Pagrindiniame ligoninės pastate įsikūręs Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyrius kasdien priima pacientus iš visos šalies. Skyriaus priimamajame specialisto konsultacijos laukia kelios dešimtys žmonių. Dalis vyresnio amžiaus pacientų sėdi vienas šalia kito ir šnekučiuojasi. Registratūros seselė periodiškai prieina prie jų ir prašo laikytis saugaus atstumo, nurodo tinkamai užsidėti apsaugines kaukes. Kadangi kardiologo vizito tenka laukti valandą ir ilgiau, laukiamasis greitai prisipildo naujų pacientų ir prašymus tenka kartoti iš naujo.

Kai kuriems saugumas – nė motais

Prisistatyti nenorėjusi Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus gydytoja (pavardė Eltai žinoma) teigia, kad situacija poliklinikoje labai bloga.

„Laukiamajame, mano galva, yra grūstis ir tai tikrai neveda prie gero. Ypač į akis krenta garbaus amžiaus pacientai, jie sėdi susigrūdę, dalis ir kaukes nusiėmę diskutuoja tarpusavyje, atrodo, kad jiems į pandemiją nusispjauti. Dirbti tokiomis sąlygomis yra nežmoniškai sunku ir pavojinga“, – skundėsi gydytoja.

Laukiamajame, mano galva, yra grūstis ir tai tikrai neveda prie gero. Ypač į akis krenta garbaus amžiaus pacientai, jie sėdi susigrūdę, dalis ir kaukes nusiėmę diskutuoja tarpusavyje, atrodo, kad jiems į pandemiją nusispjauti. Dirbti tokiomis sąlygomis yra nežmoniškai sunku ir pavojinga.

Jos teigimu, dabar, kai sugriežtintos karantino sąlygos, pažymima, kad reikia likti namie, neiti į prekybos centrus, žmonių gausa šio skyriaus laukiamajame bado į akis. „Žmonės čia labiau susikišę nei prekybos centruose, kur bent atstumo stengiamasi laikytis“, – sakė medikė.

Pasak gydytojos, viešumoje akcentuojamas medicinos paslaugų prieinamumas, ir tai suprantama.

„Bet tas prieinamumas yra lazda su dviem galais. Akivaizdu, kad daliai poliklinikos pacientų pakaktų konsultacijos telefonu, tačiau ji, kaip suprantu, nelabai teikiama, skirtingai nei tai buvo pavasarį. Poliklinikos darbo organizaciją, švelniai tariant, reikėtų tobulinti, dar labiau didinti saugumą. O dabar pro mūsų skyrių praveža lovas su kovidu sergančiais pacientais, pati esu mačius. Bet mes, eiliniai gydytojai, čia nieko negalime padaryti. Negaliu net savo vardo viešinti, nes būsiu suvalgyta kaip ta avis vilkų“, – sakė anonime norėjusi likti gydytoja.

M. Morkevičiaus/ELTA nuotr.

Krūviai didėja

VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovė doc. dr. Lina Vencevičienė pritarė, kad ir poliklinikoje dirbantys medikai neišvengė didėjančių krūvių.

„Be abejo, daugėja lengvos formos COVID-19 sergančių pacientų, kurių būklę nuotoliniu būdu stebi šeimos gydytojai ir slaugytojos. Daugėjant papildomų pacientų, trumpėja konsultacijų laikas, ne visada spėjama išspręsti visas problemas vienos konsultacijos metu. Taip pat medikų galvos skausmu tampa kelias lėtines ligas turinčių pacientų priežiūra, kai pacientai nesutinka atvykti į Šeimos centrą apžiūrai ar tyrimams dėl epidemiologinės situacijos, o telefonu jų būklės įvertinti negalima“, – sakė medikė.

Pasiteiravus, kuo karantino laikotarpiu labiausiai skundžiasi poliklinikų pacientai, L. Vencevičienė išskyrė psichologines problemas.

„Konsultuojant pacientus, ypač vyresnio amžiaus, padažnėjo nusiskundimų dėl nerimo. Pacientai nerimauja dėl rizikos užsikrėsti COVID-19, socialinės izoliacijos, medicinos sistemos perkrovimo, dėl ko galėtų suprastėti medicinos paslaugų prieinamumas. Nerimas sukelia miego sutrikimus, kraujospūdžio, cukraus kraujyje (sergantiems cukriniu diabetu) svyravimus. Žinoma, niekur nedingo ir lėtinės ligos, tad daugiausiai pacientai konsultuojami dėl jų gydymo, kompensuojamųjų vaistų pratęsimo“, - teigė gydytoja.

