„Manau, kad LRT taryba tikrai jau išnaudojo laiką, visus limitus savo pareigai įvykdyti, ir tas atsakomybės prisiėmimas, manau, jau yra natūralus klausimas, jeigu dar ir trečią kartą nepavyktų paskirti vadovo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė politikas.

Jis patikslino, kad atsakomybės prisiėmimas šiuo atveju reikštų atsistatydinimą.

„Jeigu taryba jau trečią kartą negali atlikti tos pareigos, turbūt turėtų ateiti žmonės, kurie galėtų tai padaryti“, – tvirtino ministras.

„Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė. Manau, kad trys kartai yra į valias paskirti vadovą arba pripažinti, kad taryba tiesiog to padaryti negali“, – pridūrė jis.

Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė.

Pasak S. Kairio, nepaskiriant nuolatinio vadovo žala daroma ir pačiai įstaigai.

Ministro teigimu, atviras balsavimas, esant vienodam balsų skaičiui renkant LRT vadovą, taip pat nėra gera išeitis.

„Ką reiškia atviras balsavimas? Atviras balsavimas reiškia, kad taip paprastai žiūrint vienas žmogus, LRT tarybos pirmininkas, išrenka generalinį direktorių. Toks ir lyg bėgimas nuo situacijos, nes sprendimą reikėtų priimti visos LRT tarybos vardu, o ne tiesiog pirmininkui turint dvigubą balsą“, – teigė S. Kairys, komentuodamas LRT tarybos sprendimą ir toliau nerengti atviro balsavimo renkant įstaigos generalinį direktorių.

Balandžio 1-ąją baigėsi LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės penkerių metų kadencija. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Naujasis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.

Konkursas į šias pareigas paskelbtas trečiadienį. Numatyta, kad pretendentai į vadovus iki rugsėjo 22 dienos galės teikti paraiškas.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis teigė situaciją aptaręs su pačiu A. Valotka ir pripažino manantis, kad šio vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, ir tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

„Noriu pabrėžti, kad komisijos svarstymas apsiribojo direktoriaus pasisakymais, jo mintimis, ji niekaip nevertino Kalbos įstatymo, jo vykdymo, įvairių interpretacijų, ji vertino valstybės pareigūno, pono Valotkos elgesį“, – antradienį žurnalistams sakė ministras.

Anot jo, pastabos skyrimą lėmė kalbos inspektoriaus teiginiai apie dvikalbius užrašus Vilniaus rajone, ankstesni jo pareiškimai, kad nuo 2024-ųjų kovo inspekcija žada pradėti tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą, bei pateikti paaiškinimai dėl to, atsižvelgta ir į įvykusį susitikimą su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje.

Paklausiau inspekcijos vadovo, ar jo asmenybė, jo būdo bruožai, jo kalbėjimo stilius telpa į inspektoriaus pareigybę. Man atrodo, kad jis truputėlį yra platesnio kalbėjimo ir platesnio spektro asmenybė, ir paprašiau tą įsivertinti.

„Paklausiau inspekcijos vadovo, ar jo asmenybė, jo būdo bruožai, jo kalbėjimo stilius telpa į inspektoriaus pareigybę, – pasakojo S. Kairys. – Man atrodo, kad jis truputėlį yra platesnio kalbėjimo ir platesnio spektro asmenybė, ir paprašiau tą įsivertinti. Akivaizdu, kad tos situacijos pasitikėjimo tarp manęs, kaip ministro, ir pavaldžios institucijos vadovo tikrai nedidina, bet visiškai nekreipiau dėmesį į jokį emocinį foną“.

S. Kairys pabrėžė, kad priimdamas sprendimus privalo vadovautis teisės aktais ir formaliais dalykais, o ne emocijomis, savo subjektyviu vertinimu.

Pasak kultūros ministro, pastaba reiškia, kad ateityje Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko veikla negalės būti vertinama labai gerai, negalės būti skiriami paskatinimai.

S. Kairys kritikavo, kad Lietuvių kalbos inspekcija kartais neteisingai taiko Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą. Anot jo, stilizuoti, meniniai užrašai negali būti prilyginami ir vertinami taip pat kaip oficialūs ženklai.

S. Kairys. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Konstitucija lygiai taip pat kalba apie tautinių bendrijų teisę į savo religiją, kultūrą ir įvairiausius dalykus, ką mes, kaip valstybė, turime užtikrinti ir leisti puoselėti. Kai kalbame apie stilizuotus dalykus, neoficialias gatvių pavadinimų lenteles, gyvenviečių ribas žyminčius ženklus, kalbame apie tam tikrą kultūros išraišką. Mano manymu, ne taip ir ne ten taikome įstatymą“, – teigė ministras.

Dabar galiojančiajame įstatyme nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Liepos viduryje kultūros ministras sudarė komisiją įvertinti A. Valotkos pasisakymams, mat šis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone esančius kelis dvikalbius viešuosius užrašus teigė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja – lenkų – kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.

