„Beatodairiškas skolinimasis, kuris buvo vykdomas pandemijos metu, jis turėtų būti apribotas. Nes į ekonomiką įliejamas pinigų kiekis, sprendžiant pandemijos problemą, jis buvo siūlomas, kaip tam tikra laikina išimtis“, – trečiadienį atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė G. Skaistė.

Ministrė pažymi, kad netgi Europos Komisijos numatytos fiskalinės drausmės taisyklės buvo suspenduotos tik konkrečiam pandeminiam laikotarpiui, todėl šalys narės turėtų grįžti prie atsakingesnio skolinimosi principų.

„Matome, kad tas pomėgis išlaidauti darosi šiek tiek nebevaldomas. Norint, kad valstybių skolos ilguoju laikotarpiu nekeltų problemų, turėtume suprasti, kad finansai turi būti valdomi tvariai“, – tikino ji.

Pasak finansų ministrės, naujos skolintų lėšų reikalausiančios išlaidos, taip pat turės būti pasveriamos atsakingiau.

„Priemonės, kurios yra siūlomos kad ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, reaguojant į karą Ukrainoje, jos turėtų būti laikinos ir kaip įmanoma taiklesnės“, – pabrėžė G. Skaistė.

ELTA primena, kad dėl nerimo Europos obligacijų rinkoje ir euro zonos finansų fragmentacijos rizikos Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba trečiadienį renkasi į neeilinį posėdį.

Bankas praėjusią savaitę vykusiame reguliariame posėdyje nusprendė liepos pradžioje nutraukti savo turto supirkimo programą ir pradėti palūkanų normų didinimą.

Bankui pakeitus savo pinigų politiką, euro zonoje padidėjo „fragmentacijos“ mastas, kuris reiškia, kad kai kurios labiau įsiskolinusios šalys narės susiduria su sparčiau augančiomis skolinimosi išlaidomis.

Italijoje dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudaro 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai pastarąją savaitę taip pat šovė į viršų.

ECB pinigų politikos griežtinimo ėmėsi, kadangi infliacija euro zonoje gegužę sudarė 8,1 proc. ir buvo rekordinė valiutos blokui. Šis skaičius gerokai viršija Valdančiosios tarybos užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Lietuvos valstybės skola 2021 m. pabaigoje siekė 24,5 mlrd. eurų arba 8 tūkst. 772 eurus vienam gyventojui. Valstybės biudžeto deficitas šiemet sudaro 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pomėgis išlaidauti darosi šiek tiek nebevaldomas.

Nepritaria kuro akcizų ir PVM maistui mažinimui

Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad Vyriausybė, matydama infliacijos tendencijas Lietuvoje, yra pateikusi didžiausią infliacijos pasekmių švelninimo paketą Europos Sąjungoje (ES), santykyje su Bendruoju vidaus produktu (BVP) ir artimiausiu metu papildomos priemonės nėra planuojamos. Pasak jos, jau pritaikytų priemonių teigiamas pasekmes žmonės turėtų pajausti šį bei ateinančius mėnesius iki metų pabaigos ir jos turėtų padėti dorotis su didėjančiomis kainomis sektoriuose, kur jos yra nereguliuojamos.

„Tuo tarpu kainoms, kur jos yra reguliuojamos, buvo pasiūlytos dalinės energijos kainų kompensacijos, nes būtent energijos kainos daro tai, kad infliacijos lygis yra toks didelis, todėl buvo pasiūlytos kompensacijos dujų ir elektros vartotojams“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.

Ministrė pridėjo, kad Vyriausybės pasiūlytos priemonės buvo pačios taikliausios ir tą patvirtino Lietuvoje besilankiusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. Anot jos, papildomi sprendimai, kurie galėtų būti daromi, priklauso nuo ateities ekonomikos projekcijų.

„Atsižvelgiant į tas projekcijas, kurias turime šiandien, buvo pasiūlytas valstybės biudžeto pakeitimas, kuris yra priimtas ir jo priemonės dar tik ateis į ekonomiką“, – sakė G. Skaistė.

