Su­vo­kė pro­ble­mos mas­tą

„Gau­sus gy­ve­ni­mas“ – tai nau­ja jau­ni­mo ini­cia­ty­va, ku­ri taip pat yra ir Klai­pė­dos Eu­ro­pos jau­ni­mo sos­ti­nės pro­jek­to „Choo­se Klai­pė­da“ (liet. „Rin­kis Klai­pė­dą“) da­lis.

Vie­nas šios ini­cia­ty­vos įkū­rė­jų – Ro­bi­nas Mu­ba­ri­kas, LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to stu­den­tas.

Jau­nuo­lis sa­kė, kad pro­ble­mos dy­dį su­vo­kė at­vy­kęs į Lie­tu­vą ir pra­dė­jęs pa­žin­ti čia gy­ve­nan­čius žmo­nes, ku­rie da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mis apie dep­re­si­ją ir sa­vi­žu­dy­bę.

„Tos is­to­ri­jos man at­sklei­dė dep­re­si­jos ir po­lin­kio į sa­vi­žu­dy­bę mas­tą ša­ly­je. Tuo­met aš nu­spren­džiau su­ži­no­ti dau­giau apie Lie­tu­vos vi­suo­me­nę, ge­riau pa­žin­ti bend­ruo­me­nę, ku­rio­je gy­ve­nu. Pri­si­jun­giau prie įvai­rių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ir pra­dė­jau ak­ty­viai sa­va­no­riau­ti, kad ge­riau in­teg­ruo­čiau­si į vi­suo­me­nę“, – pa­sa­ko­jo or­ga­ni­za­ci­jos „Gau­sus gy­ve­ni­mas“ įkū­rė­jas R.Mu­ba­ri­kas.

Lai­kui bė­gant ak­ty­vus stu­den­tas nu­spren­dė, kad ge­riau­sia pro­ble­mą spręs­ti bend­rau­jant su vi­suo­me­nės na­riais.

Ak­cen­tuo­ja­ma mei­lė sau

„Sa­vi­žu­dy­bių mas­tas ir di­de­lis dep­re­si­ja ser­gan­čių žmo­nių skai­čius yra įro­dy­mai, kad rei­kia im­tis veiks­mų, spren­džiant šias pro­ble­mas ne tik val­džio­je, bet ir vi­suo­me­nė­je. Ti­kiu, kad kai pa­ma­tai pro­ble­mą, rei­kia ne at­si­trauk­ti nuo jos, o ras­ti stip­ry­bės sa­vy­je ir pra­dė­ti kaž­ką da­ry­ti“, – kal­bė­jo R.Mu­ba­ri­kas.

Or­ga­ni­za­ci­ja „Gau­sus gy­ve­ni­mas“ dau­giau­sia kon­cent­ruo­ja­si į edu­ka­ci­nę veik­lą. Sa­va­no­riai de­da pa­stan­gas, skleis­da­mi in­for­ma­ci­ją apie psi­chi­nės svei­ka­tos svar­bą, ir sten­gia­si pa­keis­ti vi­suo­me­nė­je vy­rau­jan­čią stig­mą, ku­ri vis dar su­pa šią te­mą.

Reikš­mė: „Gau­saus gy­ve­ni­mo“ lo­go­ti­pas – la­po for­mos pirš­to ant­spau­das. Šis sim­bo­lis at­spin­di kiek­vie­no žmo­gaus uni­ka­lu­mą. (Organizatorių nuotr.)

„Vi­sų pir­ma mes ti­ki­me, kad kiek­vie­nas žmo­gus yra ver­tin­gas, kad ir koks bū­tų jo ar jos so­cia­li­nis sta­tu­sas, ra­sė, ly­tis, sek­sua­li­nė orien­ta­ci­ja bei ti­kė­ji­mas. Ant­ra, mes ti­ki­me, kad die­vas su­tei­kė kiek­vie­nam vie­no­dai gau­sų gy­ve­ni­mą“, – or­ga­ni­za­ci­jos ver­ty­bes dės­tė R.Mu­ba­ri­kas.

Vie­nas or­ga­ni­za­ci­jos tiks­lų – skleis­ti in­for­ma­ci­ją apie tai, kaip žmo­nės ga­li pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi. „Tu­ri­me su­teik­ti erd­vės vi­siems, ne­svar­bu, iš kur jie, ko­kia jų ly­tis ar kas jie bū­tų. Ir jei no­ri my­lė­ti sa­vo kai­my­nus, drau­gus ar šei­mą, vi­sų pir­ma tu­ri my­lė­ti ir pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi. Jei ne­pa­si­rū­pi­ni sa­vi­mi, kaip ga­li pa­dė­ti ki­tiems?“ – svars­tė R.Mu­ba­ri­kas.

Dė­me­sys praei­ties trau­moms

Pag­rin­di­nė „Gau­saus gy­ve­ni­mo“ veik­la – edu­ka­ci­ja. Da­ly­da­mie­si in­for­ma­ci­ja apie psi­chi­nę svei­ka­tą, priei­na­mą so­cia­li­nę pa­ra­mą, sa­vęs prie­žiū­rą, or­ga­ni­za­ci­jos na­riai sie­kia žmo­nėms su­teik­ti įran­kius, ku­rie pra­vers su­si­dū­rus su sun­ku­mais.