Lenkijos ambasadorius šiuos inspekcijos vadovo žodžius pavadino neatsakingais lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu.

Seimo narys Česlavas Olševskis dėl tokios diskusijos metu pasirinktos ir A. Valotkos išsakytos formuluotės kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ši nurodė, kad minėti palyginimai nėra užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę ir tyrimą pradėti atsisakė.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs A. Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas.

Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Inspekcija šį sprendimą skundžia teismui.

Inspektorius neskųs jam skirtos pastabos ir žada pasimokyti iš klaidos

Pastabos dėl netinkamų viešų pasisakymų sulaukęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas A. Valotka teigia neketinąs skųsti šios nuobaudos ir žada pasimokyti iš klaidos.

„Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją“, – antradienį BNS sakė A. Valotka, komentuodamas jam skirtą pastabą.

A. Valotka. V. Kopūsto / BNS nuotr.

„Kadangi pasitaiko žmonėms gyvenime suklysti, iš tų klaidų reikia pasimokyti, ir aš tikiuosi, kad iš šito nedidelio suklydimo aš irgi pasimokysiu“, – teigė jis.

A. Valotka, antradienį susitikęs su kultūros ministru, tvirtino nesulaukęs siūlymo trauktis iš pareigų.

Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją.

„Tikrai nepajutau (ministro nepasitikėjimo – BNS). Ėjau į pokalbį nusiteikęs griežtesniam pokalbiui, bet ministras maloniai nustebino, nes nepatyriau nei kokio spaudimo, nei kokių nors dviprasmiškų užuominų, kad esu netinkamas toje vietoje dirbti. Viso to tikrai nebuvo“, – BNS sakė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas.

S. Kairys antradienį žurnalistams tvirtino, kad kalbos inspektoriaus vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, o tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

„Mes su ministru aptarėme šitą klausimą, gal mūsų nuomonės šiek tiek dėl to išsiskyrė, bet visiškai normalu demokratijos, o ne diktatūros sąlygomis, kad valdininkas yra ne koks nors biurokratinis sraigtelis, jis visų pirma yra ir pilietis. Valdininkas bus lojalus Lietuvai visų pirma tiek, kiek jis lojalus Lietuvai kaip pilietis. Turėti savo poziciją ir kartais ją išsakyti sveiko proto ribose, žinoma, yra visiškai normalus dalykus“, – teigė A. Valotka.

R. Duchnevičius: ministro reakcija dėl A. Valotkos džiugina, bet sprendimai nėra rimti

Vilniaus rajono meras socialdemokratas R. Duchnevičius sako, jog kultūros ministro reakcija į A. Valotkos pasisakymus džiugina, tačiau skirta pastaba nėra rimtas sprendimas, o tik „situacijos užglaistymas“.

R. Duchnevičius. I. Gelūno / BNS nuotr.

„Mane džiugina, kad ministras bendrai sureagavo, kad institucijos atitinkamos sureagavo“, –  antradienį žurnalistams sakė meras.

Noriu pasakyti, kad tikrai džiugina tie sprendimai, bet, manau, kad nėra jie tokie rimti, o yra situacijos užglaistymas, stabilizavimas.

„Vienas dalykas yra kai mes diskutuojame dėl teisės normų taikymo, kitas dalykas kai valdininkas tokio lygio, ir tikrai nepaskutinis Lietuvoje, išsireiškia ne taip, kaip reikėtų pagal etiką (...). Noriu pasakyti, kad tikrai džiugina tie sprendimai, bet, manau, kad nėra jie tokie rimti, o yra situacijos užglaistymas, stabilizavimas“, – pažymėjo jis.

Meras pažymėjo, jog minėti pasisakymai dabartiniame geopolitiniame kontekste „naudos neprideda“.

R. Duchnevičius pastebėjo, jog ginčai kyla dėl trūkumų šalies teisinėje bazėje.

„Mes turime ratifikavę konvenciją, kurios neįgyvendiname, neturime tautinių mažumų įstatymo. Iš to kyla nesklandumai, ginčai, nesusipratimai, kur mes turime skirtingas nuomones, bet neturime teisės aktų, kurie reglamentuotų, kaip turėtų būti“, – sakė R. Duchnevičius.

„Labai aktualu, kad pradėtos reformos, o dabar kaip tik, turbūt, metas jas įvertinti, toliau būti tęsiamos, atsižvelgiant į bendruomenės atstovų, socialinių partnerių nuomonę ir kad ta užsibrėžta kryptis būtų išlaikoma“, – ketvirtadienį po susitikimo su švietimo bendruomene sakė J. Karpavičienė.

Švietimo ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Ji pareigas palikti nusprendė, visuomenėje kilus abejonių, ar skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Pasitraukus J. Šiugždinienei, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui G. Nausėdai žada patiekti šią savaitę.

