„Šiandien gavau informacijos apie okupantų ataką Olenivkoje Donecko srityje. Tai sąmoningas Rusijos karo nusikaltimas, sąmoningas ukrainiečių karo belaisvių masinis nužudymas. Daugiau kaip 50 žuvusiųjų“, – prezidentas sakė savo kasdieniame vaizdo kreipimesi.

Rusija ir Maskvos remiami separatistai anksčiau penktadienį apkaltino Kyjivo pajėgas smogus kalėjimui amerikietiškomis salvinės raketų ugnies sistemomis HIMARS ir nurodė, kad per šį incidentą dešimtys žmonių žuvo arba buvo sužeisti.

Ukraina neigė, kad taikėsi į civilę infrastruktūrą arba karo belaisvius.

Rusijos televizija parodė sugriautus barakus ir sulamdytas metalines lovas. Vaizdo įraše taip pat matyti neryškūs pavidalai, panašūs į žmonių kūnus.

Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad tarp šioje įstaigoje laikytų ukrainiečių karo belaisvių buvo karių iš pulko „Azov“, gynusių metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje.

Rusija šį buvusį sukarintą dalinį, kuris anksčiau turėjo ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupėmis, o dabar yra integruotas į Ukrainos kariuomenę, vadina neonacių organizacija.

Rusijos pajėgos apšaudė Nikopolį

Naktį į šeštadienį Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Dnipro srityje išsidėsčiusį Nikopolio miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Nikopolio karinės administracijos vadovu Jevgenijumi Jevtušenka.

„2 val. 31 min. Nikopolis apšaudytas pasitelkiant reaktyvinės salvinės ugnies sistemas“, – „Telegram“ parašė J. Jevtušenka. Jis nedetalizavo.

Charkive nugriaudėjo keli galingi sprogimai

Naktį į šeštadienį Ukrainos Charkivo mieste nugriaudėjo keli galingi sprogimai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Suspilne“.

„Suspilne“ skelbė, kad maždaug 2 val. mieste buvo paskelbtas oro pavojus, o jau po 20 minučių gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis informacija apie galingus sprogimus. Tinkle „Telegram“ paskelbta nuotraukų, kuriose užfiksuotas viename miesto rajone kilęs didžiulis gaisras. Jis buvo matomas iš skirtingų miesto dalių.

Oficialių duomenų apie galimus smūgius miestui kol kas nėra.

„Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Latvijai, tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje ir Rusijai paskelbtų griežtų Europos ir JAV sankcijų.

„Šiandien „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai... dėl [pirkimo] sąlygų pažeidimų“, – sakoma bendrovės pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“.

Latvija yra priėmusi sprendimą nuo sausio 1-osios visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo. Saeima priėmė energetikos įstatymo pataisų, įpareigojančių diversifikuoti gamtinių dujų tiekimo maršrutus ir sukaupti strategines dujų atsargas.

Ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė šeštadienį sakė, kad Latvija, kaip rodo dabartiniai skaičiavimai, dujų per artėjantį šildymo sezoną nepristigs.

Ji sakė naujienų agentūrai BNS, kad Latvija bet kokiu atveju nebeplanavo gauti dujų iš Rusijos.

„Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad Latvija bus aprūpinta dujomis. Parūpinsime pakankamą dujų kiekį šildymo sezonui“, – pabrėžė I. Indriksonė.

Latvijos gamtinių dujų bendrovė „Latvijas gaze“ penktadienį pareiškė, jog perka rusiškas gamtines dujas iš kitų tiekėjų ir už jas atsiskaito eurais, kaip reikalaujama pagal Latvijoje galiojančias reguliavimo nuostatas.

Bendrovės vadovas Aigaras Kalvytis sakė, kad per pastarąjį mėnesį į Latviją iš Rusijos buvo gauta maždaug 1 teravatvalandė (TWh) dujų.

Pasak A. Kalvyčio, dujos nėra perkamos tiesiogiai iš „Gazprom“, tačiau įvardyti naują tarpinį tiekėją, iš kurio Rusijoje perkamos dujos, jis atsisakė.