L. Vencevičienės pastebėjimu, nerimą kelia tai, kad pradėjus daugėti sergančių COVID-19, sumažėjo pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją dėl prevencinių programų.

„Po pirmojo karantino buvo stebimas padidėjęs pacientų susirūpinimas sveikata – kreipėsi daugiau jaunesnio amžiaus pacientų, norinčių atlikti profilaktinius tyrimus, o dabar situacija kita. Lyginant lapkričio ir gruodžio mėnesius, profilaktinių programų vykdymas sumažėjo beveik trečdaliu“, – teigė Šeimos medicinos centro vadovė. Tiesa, ji pažymėjo, kad išsiskiria prevencinė gimdos kaklelio programa, pagal ją onkocitologinių tepinėlių paimta daugiau praėjusiais metais.

Poliklinikos – sunkiai prieinama tvirtovė 

Tuo tarpu pacientų atstovų manymu, neslopstant COVID-19 sergančiųjų skaičiui, poliklinikose  mažėja galimybės savalaikei pagalbai kitomis ligomis sergantiesiems.

„Taip yra dėl įvairių specialistų trūkumo – jie nukreipiami darbui su COVID-19 pacientais arba patys suserga, arba priversti izoliuotis. Be to, nemaža dalis sergančių žmonių, bijodami užsikrėsti virusu, patys vengia kreiptis į gydymo įstaigas. Dėl to pasyviau tikrinamasi profilaktiškai, nesprendžiamos psichologinės problemos“, – sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Jos teigimu, skirtingai nuo pirmojo karantino, kai nebuvo jokių galimybių kitomis ligomis sergantiems žmonėms patekti į gydymo įstaigas, buvo atšauktos specialistų konsultacijos, tyrimai, šiuo metu ambulatorinės paslaugos yra teikiamos, tik yra riboti kontaktiniai susitikimai su šeimos gydytojais.

„Dėl saugumo yra daug papildomų apribojimų, gydytojai apkrauti biurokratiniu darbu, mažiau pacientų gali registruotis kontaktinėms konsultacijoms“, – pažymėjo V. Augustinienė.

Kaip vieną pagrindinių poliklinikų darbo trūkumų pacientų atstovė įvardijo ilgą laukimo laiką registracijai pas gydytojus.

„Aš pati, nors sergu diabetu, astma, paskutinį kartą šeimos gydytoją mačiau vasario mėnesį. Dėl kompensuojamųjų vaistų ar reikiamų tyrimų tenka iš anksto registruotis nuotolinei konsultacijai, laukti ne vieną savaitę, nekalbant, kad prisiskambinti į registratūras užtrunka itin ilgai. Maža to, yra nemažai pacientų, kurie dar nėra patekę pas specialistus dėl pirmojo karantino metu atidėtų konsultacijų“,– vardijo V. Augustinienė.

M. Morkevičiaus/ ELTA nuotr.

Jos pastebėjimu, daug trūkumų ir e. sveikatos sistemoje.

„Pavyzdžiui, registruojantis internetu, matomi tik kelių savaičių gydytojų darbo laikai, jei nebėra tinkamo laiko, norint patekti kitam mėnesiui, tokios galimybės nėra. Be to, jei pacientas dėl kokių nors priežasčių negalės atvykti užsiregistruotu laiku, norint užsirašyti vėlesniam laikui, pirmiausia turi panaikinti esamą registraciją, o tai užtrunka ilgai. Tarkime, esant nuotolinei konsultacijai, jei gydytojas paskirtą dieną nepaskambina, kitą dieną jau turi registruotis iš naujo ir vėl laukimas iš naujo“, – sakė ji.

V. Augustinienės teigimu, dėl tų priežasčių pacientai turi pirktis vaistus už visą kainą, o jei neturi lėšų, praktiškai vaistų nevartoja. „Negauname tyrimų, jokių patekimų pas specialistus be šeimos gydytojo paskyrimo, o tuos paskyrimus nuotoliniu būdu jie ne visuomet duoda noriai“, – sakė ji.

Pasigenda sisteminių pokyčių

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė pažymėjo, kad siekiant laiku teikti prieinamas sveikatos paslaugas, reikia sisteminių pokyčių.