„Šiame susitikime buvo kalbama apie darbus, veiklas, kurias svarbu tęsti. Nebuvo kalbama apie kandidatūras“, – sakė patarėja.

Kalbėdama apie lūkesčius būsimam ministrui, ji pažymėjo, jog „ketvirtis kadencijos yra labai daug laiko, siekiant padaryti svarbius, reikšmingus darbus“, o dėl to tinkama kandidatūra – itin svarbi.

„Bendra nuostata yra ta, kad švietime yra pradėta daug reformų ir, įvertinant ypatingai tarpinę jų vykdymo situaciją, yra svarbu apsibrėžti, nuspręsti, kaip judėti toliau“, – sakė J. Karpavičienė.

„Visos reformos (...) turi tam tikro pavojaus, bet pokyčiai turi vykti. Bendrąja prasme vertinant tai, labai aktualu, kad būtų tęstinumas“, – pridūrė ji.

Darbų tęstinumo svarbą akcentavo ir Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

„Abejonių nekyla, kad tai, kas pradėta, turi būti tęsiama, nes negalime sau leisti tokios prabangos sustoti šioje srityje. Ir visi susirinkusieji tikrai akcentavo, kad tęstinumas turi būti pradėtų veiklų“, – kalbėjo ji.

Pasak pirmininkės, susitikime daugiausiai akcentuotas įtraukusis ugdymas. Jos teigimu, ši reforma turi būti tęsiama laipsniškai.

„Kalbant apie aukštąjį mokslą, buvo išsakyta, kad per ateinančius pusantrų metų tikimasi, kad socialinė dimensija aukštajame moksle liks prioritetu ir taip pat bus tęsiama reformą dėl kolegijų tinklo stiprinimo“, – pažymėjo ji.

S. Mačiukaitės-Žvinienės teigimu, profesinių mokyklų atstovai nurodė norintys per ateinančius pusantrų metų sulaukti daugiau dėmesio šiai sričiai. Taip pat pasikeista nuomonėmis dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo.

Šiame susitikime buvo kalbama apie darbus, veiklas, kurias svarbu tęsti. Nebuvo kalbama apie kandidatūras.

Komentuodama profesinių sąjungų reikalavimus, kurie, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skaičiavimu, siektų daugiau kaip 3 mlrd. eurų, J. Karpavičienė teigė, jog susitikime su profsąjungų atstovais apie konkrečius skaičius nebuvo kalbama.

„Buvo kalbama apie bendrąsias tendencijas, bendrąsias problemas, kurias išgirdus įvairių švietimo srities dalyvių nuomones tikrai galima daryti tam tikras konsoliduotas išvadas“, – sakė ji.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai pateikus reikalavimų už daugiau kaip 3 mlrd. eurų ir nesileidus į kompromisus dėl naujos kolektyvinės sutarties, praėjusią savaitę buvo pasirašytas nesutarimų protokolas.

ŠMSM skelbė, kad profsąjunga reikalauja mokytojų atlyginimus didinti 56 procentais – nuo rugsėjo 1 dienos pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo kitų metų – dar 30 procentų, ir tam įgyvendinti šiemet papildomai reikėtų 138 mln. eurų, kitais metais – 1,135 mlrd. eurų. 

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) šią savaitę pritarė Užsienio ministerijos siūlymui atkurti Lietuvos ambasadą Šveicarijoje bei įsteigti naują generalinį konsulatą Bavarijoje, siekiant plėsti ekonominius ryšius su Vokietija.

„Pritarėme atkuriamai atstovybei Šveicarijoje, mes kažkada buvome ją uždarę, bet kadangi ši šalis yra viena iš didžiausių donorių mūsų pačių reformų, bet ir Ukrainos atstatymo ir kitais klausimas nemažą vaidmenį vaidina, supratome, kad tie politiniai ryšiai yra svarbūs ir svarūs“, – BNS sakė Seimo URK vadovas Žygimantas Pavilionis.

Generalinį konsulatą Miunchene norima atidaryti siekiant plėtoti ekonominius ryšius, sako Ž. Pavilionis, pažymėdamas, kad Bavarija yra turtingiausia Vokietijos žemė, Miunchene savo atstovybės turi apie 90 valstybių.

„Konsulatas Bavarijoje – daugiau ekonominė atstovybė, Vokietija kartu su Amerika tapo pagrindine mūsų prekybos, investicijų ir net saugumo partnerė, tik kad mes nesugebame panaudoti viso Vokietijos potencialo. Mūsų ambasada Berlyne vos sugeba Berlyną paveikt, nors tai viena didesnių mūsų atstovybių, bet ekonominiai raumenys yra pietuose“, – kalbėjo komiteto vadovas.

„Geografiniai atstumai Vokietijoje yra tokie milžiniški, kad pietuose mes turime turėti savo atstovus. Miunchenas yra vieta, kur didžiausias kitų užsienio šalių atstovybių skaičius, apie 90 ten jau savo atstovybes turi, tikrai nesam pirmieji, atradę šią auksinę žemę“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.

