 2 metus pasakė, kad jei Seimo narys praleidžia posėdį, jam negali būti už tai mokamas atlyginimas. Seimas nieko nepadarė, kad įvykdytų Konstitucinio Teismo reikalavimus, ir nepadarė todėl, kad turi asmeninį interesą“, – sakė M. Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.
-
A. Stančikas: pati opozicija nenorėjo komisijos 2
Šią savaitę Seime galutinai žlugo dar sausio mėnesį konservatorių pirmininko pradėta iniciatyva, prie kurios prisidėjo ir daugiau opozicijos ir net kai kurie valdančiųjų atstovai – sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl padėties žemės ūkyje. Iš suformuluotų 27 klausimų labai paprasta suvokti, kad tyrimas daugiausia būtų nukreiptas į Ramūno Karbauskio valdomas žemes ir vykdomą veiklą.
Trys komitetai, valdomi pačių valstiečių žaliųjų arba jų koalicijos partnerių – Teisės ir teisėtvarkos, Kaimo reikalų ir Ekonomikos – teikė išvadas, kad tokios komisijos nereikia. Ir Seimas balsavo prieš komisiją.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ apie tai diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
– Pone A. Stančikai, pirmiausia, noriu kreiptis į jus. Ar jūs sutinkate su tokiu teiginiu, kad nesudarydami šitos komisijos, jūs neleidote visuomenei sužinoti atsakymų ir pabandėte apsaugoti Ramūną Karbauskį?
A. Stančikas: paskutiniajame posėdyje vis dėlto mes priėmėme tą sprendimą, kad iš tikrųjų pradėti tyrimą nuo 1991 m. ir eiti tolyn yra per daug sudėtinga.
– Bet konservatoriai nesiūlė nuo 1991-ųjų eiti.
A. Stančikas: nėra pasakyta data, bet užduotyje yra klausimai.
– Taip, 27 jų klausimai.
A. Stančikas: na, jų yra 27, ir kai kurių Seimo narių, kurie teikė, ir mes praktiškai bandėme suderinti. Nes kitas dalykas – Teisės departamento pastabos, į kurias mes turėjome atsižvelgti, nes tos formuluotės buvo neaiškios, sakykime, tokios labiau emocinės. Bet pačioje pabaigoje vis dėlto, kaip bekeista labiau iš opozicijos mūsų kolegų tas pasakymas buvo, „gal mes nevarkime, nes mes čia praktiškai paskęsime kažkokiame, sakykime, liūne“. O kai dėl R. Karbauskio, tai tada reikia konkrečiai ir įvardyti – tyrimas yra „Agrokoncerno“. Ne viso žemės ūkio, tada būtų suprantamas ir uždavinys.
– Tai ar aš teisingai supratau, opozicija jūsų komitete sakė, kad nereikia, jie labiau nenorėjo to tyrimo?
A. Stančikas: taip.
– Patys teikė, patys sakė nereikia?
A. Stančikas: taip. Pasižiūrėkite sprendimo būdus, balsavimus ir visa kita. Jau nežiūrint į valstiečius, pažiūrėkime ir iš opozicijos. Na, K. Starkevičius, iš tikrųjų gerai išmanantis žemės ūkį, buvęs žemės ūkio ministras, bet, jeigu paliestume tokį klausimą, kaip buvo naudojamos ES lėšos? Na, jis buvo ministras. Ar gerai ar blogai, šiandien neatsakysime, bet iš tikrųjų tas klausimas tyrimo metu jau būtų buvęs paliestas. O dabar, kaip buvęs ministras, jis gali įtakoti sprendimus ar negali? Na, teoriškai, tarsi, ir gali. Iš tikrųjų kaip ir kolega A. Salamakinas, taip pat iš opozicijos, sakė, mes paskęsime archeologiniuose kasinėjimuose, ir iš tikrųjų ar verta tą daryti.