„Pirmiausia turi būti sutvarkyta e. sveikatos sistema, mažinamas biurokratinis medikų darbas, daugiau paslaugų galėtų atlikti slaugytojai, kad gydytojai galėtų dėmesį skirti pacientams, o ne tik dokumentų pildymui. Kai kuriais atvejais galėtų būti sistema taip sutvarkyta, kad pas kai kuriuos reikiamus specialistus su aiškiomis diagnozėmis galėtų žmonės patekti be tarpininko – šeimos gydytojo – siuntimo“, – siūlė V. Augustinienė.

Jos įsitikinimu, turi būti priimtas politinis sprendimas ir įvardinta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų nepakanka realioms paslaugų kainoms apmokėti, kad visi gautų nemokamą gydymą. „Būtina ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, papildomo savanoriškojo draudimo įteisinimo. Iš valstybės biudžeto draudžiamų asmenų įmokos į PSDF biudžetą turi būti sulygintos su dirbančiųjų įmokomis. Taip pat būtina keisti vaistų kompensavimo tvarką. Žmonės turi gauti individualiai geriausiai tinkamą gydymą, skirtą gydytojo, o ne gydytis tik pigiausias vaistais“, – sakė ji.

Profilaktiškai tikrinasi mažiau

Oficialūs duomenys rodo, kad pastaraisiais mėnesiais šalies gyventojai į poliklinikas kreipiasi vis rečiau. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose lapkričio mėnesį buvo fiksuota 1,436 mln. vizitų – 7,1 proc. mažiau nei spalį. Iš jų 769 tūkst. buvo kontaktiniai, 667 tūkst. – nuotoliniai.

Pasyviau naudojamasi ir profilaktinėmis sveikatos programomis. Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, širdies kraujagyslių ligų prevencinėje programoje vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų 2019 m. sausio birželio mėn. dalyvavo 48,2 tūkst. asmenų arba beveik 48 proc. visų galinčių dalyvauti programoje , tuo tarpu šių metų tuo pačiu laikotarpiu šiemet jų sumažėjo iki 28,4 tūkst. arba 28 proc. visų programos dalyvių.

R. Mažeika atkreipė dėmesį ir į grėsmingą nėščiųjų situaciją.

„Visų būklės yra rimtos, yra patvirtinti labai sudėtingi plaučių uždegimai, apėmę visus plaučius. Taigi situacija tikrai yra rimta. Suprantu, kad visuomenė norėtų girdėti kažkokias geras naujienas, bet nesakyti tiesos šiandien nebegalime. Artėjame prie ribos, kada ligoninės bus perkrautos“, – perspėjo ligoninės vadovas.

Jo teigimu, iš viso Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau gimdė 8 koronavirusu užsikrėtusios nėščiosios.

„Skaičius yra tikrai didelis. Keletui iš jų bei naujagimių buvo gelbėjamos gyvybės. Tarp nėščiųjų yra didelis sergamumas COVID-19 liga. Yra nemaža dalis pasveikusiųjų, tačiau pasaulio ekspertai dar neturi informacijos, kokias pasekmes turės COVID-19 liga ateityje naujagimiams ir vaikams“, – pabrėžė R. Mažeika.

Didžioji dalis iš 20 sudėtingos būklės hospitalizuotų asmenų priklauso 40-60 metų amžiaus grupei. Tarp nėščiųjų yra didelis sergamumas COVID-19 liga.

Nemažai koronavirusu sergančių nėščiųjų, taip pat atkreipė dėmesį medikas, patiria persileidimus.

„Šiais pavyzdžiais noriu pasakyti, kad jauni žmonės, kurie galvoja, jog jie neserga, kad serga besimptomėmis formomis – ne visai taip yra. Jaunimas turi labai rimtai žiūrėti į šią ligą ir viruso plitimą“, – akcentavo Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius, pažymėjęs, kad visi gydytojai, kiek įmanoma, yra mobilizuoti, o visos Telšių ir Šiaulių ligoninės yra atidariusios koronaviruso pacientams skirtus skyrius, kurie jau yra užimti daugiau nei 80 proc.

„Mes esame labai arti perkrovimo, labai. Visuomenė turėtų įsiklausyti į tą situaciją“, – pridūrė R. Mažeika.