„Stebime infliacijos tendencijas ir jeigu jos pasirodys, kad eina kažkaip kitaip negu prognozuoja dabar Finansų ministerija, tuomet papildomi sprendimai galėtų būti pasiūlyti ir mes apie juos diskutuojame su kitomis ministerijomis, bet šiuo metu poreikio papildomoms priemonėms nenumatome ir sprendimai bus padaryti tuomet, kai matysime, kaip atrodo infliacijos tendencijos metų pabaigoje“, – pridėjo ji.

G. Skaistė aiškino, kad siūlymai mažinti degalų akcizus bei Pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui gali būti neefektyvūs, nes praktika rodo, kad didžiąją dalį naudos sektoriuose, kur kainos nėra reguliuojamos, gauna ne pirkėjas, o gamintojas.

„Manome, kad šiuo metu taiklesnės priemonės yra arba nukreipiant jas į tas sektorius, kur kainos yra reguliuojamos, arba atliepiant infliaciją tuose sektoriuose, kur kainos nėra reguliuojamos“, – tvirtino finansų ministrė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi Seimo opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai.

Opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui, tarp kurių yra PVM maistui ir akcizų kurui mažinimas.

Kuro kainomis šią savaitę taip pat piktinosi ir konservatorius, Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Jis savo feisbuko paskyroje piktinosi, kad Lietuvoje degalų kainos didesnės nei Vokietijoje.

„Kuro kainos kyla kiekvieną dieną. Pralenkėme net vokiečius. Palyginimui, šios dienos kuro kainos Lietuvoje ir Vokietijoje. Gal vertėtų peržiūrėti akcizus taip, kaip padarė vokiečiai? Kad nors kažkiek stabilizuotume kuro kainų augimą?“ – rašė Palangos meras.

Recesijos neprognozuoja

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Finansų ministerija (FM) recesijos kol kas neprognozuoja, nors pripažįsta, kad ekonominis neapibrėžtumas yra didelis.

Kartu ministrė akcentuoja, kad tiek tarptautinių, tiek Lietuvos institucijų vertinimu, šalies bendrasis vidaus produktas šiemet augs apie 1,5 proc., o kitų metų ekonominė padėtis bus aiškesnė rudeniop.

„Tiek Tarptautinio valiutos fondo, tiek Lietuvos banko, tiek FM vertinimais numatomas vis dar ekonomikos augimas, jis mažesnis nei buvo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Sumažintos projekcijos 2 proc. punktais – šiuo metu apie 1,5 proc. augimą numato tiek tarptautinės institucijos, tiek ministerija“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Skaistė.

Vis tik ministrė akcentavo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kaip keisis Lietuvos ekonomika, o tolesnė jos raida priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, tolesnių sankcijų Kremliui bei jų poveikio Europos Sąjungai (ES).

„Jei su mumis susijusios rinkos stos, o ES ekonomika augs mažiau, natūralu, kad tai turės poveikį ir Lietuvos ekonomikai“, – aiškino G. Skaistė, dar pridūrusi, jog Finansų ministerija recesijos „kol kas nenumato“.

„Tačiau neapibrėžtumas iš tiesų labai didelis. Manau, kad aiškesnį vaizdą, kaip ekonomika atrodys kitais metais, matysime šį rudenį“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos ekonomikos augimo 2022 m. ir 2023 m. prognozę.

ECB duomenimis, ekonomika šiemet paaugs 2,8 proc., o kitąmet – 2,1 proc. Bankas anksčiau prognozavo atitinkamai 3,7 proc. ir 2,8 proc. augimą.