Pasak jo, naujos diplomatinės atstovybės atsidaryti galėtų kitais metais.

Optimizuodama Lietuvos diplomatinį atstovavimą Lietuva 2018 metais uždarė Berne veikusią ambasadą Šveicarijoje, o Ženevoje buvo įsteigtas konsulatas.

Dubrovnike atidarytas Lietuvos garbės konsulatas

Kroatijoje, Dubrovnike, šią savaitę atidarytas antras Lietuvos garbės konsulatas šalyje.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, trečiadienį vykusio garbės konsulato atidaryme dalyvavo užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, Kroatijos Užsienio ir Europos reikalų ministerijos valstybės sekretorius Frano Matušičius (Franas Matušičius) bei Dubrovniko miesto meras Mato Frankovičius (Matas Frankovičius).

Konsulatui vadovaus teisės specialistė, advokatų kontoros „Gjurašić, Fak & Partners Ltd“ teisininkė ir bendrasavininkė Petra Gjurašič (Petra Džiurašič), ji Lietuvos interesams atstovaus Dubrovniko ir Neretvos apskrityse.

„Garbės konsulato veikla prisidės plėtojant Lietuvos ir Kroatijos prekybinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius, darys gerą įtaką dvišaliams Lietuvos ir Kroatijos santykiams, minėtoje apskrityje užtikrins paramą Lietuvos piliečiams“, – BNS nurodė ministerija.

Šiuo metu Kroatijoje veikia du Lietuvos garbės konsulatai: Dubrovnike ir Starigrad-Paklenicoje.

Šiais metais Lietuva ir Kroatija minės diplomatinių santykių užmezgimo 31-erių metų sukaktį.

„Mieli vilniečiai, ačiū už pasitikėjimą, bet šių rinkimų aš nelaimėjau ir sveikinu V. Benkunską“, – žurnalistams savo štabe sakė A. Zuokas.

Negalutiniais duomenimis, jis antrajame Vilniaus mero rinkimų ture surinko 47,55 proc. balsų, o V. Benkunskas – 51,15 procento.

A. Zuokas žurnalistams taip pat patvirtino, jog kitais metais dalyvaus Seimo rinkimuose.

„Seimo rinkimai kitais metais, mūsų partija „Laisvė ir teisingumas“ pasirodė tikrai gerai. Taip, mes tada dalyvausime kaip partija, aš pats dalyvausiu rinkimuose“, – kalbėjo jis.

Mieli vilniečiai, ačiū už pasitikėjimą, bet šių rinkimų aš nelaimėjau ir sveikinu V. Benkunską.

Pasak politiko, rinkimų kova sostinėje buvo netradicinė dėl mažo skirtumo tarp kandidatų.

„Mes tikėjomės, kad bus labai viskas į vieną ar kitą pusę kelių procentų ribose. Arba į mano pusę, arba į konkurento“, – teigė jis.

A. Zuokas žadėjo pasveikinti V. Benkuską su pergale. Jis pažymėjo, jog bus tarybos nariu ir „dirbs mieste“.

TS-LKD po pirmojo rinkimų turo iškovojo 19 mandatų Vilniaus taryboje, Laisvės partija ir „Laisvė ir teisingumas“ gavo po devynis mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – septynis, keturi mandatai teko Lietuvos socialdemokratų partijai ir trys – Nacionaliniam susivienijimui.

Pakartotiniuose rinkimuose renkant merus antrajame ture Vilniuje balsavo 49,25 proc. rinkėjų.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Jeruzalės viešojo transporto stotelėje po 7 val. ryto lūkuriavo apie 30-40 žmonių.

„Vilniaus viešajam transportui“ (VVT) skelbiant, kad į gatves neišriedėjo daugiau nei pusė planuotų autobusų, čia autobusai vyko gerokai retesniu, nei įprasta, grafiku. Dalis keleivių, pavyzdžiui, į 1G maršruto autobusą, tiesiog netilpo ir buvo priversti laukti toliau.

35-erių dizaineris Julius, dirbantis Konstitucijos prospekte, sakė įprastai į darbą autobusu užtrunkantis apie pusvalandį, tačiau šįkart neabejoja, kad kelionė užtruks bent dukart tiek.

„1G pilnas atvažiavo, mano 69-asis iš Bajorų dabar važiuoja kas valandą, tad reikės su trimis-keturiais persėdimais nuvažiuoti iki Konstitucijos prospekto, kur dirbu“, – BNS sakė vyras.

„Bet suprantu, visi nori daugiau gauti“, – teigė jis, paklaustas, kaip vertina streiką.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

„Tikiuosi, nuvažiuosiu“

22 metų medicinos studentė Diana Voitukevič pirmadienio rytą laiką tvirtino susiplanavusi taip, kad spėtų į praktiką gydimo įstaigoje ir tikisi nevėluoti.