– Tai jūs prisigalvojote daugybę klausimų, nes buvo 27, turiu galvoje valdančiuosius, prisigalvojote nuo 1991-ųjų ir paskui patys sau sakote „mes paskęsime“. Tai natūralu, kad jūs paskęsite, bet mano klausimas pirminis buvo – ar jūs sutinkate, kad jūs į tuos 27 nesiimdami atsakyti, atmesdami šitą idėją, jūs sudreifavote, suabejojote ar verta tą daryti?
A. Stančikas: ne visai taip yra, nes ir šitie 27 klausimai, kurie yra pateikti, tai, jeigu mes žiūrime taip, kaip jie yra pateikti, tai mes turime žiūrėti visą eigą, kas dėjosi žemės ūkyje.
Yra taikomi dvejopi standartai, nes vienais atvejais komisijos yra inicijuojamos, tyrimai yra reikalingi, o kitais atvejais ne. O kodėl taip yra? Tikriausiai todėl, kad tai yra susiję su R. Karbauskio interesais.
A. Bilotaitė: buvo 27 klausimai, ir, manau, kad valstiečiai, kurie deklaravo visą laiką skaidrumą, prieš ateidami į Seimą, deja... Iš pradžių jie lyg ir sutiko, kad toks tyrimas reikalingas būtų, bet paskui galutiniame variante, kai buvo balsuojama šią savaitę, buvo nubalsuota visai kitaip. Ką tai reiškia? Iš to galima spręsti, kad paprasčiausiai yra taikomi dvejopi standartai, nes vienais atvejais komisijos yra inicijuojamos, tyrimai yra reikalingi, o kitais atvejais ne. O kodėl taip yra? Tikriausiai todėl, kad tai yra susiję su R. Karbauskio interesais.
– Bet ar jūs sutinkate, prisipažįstate, kad tas tyrimas iš tiesų, kaip ir sako valdantieji, buvo nukreiptas į R. Karbauskį ir jo valdomas įmones?
A. Bilotaitė: tikrai nenoriu sakyti, kad tai yra susiję vien tik su R. Karbauskiu. Tai, kad R. Karbauskis atstovauja „Agrokoncernui“, visi mes žinome. Tai yra žmogus, kuris susijęs su vienu stambiu agrokoncernu, tai gali liesti ir jį, bet tai nėra vien tyrimas orientuotas į R. Karbauskį. Yra daug problemų, jos yra sisteminės, ir jas reikia spręsti. Kadangi buvo taip valstiečių sureaguota, tai galima įtarti, kad tikrai yra problemų, ir su jomis yra susijęs R. Karbauskis.
– Tai ar jums neatrodo, kad, jeigu jūs būtumėte ėmęsi to tyrimo, valdantieji Seime būtų nubalsavę, kad darome tokį tyrimą, tai būtų tik į naudą jums patiems – mes skaidrūs, mes atviri, mes tą deklaruojame, mes nieko nebijome?
A. Stančikas: pabandykime kitaip suformuluoti. Gerai, mes priėmėm sprendimą, ir Kaimo reikalų komitetas tiria. Būtų sakę, dauguma yra valdančiosios (koalicijos), tai vis tiek kažkaip ne taip tuos sprendimus priima, ne taip jie tiria, čia vis tiek yra suinteresuotumas R. Karbauskio. Nors iš tikrųjų nieko panašaus nėra. Pavyzdžiui, nešvarios trąšos. Kaip jūs įsivaizduojate nešvarias trąšas? Mes esame ES, tai yra ES reglamentai, antidempingas, būtent salietros įvežimui. Šiandien, jeigu būtų bet koks pažeidimas, tai būtų didžiulis triukšmas.