Pasak ECB, Rusijos Ukrainoje sukeltas karas „trikdo prekybą, lemia žaliavų stygių ir prisideda prie energijos ir pagrindinių prekių kainų augimo“. Finansų institucija pridūrė, kad šie veiksniai „ir toliau neigiamai veiks pasitikėjimą ir stabdys augimą, ypač netolimoje ateityje“.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau birželį teigė skeptiškai vertinantis viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekonomistų teiginius, kad artimiausią žiemą arba pavasarį galime sulaukti ekonominės krizės. Pasak jo, labiau tikėtina yra sulaukti neigiamų rodiklių atskirais ketvirčiais, kurie būtų labiau techniniai, negu lemiantys realią krizę ar recesiją.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis siūloma nuo 2025 metų gyventojams nebeleisti biudžetinėms įstaigoms skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas per pataisų svarstymą ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.

Anot parlamentaro, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.   

Siekiame atkurti teisybę ir užtikrinti stabilų NVO finansavimą.

Pasak M. Majausko, NVO viešąsias paslaugas teikia „daug empatiškiau ir efektyviau“ už valstybines institucijas. Jis tikina, kad 1,2 GPM skirta būtent tokioms įstaigoms remti, o dabar šios tvarkos taikymas „išsikreipė“, kadangi paramą galima skirti ir biudžetinėms įstaigoms, jau gaunančioms valstybės finansavimą. Taip pat asmeninei naudai, pabrėžė politikas.

„Pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria sumokėtus valstybei mokesčius sodo bendrijai ir nusitiesia sau keliuką. Tokia tvarka išsikreipė, todėl siekiame atkurti teisybę ir užtikrinti stabilų NVO finansavimą, būtent remiant pilietiškumą ir sudarant galimybę žmonės skirti būtent NVO“, – LRT Radijui antradienį sakė Seimo narys.

Savo ruožtu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad siūlomi pakeitimai yra „prievarta“, iš gyventojų atimama teisė dalį savo sumokamų mokesčių skirti kur norisi.

Opozicijos parlamentaro nuomone, įsigaliojus tokiai tvarkai, NVO daugiau paramos nesulauks – pavyzdžiui, iki šiol vaikų darželiui 1,2 proc. GPM skyręs gyventojas šios dalies atiduoti nevalstybinei įstaigai tiesiog nenorės.

„Šita prievarta, panaikinant teisę pasirinkti, tikrai nepadės NVO su finansavimu. Paprasčiausiai tie žmonės, kurie skyrė savo procentinę dalį, tarkime, vaikų darželiams, neskirs niekam“, – LRT Radijo diskusijoje teigė S. Skvernelis.

Vaikų darželis / BNS nuotr.

„Nubrauksime žmonėms pagrindinę teisę skirti savo mokesčius ten, kur jie nori“, – akcentavo jis.

Be to, anot S. Skvernelio, tikėtina, kad ateityje prognozuojant ekonominį sunkmetį, valstybinėms įstaigoms finansavimas iš biudžeto gali būti nepakankamas.

„Čia tik su rožiniais akiniais galima nematyti, kad grįšime į tą situaciją, kada su viešojo sektoriaus finansavimu bus problemos“, – įsitikinęs politikas.

Atsakydamas į kolegos Seime kritiką M. Majauskas pažymėjo, kad NVO veiklą reikia „puoselėti“ bei suteikti kuo palankesnes sąlygas piliečiams jas remti. Tuo tarpu ugdymo įstaigas, pasak jo, gyventojai galės remti įsteigę labdaros ir paramos fondus – per juos parama keliaus „ne tiesiogiai direktoriui“, o įstaigų bendruomenėms.

Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili argumentavo, kad biudžetinės įstaigos jau gauna finansavimą, o galimybę kartu gauti ir paramą iš gyventojų ji vadina jų „sunkimu“.

„Labai nemaža dalis biudžetinių įstaigų, susijusių su ugdymu, dažniausiai iki šiol gaudavo šitą paramą. Negalime pamiršti to atvejo, ypač kai buvo popieriniai blankai pildomi, dažnai tai tapdavo netgi savotišku šantažu tėvams iš ugdymo įstaigų pusės, būtent stengtis konkrečiai į jų įstaigą pervesti pinigus“, – svarstė ekspertė.