„Tikiuosi, ne visi išeis į tą streiką. Man šiandien reikėtų važiuoti apie valandą, labai tikiuosi per ją ir nuvažiuoti. Bet žiūriu į kamščius... tikiuosi, nuvažiuosiu“,  – kalbėjo mergina.

Gal jie geriau tai darytų, pavyzdžiui, šeštadienį, sekmadienį, bet tikrai ne darbo dieną?

Ji pripažino, kad streikas, ypač piko metu pirmą savaitės dieną, sukelia daug nepatogumų.

„Gal jie geriau tai darytų, pavyzdžiui, šeštadienį, sekmadienį, bet tikrai ne darbo dieną? Nes gal žmogus tikrai kažkur labai skuba, gal į darbo pokalbį“, – tvirtino D. Voitukevič.

56-erių pardavėja Marina Tymošenko sakė į pirmąjį autobusą spėjusi laiku, tačiau jau mato, kad įprastinė kelionė į darbą Konstitucijos prospekte užtruks ilgiau.

„Viskas pasisekė, laiku atvažiavo autobusas. Bet pusvalandį palikau limitą  – maža ką, gal nespėsiu, gal dar kas. Pagal tai, kad reikės laukti 12 minučių autobuso, tai bent 15 minučių atvažiuosiu vėliau“, – kalbėjo moteris.

Ji tikino suprantanti streikuojančiuosius, tačiau tikisi, kad jie pagaliau sės derybų su VVT administracija ir streikas neužsitęs.

„Žmonės važiuoja į darbą. Tikiuosi, kad gal ir nebus to streiko, todėl kad gal supranta vairuotojai, kad žmonėms reikia į darbą važiuoti, gal susitars kaip nors“, – teigė M. Tymošenko.

Ginčai dėl algų

VVT tinklalapyje judu.lt ir kitose mobiliosiose programėlėse apie 8 val. pranešama apie bent dešimt didesnių transporto spūsčių, dalis jų – įprastinėse vietose: Geležinio vilko, Kalvarijų, Tuskulėnų, Ozo, Kareivių gatvėse, Pilaitės prospekte ir Narbuto gatvėje, Pylimo gatvėje link Gedimino prospekto ir pačiame prospekte bei kitur.

Vykstant streikui, keli šimtai vairuotojų susirinko į vieną iš VVT padalinių Verkiuose. Įmonės administracija žada toliau siekti susitarti su streikuojančiaisiais.

Neterminuotą streiką pirmadienį VVT profesinė sąjunga pradėjo nesutarus su įmonės administracija dėl darbo apmokėjimo sistemos.

Skelbiama, kad streikuoja iki 520 – beveik pusė visų įmonės vairuotojų.

Meras Remigijus Šimašius žada siekti susitarimo su vairuotojais, kad šie streiką nutrauktų kuo greičiau.

„Atsiprašome už nepatogumus, darome viską, kad jie kuo greičiau pasibaigtų. Padėkime vieni kitiems – jei vykstate automobiliu ir stotelėje matote lūkuriuojančius keleivius, pasisiūlykite pavežti, jei jiems pakeliui“, – feisbuko žinutėje, kuria pasidalino jo patarėjai, sakė meras.

VVT rekomenduoja vilniečiams ir miesto svečiams keliones planuoti su laiko atsarga, sekti atnaujintus tvarkaraščius likus mažiau nei valandai iki kelionės tinklalapyje stops.lt, programėlėje „m.ticket“, grafikus patariama stebėti ir gyvai „Google Maps“ ir „Trafi“ programėlėse.

Iš viso įvairiose pasaulio šalyse buvo sulaikyti 44 asmenys, 13 iš jų yra Lietuvos piliečiai.

„Buvo suduotas galutinis ir stipriausias smūgis labai aukšto pavojingumo nusikalstamam susivienijimui, kuris savo šaknis kelia iš Kauno, pavadinimu „Džerkiniai“, buvo sulaikyti 13 asmenų, iš jų septyni asmenys buvo sulaikyti Lietuvoje, likę šios nusikalstamos grupuotės nariai buvo sulaikyti kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Pasak jo, baigta ilgai trukusi operacija turės didžiulę įtaką narkotinių medžiagų prekybai ir kontrabandai Europoje, nes šios nusikalstamos grupuotės viena pagrindinių veikų buvo narkotinių medžiagų kontrabanda Europos Sąjungos šalyse ir už jos ribų.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai buvo viena didžiausių pastarojo meto tarptautinių operacijų.

Rasta per 13 tonų narkotikų

Pasak A. Paulausko, tęstinės ilgalaikės operacijos metu iš viso buvo sulaikyta per 13 tonų įvairių narkotinių medžiagų. Anot Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, didmeninė šių medžiagų kaina juodojoje rinkoje siekia iki 40 mln. eurų.