Šiaulių medikai: miestas serga, ištraukėme blogą bilietą

„Ištraukėme blogą loterijos bilietą. Miestas vėl tapo koronaviruso židiniu. Per pastarąsias dvi savaites turėjome 1400 susirgimo atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Tai yra didžiausias rodiklis Lietuvoje, o šalies vidurkį pagal sergamumą viršijame du kartus. Turint tokią aplinką, atitinkama yra ir ligoninės situacija, patiriame didžiulį spaudimą“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius.

M. Morkevičiaus/ ELTOS nuotr.

Ribojimų per mažai

R. Mažeikos teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad pastarųjų septynių parų užsikrėtimų augimas, lyginant su praėjusia savaite, yra apie 16 proc.

„Taigi užsikrėtusiųjų sparčiai daugėja, o apie 5 proc. jų patenka į ligoninę. Šiomis dienomis per parą daugiausiai buvome priėmę 21 pacientą, vidutiniškai per dieną hospitalizuojame 14-15 žmonių. Tokie skaičiai mums yra milžiniškas krūvis“, – pažymėjo ligoninės vadovas.

Pasak R. Mažeikos, šiuo metu koronaviruso pacientų gydymui ligoninėje yra skirti 5 skyriai, kai dar neseniai buvo vienas.

Per savaitę, profilaktiškai testuojant mūsų personalą, nustatėme net 65 užsikrėtimus koronavirusine infekcija.

„Dabar yra 120 lovų, iš jų 19 intensyvios reanimacijos skyriuje, bet jų greičiausiai nepakaks, tad artimiausiu metų reanimacija išsiplės dar 14 lovų. Su koronavirusu dirba visi mūsų gydytojai, pasiskirstę pagal kompetenciją ir patirtį, tad pajėgumai įtempti iki maksimumo“, – teigė direktorius.

Ligoninės vadovo teigimu, toks režimas susijęs su didele rizika, mat iškrinta patys medikai.

„Per savaitę, profilaktiškai testuojant mūsų personalą, nustatėme net 65 užsikrėtimus koronavirusine infekcija. Dažniausiai užsikrečiama už ligoninės ribų, tiesiog miestas serga, o tada virusas atnešamas į darbovietę“, – sakė R. Mažeika. Anot jo, kadangi epidemiologų prognozės nieko gero nežada, ligoninė ruošiasi dar didesniems krūviams.

„Šiuo metu visame Šiaulių regione turime paruošę 340 lovų, įskaitant mažesnes Plungės, Mažeikių, Kelmės, Raseinių ligonines. Joms krūvis taip pat neabejotinai didės, tačiau svarbiausia, kad būtų kam tuos pacientus gydyti“, – pabrėžė R. Mažeika.

Jo, manymu, virusas išplito, nes priemonės pandemijai užkardyti pasirodė neefektyvios.

„Matau vienintelę išeitį – visuomenės gyvenimo ribojimų didinimą, atsižvelgiant į sergamumą. Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, jie per maži. Tuo pat metu reikėtų didinti testavimo apimtis ir prieinamumą, įskaitant profilaktinius tikrinimus. Naujajai sveikatos sektoriaus vadovybei čia teks dideli iššūkiai, ne tik valdant pandemiją, bet ir apskritai stiprinant sveikatos sektorių, mažinant joje politikos ir biurokratijos įtakas“, – sakė R. Mažeika.

Remigijus Mažeika. M. Morkevčiaus/ ELTOS nuotr.

Viruso pasekmės užsilieka ilgam

Didžioji dalis užsikrėtusiųjų koronavirusu Šiaulių ligoninėje guldomi į Infekcinių ligų skyrių.

„Mūsų skyrius ėmė plėstis nuo spalio pradžios. Šiomis dienomis COVID-19 pacientų skaičius skyriuje vyrauja nuo 80 iki 100, didžioji dalis gydosi pas mus, dalį perkeliame į atramines regiono ligonines, dalis pasveiksta, dalis, deja, miršta. Žmonės miršta po kelis kas savaitę“, – sako skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.

Infektologo teigimu, specifiniam koronaviruso gydymui naudojamas vienintelis patvirtintas antivirusinis vaistas remdesiviras.

„Deja, stebuklų jis nepadaro, tik pagreitinta sveikimą ir gulėjimo ligoninėje trukmę, bet tai nėra tas vaistas, kuris per kelias dienas panaikina dusulį ir kitus simptomus. Juo labiau kad praktiškai visus pacientus turime gydyti ir nuo gretutinių ligų, nuo plaučių uždegimo. Tam reikia nemažai laiko. Jei virusas lengvesnės formos, paprastai pakanka 5-6 dienų stacionarinio gydymo, o pacientas sveikti baigia namuose. Jei sunkesnės pneumonijos, tuomet reikia dviejų savaičių ar net mėnesio“, – sakė medikas.

Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu į ligoninę tenka guldyti vis jaunesnius pacientus, daugiausia nuo 40 metų, daugiau vyrus.

„Ypač virusas pavojingas tiems, kurie serga cukriniu diabetu, yra nutukę. Apskritai koronavirusas bjaurus dar ir tuo, kad nors dauguma ligonių pasveiksta, tam tikrų pasekmių jis negali atsiratyti ilgai. Tyrimais pagrįstų duomenų dar nėra, bet plaučių pažeidimas, priklausomai nuo gretutinių ligų, be pasekmių nelieka: sunkesnis kvėpavimas, nuovargis, bendras silpnumas gali varginti dar ilgai“, – sakė A. Kaušas.

Apskritai, kalbant apie visuomenėje sklandančius mitus, neturiu komentarų. Tas pats yra kalbėti, kad mėnulio nėra, nes ten nebuvau.

Infektologas nesiryžo prognozuoti, kaip situacija kis toliau, bet kol neturėsime savo rankose vakcinos, virusas vešės.

„Privalome laikytis bendrųjų taisyklių, dviejų metrų atstumas, kaukių dėvėjimas ir rankų dezinfekcija, tai išties efektyvu ir nieko geresnio nėra sugalvota. Žinoma, užsikrėtusiųjų greičiausiai daugės, dauguma gydysis namuose, dviejų tūkstančių per dieną į ligonines nesuguldysi, tad didelė atsakomybė tenka šeimos gydytojams. Ką vertėtų žinoti gydantis namuose? Kuo dažniau kontaktuoti su gydančiu mediku, temperatūrą mušti tik tuomet, jei yra 38 laipsniai ir daugiau, o jei karščiavimas trunka ilgiau nei savaitę, nepraeina kvėpavimo sunkumai, jau būtina kviestis greitąją“, – patarė medikas.

Iš skeptiko tapo realistu

Šiomis dienomis Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriuje beveik visos vietos užimtos. Su skyriaus vedėju aplankėme keletą COVID-19 pacientų. 48 metų Ina, tos pačios ligoninės medicinos seselė, užsikrėtė lapkričio pradžioje, skyriuje guli jau dvidešimt dienų.

„Dėl plaučių uždegimo paūmėjimo reanimacijoje pragulėjau savaitę, dar dvi savaites skyriuje, jau kiek laiko praėjo, bet iki šiol jaučiuosi blogai, dėl bendro silpnumo praktiškai prikaustyta prie lovos. Atsibodo juodai“,  – sakė Ina.

Pacientė atkreipė dėmesį, kad jos vyras buvo didelis koronaviruso skeptikas. „Kiek ironiška, kaip kardinaliai apsivertė jo požiūris, jis dabar aplinkiniams aiškina apie realius viruso pavojus. Apskritai, kalbant apie visuomenėje sklandančius mitus, neturiu komentarų. Tas pats yra kalbėti, kad mėnulio nėra, nes ten nebuvau“,– sakė Ina.

Kitoje palatoje gulintis ir prie deguonies kaukės prijungtas 58-ių Stasys prisipažino, kad buvo ištrauktas iš mirties nagų.

„Jei ne personalas, kuriems esu be galo dėkingas, manęs jau nebebūtų. Tokiomis sąlygomis jie čia dirba pasigerėtinai“, – sakė koronavirusu užsikrėtęs vyras. Stasio teigimu, nors ligoninėje guli jau ne pirmą savaitę, iki šiol nueiti iki tualeto jam yra didžiausias žygdarbis

„Neduok Dieve, niekam tokios patirties nelinkėčiau. Žmona, tiesa, persirgo namie, jai buvo lengviau, mes vyrai, deja, esame silpnoji lytis“, – sakė Stasys. Dabar labiausiai jį vargina ne tik vis dar labai prasta sveikata, bet ir vienišumo jausmas. „Kol gulėjau reanimacijoje, artimieji patyrė tikrą košmarą ir iki šiol manęs nemato, lankyti mus yra uždrausta“, –teigė Stasys.

Praėjusią parą Šiaulių apskrityje fiksuoti 266 susirgimai COVID-19, mirė trys žmonės, priklausę 70-79, 80-89 metų amžiaus grupėms.