„Latvijas gaze“ taip pat tvirtina, jog nėra vienintelė gamtinių dujų prekiautoja, perkanti ir gaunanti rusiškas gamtines dujas Baltijos šalių regione.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, dujų tiekimas Latvijai iš Rusijos kelis kartus buvo nutrūkęs ir sustojęs.

Tačiau nuo birželio vidurio dujų tiekimas iš Rusijos didėja.

34 proc. „Latvijas Gaze“ akcijų valdo Rusijos koncernas „Gazprom“, 28,97 proc. – Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondas „Marguerite“, 18,26 proc. – Vokietijos koncernas „Uniper Ruhrgas International“, 16 proc. – bendrovė „Itera Latvija“, 2,77 proc. – smulkieji akcininkai.

Trečiadienį „Gazprom“ drastiškai sumažino dujų tiekimą Europai – Rusiją ir Vokietiją jungiančiu dujotiekiu „Nord Stream 1“ plūstantis energijos išteklių srautas buvo sumažintas nuo 40 proc. iki maždaug 20 proc. šio vamzdyno pajėgumų.

Rusijos valstybinė įmonė pirmadienį informavo sumažinsianti tiekimą iki 33 mln. kubinių metrų per parą. Šis kiekis yra perpus mažesnis negu buvo praeitą savaitę atnaujinus tiekimą po 10 dienos trukusios pertraukos dėl techninės priežiūros darbų.

Europos Sąjungos šalys kaltina Rusiją tyčia ribojant tiekimą dėl Vakarų šalių sankcijų, įvestų Maskvai už intervenciją Ukrainoje.

„Gazprom“ argumentavo, kad turėjo sustabdyti vieną iš paskutinių dviejų likusių „Nord Stream“ dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

ES šią savaitę susitarė dėl plano mažinti dujų vartojimą, demonstruodama solidarumą su Vokietija.

Scanpix nuotr.

JK: Rusijos pajėgos Chersone pasitelkia pontoninius tiltus ir keltus

Rusijos pajėgos, pasak Jungtinės Karalystės (JK) analitikų, laikinai okupuotoje Pietų Ukrainos Chersono srityje veikiausiai pasistatė du pontoninius tiltus ir įsirengė keltų sistemą, kad galėtų tęsti savo operacijas, nes pastaruoju metu čia buvo apgadinti du svarbūs tiltai.

„Labai tikėtina, kad naujai okupuotose Pietų Ukrainos teritorijose paskirta prorusiška valdžia patiria vis daugiau Maskvos spaudimo sustiprinti savo įtaką ir rengtis vėliau šiais metais numatomiems referendumams dėl prisijungimo prie Rusijos“, – šeštadienį savo naujausioje karo apžvalgoje teigė JK gynybos ministerija. Pasak jos, prorusiški pareigūnai galimai spaudžia vietos gyventojus atskleisti savo asmeninius duomenis, kad galėtų suformuoti rinkėjų sąrašus.

Kyjivas pastaruoju metu skiria daug dėmesio Chersono srities išlaisvinimui. Ši sritis išsidėsčiusi į šiaurę nuo Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo dar 2014 m.

JK gynybos ministerijos teigimu, tikėtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronto linijoje netoli Donecko miesto Donbaso srityje sėkmingai atrėmė kelias nedidelio masto Rusijos atakas.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 40 670 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 40 670 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 30-osios Rusija taip pat neteko 1 759 tankų, 3 995 šarvuotųjų kovos mašinų, 906 artilerijos sistemų, 258 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 oro gynybos sistemų, 222 lėktuvų, 190 sraigtasparnių, 2 889 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 733 dronų, 78 specialiosios technikos vienetų ir 174 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Rusija toliau atakuoja Ukrainos miestus

Rusijos pajėgos surengė naujų smūgių Ukrainos miestuose ir gyvenvietėse palei ilgą fronto liniją, per kuriuos šalies pietuose žuvo mažiausiai vienas žmogus ir buvo subombarduota mokykla Charkive, šeštadienį pranešė pareigūnai.