Taip pat atliktos 36 kratos, rasta ginklų, pinigų, bus prašoma Europos Sąjungoje sulaikytų įtariamųjų ekstradicijos.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis informavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pernai pagal Kriminalinės policijos biuro surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją.

„Tiriamos devynios nusikalstamos veikos, yra 12 įtariamųjų, Lietuvoje sulaikyti septyni įtariamieji, iš kurių šešiems buvo skirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimai nuo mėnesio iki trijų, vienam įtariamajam teismas skyrė nešioti apykoję“, – sakė A. Urbelis.

„Nustatyta grupuotė pakankamai brandi“

Anot jo, pagrindinis nusikalstamos veikos kvalifikavimas – dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimas jam, už tai grupuotės lyderiams gresia nuo 10 iki 20 metų nelaisvės ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Taip pat tiriama kontrabanda, disponavimas labai dideliu kiekiu narkotikų, tyrime yra keli epizodai dėl neteisėto praturtėjimo.

„Nustatyta grupuotė pakankamai brandi, (jos narių) amžiaus vidurkis – apie 45 metus“, – sakė prokuroras.

„Lietuvos piliečiai buvo sulaikyti tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje, tiek Ispanijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – nurodė S. Briginas.

Jo teigimu, sulaikymai vyko įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau vyravo Kauno regionas.

Kitos grupuotės bandys užimti vietą

Europolo direktorė Catherine de Bolle (Ketrin de Bol) pažymėjo, jog tarptautinės operacijos metu iš viso buvo sulaikyti 44 įvairių valstybių piliečiai, įtariama, priklausantys didelę riziką keliančioms nusikalstamoms grupuotėms.

„Tai buvo precedento neturinti tarpvalstybinė operacija, kurioje dalyvavo teisinės institucijos ir teisėsaugos institucijos iš daugiau nei vienuolikos šalių. Buvo suimti 44 asmenys, įtariami priklausę didelės rizikos nusikalstamai grupuotei, nusikalstamam tinklui, laikomam vienu pavojingiausių nusikalstamų tinklų visoje ES“, – nurodė direktorė

S. Briginas pažymėjo, jog be lietuvių tarp sulaikytų asmenų yra Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Rusijos piliečiai.

Galime numatyti, kad tą vietą rinkoje bandys užimti kažkas kitas, nes, deja, paklausa egzistuoja.

„Kelios nusikalstamos organizacijos kartu vykdė plataus masto nusikalstamą veiklą ES ir už jos ribų. Grupės buvo labai lanksčios ir struktūriškai panašios į verslą“, – Vilniuje sakė ji.

Pareigūnai nurodė, kad tarptautinis nusikalstamas tinklas veikė Europoje, Pietų Amerikoje ir Australijoje.

A. Paulauskas teigė, jog ši operacija padarys didžiulę įtaką narkotinių medžiagų prekybai ir kontrabandai, tačiau pastebėjo, kad išlieka rizika, jog kitos grupuotės bandys užimti atsiradusią vietą.

„Tikrai, galime numatyti, kad tą vietą rinkoje bandys užimti kažkas kitas, nes, deja, paklausa egzistuoja“, – pasakojo jis.

Ikiteisminį tyrimą Lietuvoje atlieka Kriminalinės policijos biuras, jam vadovauja Generalinė prokuratūra.

Organizacijos rekomendacijose Lietuva raginama „nedelsiant sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, tai yra niekas nebūtų perkeltas į vietą, kurioje jam grėstų realus persekiojimo ar kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų pavojus arba kur jam grėstų tolesnis grąžinimas“.

„Amnesty International“ taip pat ragina „nedelsiant paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus, kurie buvo savavališkai sulaikyti, įskaitant tuos, kurie buvo sulaikyti pagal laikino apgyvendinimo principą ir užtikrinti jų laisvę bei laisvę judėti Lietuvoje, nebent būtų įrodyta, kad jų teises ribojančios priemonės yra būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes“.

Organizacijos Europos regiono direktorius Nilsas Muižniekas ataskaitoje teigė, kad migrantai Lietuvoje „buvo ištisus mėnesius neteisėtai laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis ir patyrė fizinį ir psichologinį smurtą bei kitokį žeminantį elgesį“.

Scanpix nuotr.

„Visi šiuose sulaikymo centruose sulaikyti asmenys privalo būti nedelsiant paleisti ir turėti galimybę pasinaudoti sąžininga prieglobsčio procedūra“, – sakė jis.

Ataskaita rėmėsi duomenimis gautais, „Amnesty International“ atstovų vizito Lietuvoje metu 2021 metų lapkričio–2022 metų gegužės mėnesiais.

Visi šiuose sulaikymo centruose sulaikyti asmenys privalo būti nedelsiant paleisti ir turėti galimybę pasinaudoti sąžininga prieglobsčio procedūra.