Be to, kaip pažymėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili, ugdymo įstaigose kaip parama skirti pinigai neretai įstaigų vadovų naudojami savo, o ne tėvų nuožiūra.

Kita vertus, ji tikino, kad pinigai iš biudžeto ne visuomet įstaigas pasiekia greitai, tad gyventojų skirtos lėšos leisdavo biudžetinėms įstaigoms lanksčiau valdyti savo finansus, ypač, kai jų prireikdavo ištikus nenumatytoms nelaimėms ar atsiradus kitoms netikėtoms išlaidoms.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos direktorės pavaduotojas Martynas Endrijaitis informavo, kad 2020 m. 1,2 proc. GPM skirta 24 tūkst. biudžetinių įstaigų už 3,1 mln. eurų. Daugiausia paramos, anot jo, skiriama Lietuvos kariuomenei, įvairioms švietimo įstaigoms.

Tuo metu tais pačiais metais daugiausiai GPM paramos iš NVO gavo viešosios įstaigos (daugiau kaip 1,1 mln. eurų), taip pat asociacijos (apie 1 mln. eurų) bei labdaros ir paramos fondai (0,5 mln. eurų).

„Atitinkami duomenys rodo, kad tikrai ženklios sumos skiriamos NVO“, – komentavo jis.

Jei įstatymo projektui bus pritarta, jis įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.

Šeštadienio vidudienį greta ambasados esančiame Boriso Nemcovo skvere susirinkę apie dvidešimt akcijos dalyvių šiuo naujuoju protesto prieš Rusijos karinę agresiją Ukrainoje ženklu siekia parodyti kovą už taiką ir minties laisvę.

„Susirinkome, kad patvirtintume esantys laisvos Rusijos balsas, kad, kaip sveika visuomenės dalis, atsiribotume nuo kraujo ir blogio imperijos. Šitas gėdingos ir kruvinos praeities įsikabinęs režimas privedė šalį iki agonijos ir moralinio bankroto. Šis karas ne mūsų vardu, ši diktatūra ne ne mūsų vardu, mes – tai ateitis“, – kalbėta susirinkusiems.

Rusų opozicijos atstovai teigė, kad vėliava jau naudojama dešimtyse Rusijos miestų ir Europos sostinių, tačiau akcijose Vilniuje jos dar nebuvo.

„Šita vėliava yra ženklas, kuris parodo, kiek rusų pasisako prieš šį karą“, – pabrėžė jie.

Baltos–mėlynos–baltos spalvų vėliava pirmąkart panaudota vasario 28 d. ir jau plevėsavo mitinguose Sakartvele, Vokietijoje, Rusijoje, kitose valstybėse.

Šeštadienis yra septynioliktoji Rusijos karinės invazijos Ukrainoje diena. Demokratinio pasaulio pasmerktos, Kremliaus vadinamos „specialiosios karinės operacijos“, metu intensyviai apšaudomi didieji Ukrainos miestai, tiek karinės, tiek civilinės infrastruktūros objektai.

Rusija kaltinama vykdomais karo nusikaltimais, trukdymu evakuoti karo zonose įstrigusius gyventojus ir suteikti jiems humanitarinę pagalbą. Jungtinių Tautų duomenimis, per šias 17 dienų žuvo bent 549 civiliai, dar beveik 1 tūkst. – sužeisti, o apie 2,5 mln. ukrainiečių jau paliko gimtąją šalį.

Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgyba skaičiuoja, kad kare žuvo 2–4 tūkst. Ukrainą ginančių karių ir savanorių bei 5–6 tūkst. Rusijos pajėgų narių. Ukrainos kariuomenė teigia, kad jų nukauta per 12 tūkst.

Rusijoje sulaikyti apie 14 tūkst. prieš šį karą protestavusių asmenų.

Trečiadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje, kurią transliavo delfi.lt, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Gerimantas Bakanas pasidalijo vilniečiams svarbia informacija apie artėjantį šildymo sezoną ir išaugusias jo kainas.

Viena priežastis, kodėl taip nutiko, esą yra praėjusių metų žiemos šalčiai, dėl kurių buvo ištuštintos dujų saugyklos, kurių pildymas atsilieka nuo grafiko. „Ženkliai pabrango dujos, brangsta biokuras. Pabrango du kartus lyginant su praėjusių metų laikotarpiu. „Vilniaus šilumos tinklai“ negali daryti jokios įtakos pasaulinėms kainoms, bet reaguojama ir ieškoma būdų, kaip sušvelninti šią situaciją Vilniuje“, – kalbėjo G. Bakanas.

Pasak jo, jei Vilniuje butų laiku pastatyta kogeneracinė jėgainė – 2020 metų pabaigoje, tokios situacijos šiandien esą nebūtų. „Pagal mūsų prognozes, 50 kv. m. renovuotame name sąskaita už šildymą bus 22 eurai, nerenovuotame – apie 38 eurai“, – sakė pašnekovas.

Pateiktais duomenimis, dujų, įskaitant ir biokurą, kainos augimas šildymo sąskaitoje sudaro 76 proc. – 8 proc. sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir 16 proc. sudaro pastoviosios sąnaudos – įmonės atlyginimas, remontai.

Kaip skelbia ELTA, Vilniaus vicemero teigimu, sąskaitos už šildymą spalį, bus apie 60 proc. didesnės lyginant su praėjusių metų spaliu.

„Nuo rytojaus (ketvirtadienio – aut. past.) Vilniuje pradedamas visuotinis šildymo sezonas. (...) Galima kalbėti apie spalio ir lapkričio mėnesio kainas, kur jau žinome, už kiek įmonė pirks dujas. Spalio mėnesio sąskaitos bus, aišku, didesnės, lyginant su praėjusių metų spalio mėnesiu. Gali būti didesnės apie 60 proc., priklausomai nuo šilumos suvartojimo“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras.

V. Benkunskas pristatė, kad nuo lapkričio savivaldybė siūlys šildymo kainą fiksuoti ties 35 proc.

„Nuo lapkričio, matant dujų kainų tendencijas ir augimą, „Šilumos tinklai“ su Vilniaus miesto savivaldybe pasiūlys gyventojams fiksuoti kainos augimą. (...) Vilniuje gyventojams pasiūlysime fiksuoti 35 proc. kainų augimą, lyginant su praeitų metų atitinkamo mėnesio kainomis“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Pasak jo, vilniečiams bus pasiūlytos kelios alternatyvos: pasibaigus šildymo sezonui susidariusį skirtumą sumokėti iškart kaip „tryliktą sąskaitą“, mokėjimus paskirstyti per penkis šiltojo sezono mėnesius iki kito šildymo sezono arba išdėstyti per trejus metus.

„Pabaigus šildymo sezoną, kai žinosim, koks tas bendras procentas arba kokia yra bendra suma virš tų 35 proc., individualiai su kiekvienu gyventoju bus galima pasiūlyti tą sumą padengti. Čia galimos bus kelios opcijos“, – tikino V. Benkunskas.

„Mes negalim pasakyti, kokia bus ta galutinė suma po šildymo sezono, nes dar nežinom, kokia situacija bus šalčiausiais mėnesiais, kai tų dujų gali reikėti daugiausiai ir kokia ta kaina bus“, – pridūrė Vilniaus vicemeras.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį svarstys panašią priemonę sustabdyti šilumos kainų augimą gyventojams. Dujų šildymui kainai pakilus iki 30 proc. kaina gyventojams daugiau nebekils. Energetikos ministerija prognuozuoja, kad žiemą dujų kaina šildymui kils 83 proc. Dėl šios priemonės Vyriausybė galutinai apsispręsti kitą savaitę.