Pietinio Mykolajivo miesto, esančio arti teritorijos, kur Kyjivo pajėgos bando kontratakuoti, meras sakė, kad vienas žmogus žuvo per raketų smūgius praeitą naktį dviejuose gyvenamuosiuose rajonuose.

Dar šeši žmonės buvo sužeisti per sprogimus, „išmušusius langų ir durų bei sunaikinusius balkonų“, per platformą „Telegram“ rašė meras Oleksandras Senkevičius.

Pastarosiomis savaitėmis Mykolajivas buvo bombarduojamas Rusijos raketomis beveik kasdien, ukrainiečių pajėgoms mėginant vystyti puolimą kaimyninėje Chersono srityje. Penktadienį raketai sprogus prie vienos autobusų stotelės žuvo septyni žmonės.

Ukrainos prezidentūra pranešė, kad šalies ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos kariuomenės sandėliams ir pozicijoms už fronto linijos Chersono srityje.

Tuo metu antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive šalies šiaurės rytuose oro erdvės gynybos sistemos S-300 raketos per anksti šeštadienį surengtą smūgį sugriovė dalį vienos švietimo įstaigos, pranešė vietos valdžia.

Ugniagesiai numalšino po smūgio kilusį gaisrą, o apie nukentėjusius žmones pranešimų negauta, nurodė tarnybos.

Charkivas, esantis netoli sienos su Rusija, buvo dažnai bombarduojamas netoliese įsitvirtinusių Maskvos pajėgų.

Rytinės Donecko srities, kurioje vyksta pagrindinis Rusijos pajėgų puolimas, administracijos vadovas nurodė, kad penktadienį per smūgius šeši žmonės žuvo ir dar 15 buvo sužeisti.

Slovjansko mieste, kuris yra pagrindinis Kremliaus pajėgų taikinys, šeštadienį ryte buvo apgriauta autobusų stotis, bet pranešimų apie ten nukentėjusius žmones nebuvo, sakė Donecko karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Ukraina smerkia Rusijos diplomatų raginimą pakarti „Azov“ karius

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pasmerkė Rusijos ambasados Jungtinėje Karalystėje raginimą įvykdyti „žeminamą“ egzekuciją į nelaisvę paimtiems ukrainiečių pulko „Azov“ kariams.

Ši ambasados žinutė buvo paskelbta Rusijai ir Ukrainai kaltinant viena kitą dėl smūgio prorusiškų separatistų kontroliuojamam kalėjimui Rytų Ukrainoje, kur buvo laikoma ukrainiečių karo belaisvių. Per smūgį žuvo apie 50 žmonių, tarp kurių, kaip pranešama, yra „Azov“ narių.

„Azov“ kovotojai nusipelnė mirties bausmės, bet ne sušaudant, o pakariant, nes jie nėra tikri kariai. Jie nusipelnė žeminamos mirties“, – sakoma praeitą naktį per „Twitter“ paskelbtoje Rusijos ambasados Britanijoje žinutėje.

Prie žinutės, kuri, anot „Twitter“, pažeidžia socialinio tinklo taisykles dėl „neapykantos kurstymo“, buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame esą matyti pora  Rusijos užimtame Mariupolio uostamiestyje, teigianti, kad per įnirtingas kautynes dėl miesto į juos šaudė metalurgijos įmonę „Azovstal“ gynusios ukrainiečių pajėgos.

„Rusija yra teroristinė valstybė. XXI amžiuje tik laukiniai ir teroristai gali diplomatiniu lygiu kalbėti apie faktą, kad žmonės nusipelnė mirties bausmės pakariant. Rusija yra terorizmą remianti valstybė“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Kokių dar įrodymų reikia?“ – retoriškai klausė jis.

Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą subombardavus kalėjimą Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Olenivkoje, kur buvo laikomi belaisviai.