Jie apklausė 47 migrantus, aplankė Medininkų ir Kybartų užsieniečių registracijos centrus (URC).

Iš viso pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Nuo pernai rugpjūčio pasieniečiai apgręžė daugiau nei 10 tūkst. neteisėtai į Lietuvą bandžiusių patekti asmenų.

Neteisėta apgręžimo politika

Organizacija kritikuoja Lietuvos vykdomą migrantų atstūmimo politiką. Ataskaitoje teigiama, jog tokia politika yra neteisėta pagal tarptautinę teisę ir pagal ES teisės aktus.

„Visiškai nesilaikant Lietuvos įsipareigojimų pagal tarptautinę ir ES teisę, bandyta įteisinti nacionaliniais teisės aktais paremtą apgręžimo politiką. Pagal tarptautinę teisę ir ES teisės aktus apgręžimas visada yra neteisėtas“, – teigiama ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad pabėgėliai ir migrantai nuolat pranešdavo, jog Lietuvos institucijos ir pareigūnai naudojo apgaulę ir smurtą, kad vykdytų apgręžimą. Trys „Amnesty International“ kalbinti asmenys nurodė, kad Lietuvos pasieniečiai prieš migrantus naudojo elektrošoką.

„Jie įsodino mus į baltą furgoną, šešis sirus. Jis buvo labai mažas, todėl jame nebuvo vietos. Vienas iš vyrų turėjo gliukozės kiekio kraujyje problemų. Jis tai pasakė, vienas iš vyrų šiek tiek kalbėjo angliškai, todėl paprašė Lietuvos kariuomenės pagalbos. Jie sustabdė automobilį ir išlipę paklausė, kas turi problemų dėl gliukozės kiekio kraujyje“, – ataskaitoje cituojamas Adil įvardytas siras.

„Amnesty International“ taip pat pareiškė, kad tiek Medininkų, tiek Kybartų URC yra netinkami, ypač ilgam sulaikymo laikotarpiui, juose pabėgėliai ir migrantai buvo laikomi siaubingomis sąlygomis.

Organizacijos teigimu, centrams trūko išteklių, kad būtų užtikrintos tinkamos medicininės ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugos, trūko gydytojų, psichologų ir socialinių darbuotojų.

Ji taip pat nurodė, kad Lietuvos valdžios institucijos nepaisė tinkamo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo proceso, trukdė prieglobsčio prašytojams susipažinti su reikalingais įrodymais ir dažnai neužtikrino tinkamo vertimo žodžiu. Organizacija tokią teisinės pagalbos sistemą įvertino kaip apgaulę.

„Ši ad hoc sistema grindžiama pavojinga interesų konflikto rizika. Pabėgėliai ir migrantai nuolatos negauna pagalbos iš tariamai jiems padėti ir juos apginti samdomų teisininkų, kurie netgi kartais teisme veikia prieš juos. Ši apgaulė – tai dar viena kliūtis apsaugos siekiantiems žmonėms“, – pranešime cituojamas N. Muižnieks.

Ministrė: neįvertintas situacijos kontekstas

„Amnesty International“ pirmadienį pateiktoje ataskaitoje apie Lietuvos institucijų elgesį su neteisėtais migrantais neįvertintas situacijos kontekstas, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Neįvertintas pačios situacijos kontekstas, nes tai nėra šiaip migracijos procesai ir tai nėra karo pabėgėliai, kurie bėga nuo karo ir visai kiti mechanizmai įsijungia, tai yra Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė vidaus reikalų ministrė.

Atsakydama į organizacijos kritiką, kad migrantai užsieniečių registracijos centruose buvo laikomi siaubingomis sąlygomis, A. Bilotaitė teigė, jog staiga kilus jų antplūdžiui rasti tinkamos infrastruktūros buvo neįmanoma.

„Ekstremali situacija nulemia tai, kai toks didžiulis skaičius žmonių vienu metu Baltarusijos režimo pagalba pateko į Lietuvą, ir žinoma, tos infrastruktūros nebuvo, viską reikėjo sukurti ir tikrai nebuvo taip paprasta rasti vietas, buvo ir įvairūs pasipriešinimai parenkant tam tikras vietas“, – teigė ministrė.

Ji taip pat teigė, jog ankstesnė prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistema suteikė galimybes piktnaudžiavimu.

„Ja tiesiog buvo labai lengva piktnaudžiauti, tokia su tam tikromis spragomis. Mes turėjome aiškiai pasakyti, kad mums reikia pokyčių, kad Baltarusijos režimo naudojami procesai nebūtų panaudoti prieš mus“, – sakė ministrė.

A. Bilotaitė atmetė organizacijos kritiką, jog migrantų apgręžimas yra neteisėtas pagal tarptautinę teisę ir ES teisės aktus.

„Procedūros veikia ir žmonės naudojasi tomis procedūromis, jos tikrai neprieštarauja ES reikalavimams“, –  tvirtino ji.