A. Bilotaitė: tai tas tyrimas ir būtų parodęs. Jeigu yra viskas gerai, būtų išvados, kad yra viskas gerai. Ir dėl tų procedūrinių dalykų, kurie buvo komitete, tai tikrai reikia pasakyti, kad čia ne opozicija, kaip jūs dabar sakote, bandė daryti viską, kad to tyrimo nebūtų. Mes kaip tik siekėme to tyrimo, o kad buvo bandoma procedūriškai visaip žlugdyti, papildomų klausimų įtraukinėti ir daryti absurdišką tyrimą, tai čia jau kitas klausimas.
– O kaip jūs įsivaizduojate dabar tą savo tyrimą, apie kurį jūs paskelbėte. Tos komisijos nebus, jūs, opozicija, sukursite savo komisiją, bet ji juk neturės tokių įgaliojimų, kaip būtų turėjusi toji tikroji laikinoji komisija? Ką jūs tikitės ištirti?
A. Bilotaitė: mes galėsime daryti užklausimus, nes turime tokią teisę. Mes galėsime kviesti žmones, bet tas mūsų statusas, žinoma, nebus toks... Bet, noriu pabrėžti, klausimai mums liko, ir jie yra neatsakyti, tai mes nusprendėme paimti šitą formatą, nes mums nebeliko kitos galimybės, t.y. sukurti tą laikinąją komisiją.
– Neįkūrę tos komisijos, jūs praktiškai sugriovėte kitą komisiją, t.y. LRT komisiją. Dar vienas dalykas – jūs netekote vieno frakcijos nario, P. Urbšys pasitraukė. Tai nuostoliai irgi šiokie tokie jaučiami. Ar jie ne tokie dideli, ir labiau vertėjo nedaryti tos komisijos?
A. Stančikas: dėl kolegos P.Urbšio, ar jis tikrai buvo frakcijos narys? Čia tik klausimas.
– Buvo.
A. Stančikas: teoriškai buvo. Praktiškai – frakcijoje rimta opozicija, kai kurie klausimai tikrai keliami nelabai pagrįsti, o labiau populistiniai, norint save parodyti, kad štai aš esu kovotojas, tik neaišku su kuo tu kovoji. Ir, jeigu tu kovoji, tai turi būti ta kova teisinga ir būtent pagrįsta. Kai dėl komisijos, aš nieko negaliu pasakyti. Tai yra konservatorių sprendimas, jeigu jie išėjo, tai išėjo, o ką?
– Kai jūs pasakėte, nebus anos komisijos, mes traukiamės iš LRT. Jūs iš pradžių palaikėte ją, tai šiuo atveju tiesiog atsikeršijote ir tiek?
A. Bilotaitė: tai nebuvo kerštas. Paprasčiausiai, jeigu žiūrėtume į tuos standartus, kurių mes laikomės, aš manau, jeigu mes keliame vienus standartus, tai taikykime juos visiems – tiek LRT komisijai, tiek agrokomisijai. Šis dvejopų standartų buvimas mums buvo nepriimtinas, ir mes supratome, kad, matyt, toje LRT komisijoje taip pat yra galbūt kitokie motyvai, galbūt taip pat nėra viskas skaidriai ir galbūt yra tam tikri politiniai dalykai, kurie gali pasirodyti, dėl to mes ir pasitraukėme.
– Tai jūs neįžvelgėte iš pradžių tų politinių dalykų, jums atrodė, kad buvo šventas noras ištirti LRT veiklą?
A. Bilotaitė: ne, tiesiog mes dalyvavome komisijoje, nes buvo taip nuspręsta pasiaiškinti tuos dalykus...
– Bet jūsų frakcijoje irgi ne visi palaikė?
A. Bilotaitė: mūsų frakcijoje nuomonės buvo išsiskyrusios, žmonės skirtingai matė visą situaciją, bet mes dalyvavome komisijos veikloje, buvo toks sprendimas.
A. Stančikas: ne Seimo nariams tirti kažką, tam yra atsakingos institucijos, bet čia yra mano nuomonė. O Seimo narys yra įstatymų leidėjas, tai šitoje vietoje jo darbas ir turi būti sukoncentruotas.