Maskva teigė, kad Ukraina smogė šiai įstaigai, siekdama atgrasyti savo karius, jeigu šie svarstytų pasiduoti. Tuo metu Kyjivas kaltina Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“ ir subombardavus vietą, kurioje buvo laikomi belaisviai, siekiant nuslėpti jų kankinimus ir žudymus.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka per „Twitter“ parašė, kad „nėra jokio skirtumo tarp Rusijos diplomatų, raginančių įvykdyti egzekuciją ukrainiečiams karo belaisviams ir Rusijos pajėgų, darančių tai Olenivkoje. Jie visi yra šių karo nusikaltimų bendrininkai ir privalo būti patraukti atsakomybėn.“

Ukrainos pajėgos, įskaitant „Azov“ karius, gegužę sutiko pasiduoti po daug savaičių trukusios apsiausties didžiulėje „Azovstal“ metalurgijos įmonėje Mariupolyje.

Į nelaisvę pateko apie 2,5 tūkst. karių.

Rusija  buvusį sukarintą dalinį „Azov“, kuris anksčiau turėjo ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupėmis, o dabar yra integruotas į Ukrainos kariuomenę, vadina neonacių organizacija.

„Azov“ kariai yra tapę Rusijos pareigūnų ir valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos neapykantos taikiniu.

Vasario pabaigoje į kaimyninę šalį įsiveržęs Kremlius teigė siekiantis „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.

Kyijvas ir jo sąjungininkai Vakaruose griežtai atmeta šiuo kaltinimus ir sako, kad jie tebuvo išgalvota dingstis Rusijos invazijai.

Rusija pasmerkė Norvegijos konsulės pykčio protrūkį viešbutyje

Rusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pasmerkė „piktinamą“ Norvegijos konsulinės darbuotojos elgesį, kai apsaugos vaizdo kamera nufilmavo ją įžeidinėjant rusus vieno viešbučio registratūroje.

Vaizdo įraše, šeštadienį paskelbtame socialinių tinklų platformos „Telegram“ kanalu, siejamu su Rusijos saugumo tarnybomis, moteris, prisistačiusi Elisabeth Ellingsen (Elisabet Elingesen), Norvegijos konsule Rusijos šiauriniame Murmansko uostamiestyje, lieja įtūžį, kad jos kambarys nebuvo tinkamai išvalytas.

„Nekenčiu rusų!.. Tiesiog duokit man kambarį... Esu įpratusi prie švarių kambarių – aš iš Skandinavijos“, – girdima, kaip moteris piktai sako suredaguotame vaizdo įraše, paskelbtame kanalu „Mash“.

Iki šeštadienio popietės įrašas buvo peržiūrėtas daugiau kaip 500 tūkst. kartų.

Rusijos URM atstovė Marija Zacharova per „Telegram“ parašė: „Rusijos užsienio reikalų ministerija šiuo metu svarsto reakcijos variantus į šį piktinamą neapykantos, nacionalizmo ir ksenofobijos aktą. Jeigu tik mūsų neaplenks Norvegijos URM. Kas būtų teisinga.“

Norvegijos užsienio reikalų ministerija pareiškė „labai apgailestaujanti“ dėl šio incidento.

„Išreikšti jausmai neatspindi Norvegijos politikos ar Norvegijos požiūrio į Rusiją ir Rusijos žmones, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame ministerijos pranešime ir nurodoma, kad dėl incidento aiškinamasi „atitinkamais kanalais“.

Norvegijos ambasados Maskvoje tinklalapyje paskelbtame pranešime nurodoma, kad Norvegijos generalinis konsulatas Murmanske nuo liepos 1-osios yra laikinai uždarytas dėl „sudėtingos“ dvišalių santykių padėties.

Norvegijos URM nepatikslino, ar incidentas įvyko prieš uždarant šią atstovybę ar vėliau.

Šis diplomatinis incidentas įvyko tvyrant didžiulei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų dėl Maskvos karo Ukrainoje, paskatinusio Europą ir JAV paskelbti Rusijai beprecedenčių sankcijų.