V. Bakas prakalbo apie teisiamųjų suolą dešiniųjų ministrams

Opozicijai priklausančios partijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas teigia, kad dešiniųjų Vyriausybė turės atsakyti už veiksmus, sprendžiant praėjusiais metais kilusią neteisėtų migrantų krizę. Politikas net užsiminė apie teisiamųjų suolą atsakingiems Vyriausybės nariams.

„Jeigu teisinė valstybė suveiks – Danijos, berods, ir Italijos pavyzdžiu ministrai ėjo į teisiamųjų suolus. Aš tikiuosi, kad jūs ten atsisėsite, jei prokuratūra pradės tyrimus dėl visų šių epizodų, jūs turėsite sėstis į teisiamųjų suolą“, – po pirmadienį vykusio Seimo rytinio posėdžio sakė V. Bakas.

Emocingame pasisakyme politikas ragino parlamentarus susipažinti su pirmadienį pasirodžiusia žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ pristatyta ataskaita, kurioje sukritikuoti Lietuvos veiksmai tvarkantis su pernai kilusia migracijos krize.

„Organizacija „Amnesty International“ dokumentavo prievartinį elgesį, kankinimus ir kitokį žiaurų elgesį, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir žeminimą, perteklinį jėgos panaudojimą, šunų panaudojimą ir savavališką sulaikymą siaubingomis, pavojų sveikatai keliančiomis sąlygomis“, – iš Seimo tribūnos teigė V. Bakas.

„Čia kalbama apie fiktyvias prieglobsčio procedūras, minima tokia sąvoka kaip teisinė fikcija, kada iš pažiūros lyg yra sudarytos galimybės, bet žmonės negali pasinaudoti savo teisėmis. Rasiniai išpuoliai, apsaugininkų vykdomas bauginimas ir persekiojimas rasiniu pagrindu“, – „Amnesty International“ ataskaitoje aptariamus galimai padarytus pažeidimus vardino parlamentaras.

Ir už visa tai, akcentavo V. Bakas, yra atsakinga vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė. 

„Jau dabar apie šią ataskaitą rašo tarptautinė spauda ir, aš manau, kad tai yra vienas didžiausių Lietuvos pažeminimų, prie kurio tiesiogiai prisidėjo ministrė Bilotaitė, premjerė“, – Seimo nariams sakė V. Bakas.

Pasibaisėjo V. Bako žodžiais A. Bilotaitei

Visgi praėjus kelioms minutėms po to, kai parlamentaras Seime reiškė priekaištus priemonėms, kurių Vyriausybė ėmėsi tvarkantis su Baltarusijos režimo sukelta migrantų krize, valdantieji pradėjo baisėtis V. Bako pareiškimais.

Kaip socialiniame tinkle rašė konservatorius Andrius Navickas, V. Bakas, išsakęs savo nuomonę dėl migrantų krizės valdymo, vėliau priėjęs prie ministrės A. Bilotaitės jai skyrė itin riebų epitetą – pavadino „nužmogėjusia kale“.

„Šiandienos neeilinis posėdis. Vytautas Bakas, Žmogaus teisių komiteto narys, kalba tribūnoje ir teigia, kad „Amnesty international“ pateikė skandalingą ataskaitą, kurioje išsakyti rimti kaltinimai dėl elgesio su migrantais Lietuvoje. Įsijautęs į pažadą visą valdžią pasodinti į kalėjimą. Normalus pasisakymas ir tikrai skatina įsigilinti į minėtą ataskaitą. (...) Tačiau pagrindinis dalykas vyksta po kelių minučių. Bakas pakyla prie tos Seimo vietos, kur sėdi Bilotaitė. Paprastai Seimo narių pareiškimus klauso nedaug žmonių, bet Bilotaitė liko išklausyti. Bakas prieina prie jos ir meta: „NUŽMOGĖJUSI KALĖ“. Matau, kaip ministrė pasijunta lyg gavusi kuoka per galvą. Deja, iš savo vietos mačiau tik sceną be detalių ir Agnės reakciją. Negirdėjau Bako žodžių, po kurių jis greitai pabėgo. Tačiau viską girdėjo šalia buvęs Linas Slušnys, kuris irgi buvo priblokštas ir negalėjo patikėti tuo, kas vyksta“, – feisbuke rašė politikas.

„Juk nesmogė, nepastūmė, neįdūrė peiliu, tik smurtavo žodžiais, o Lietuvoje tai esą normalu. Be to, visada galima pradėti ieškoti – o gal auka išprovokavo? Juk kraipė galvą Bakui kalbant, ne taip reagavo į jį, kaip jis norėjo. Jei pritariate pastariesiems dviem sakiniams, geriau iš karto išsidrauginkite, nes man tai dugnas. Tik bijau, kad krisime dar žemiau...“, – feisbuke piktinosi parlamentaras.