„Jau­ni­mas yra ne tik mū­sų atei­tis, bet ir da­bar­tis. Jei nein­ves­tuo­si­me į jau­ni­mą da­bar, ko ga­li­me iš jų ti­kė­tis atei­ty­je? Vie­na te­mų, ku­riai ski­ria­me ypa­tin­gą dė­me­sį, – nei­gia­mos vai­kys­tės pa­tir­tys ir su jo­mis su­si­ju­sios trau­mos. Mes no­ri­me pra­dė­ti dis­ku­si­ją ne tik su jau­ni­mu, bet ir su žmo­nė­mis, ku­rie dir­ba su jau­nais žmo­nė­mis“, – da­li­jo­si R.Mu­ba­ri­kas.

Or­ga­ni­za­ci­jos na­rių duo­me­ni­mis, ši te­ma Lie­tu­vo­je nė­ra pa­kan­ka­mai vys­to­ma, to­dėl jie bend­ra­dar­biau­ja su jau­ni­mo dar­buo­to­jais ir ki­tais spe­cia­lis­tais, kad su vai­kys­te su­si­ju­sios trau­mos bū­tų pla­čiau ana­li­zuo­ja­mos ša­ly­je.

Prieš ka­ran­ti­ną „Gau­sus gy­ve­ni­mas“ šio­mis te­mo­mis or­ga­ni­za­vo at­vi­rą dis­ku­si­ją su spe­cia­lis­tais, ren­gi­nys su­si­lau­kė di­de­lio pa­si­se­ki­mo.

Si­tua­ci­jai pa­si­kei­tus, sa­va­no­riai sa­vo veik­los ne­sus­tab­dė ir to­liau or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nius in­ter­ne­tu, taip pat bend­ra­dar­biau­ja su įvai­rio­mis mo­kyk­lo­mis, jau­ni­mo ir hu­ma­ni­ta­ri­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis.

Orien­tuo­ja­si į jau­ni­mą

Vie­na sėk­min­giau­sių or­ga­ni­za­ci­jos ini­cia­ty­vų vir­tua­lio­je erd­vė­je bu­vo in­ter­ne­ti­nės pla­ka­tų kū­ri­mo dirb­tu­vės. Or­ga­ni­za­to­riai bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bin­ti, kad ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su gra­fi­niu di­zai­nu moks­lei­viams pa­si­ro­dė ypač pa­trauk­li.

„Ap­si­džiau­gė­me, kai pa­ma­tė­me, kiek daug gim­na­zis­tų iš­reiš­kė no­rą įgy­ti gra­fi­nio di­zai­no įgū­džių. Tai – tik įro­dy­mas, kad jei­gu pa­siū­lai kaž­ką, kas jau­ni­mui įdo­mu, su­lauk­si dė­me­sio net ir ren­gi­niuo­se in­ter­ne­tu. Da­ly­viai ne tik su­ži­no­jo kaž­ko nau­jo, la­vi­no kū­ry­biš­ku­mą, bet taip pat per šią pa­tir­tį mo­kė­si apie psi­chi­nės svei­ka­tos svar­bą“, – džiau­gė­si R.Mu­ba­ri­kas.

Ka­dan­gi edu­ka­ci­nė veik­la su­si­lau­kė sėk­mės, sa­va­no­riai pla­nuo­ja ir to­liau or­ga­ni­zuo­ti pa­na­šius ren­gi­nius 2021-ai­siais.

„Esa­me at­vi­ri nau­joms ga­li­my­bėms bend­ra­dar­biau­ti su ki­to­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, kad pa­siek­tu­me dau­giau jau­nų žmo­nių“, – už­si­mi­nė R.Mu­ba­ri­kas.

Atei­ty­je pla­nuo­ja­ma ir to­liau ko­vo­ti su nei­gia­mo­mis nuo­sta­to­mis apie psi­cho­lo­gi­nę svei­ka­tą per me­ną ir ži­niask­lai­dą.

Sa­va­no­riai ne­kant­rau­ja vėl su­si­tik­ti gy­vai ir skir­ti dau­giau dė­me­sio įvai­rioms sa­vi­raiš­kos for­moms.

„Ti­ki­me, kad to­kios me­no for­mos kaip šo­kis, teat­ras ar mu­zi­ka ga­li pa­dė­ti sklei­džiant ži­nią apie psi­chi­nės svei­ka­tos svar­bą“, – sa­kė R.Mu­ba­ri­kas.

„Gau­saus gy­ve­ni­mo“ ini­cia­ty­va su­si­ju­si su pla­tes­niais „Choo­se Klai­pė­da“ pro­jek­to tiks­lais ir vi­zi­ja. Or­ga­ni­za­ci­jos na­riai tel­kia­si į bend­ruo­me­nę ir ski­ria dė­me­sį ver­ty­bių ug­dy­mui vi­suo­me­nė­je.

„Aš rep­re­zen­tuo­ju So­li­da­ru­mo plat­for­mą, ku­rios tiks­lai – ska­tin­ti sa­va­no­rys­tę ir au­gin­ti ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pres­ti­žą. Mes ti­ki­me, kad da­ly­da­mie­si sa­vo pa­tir­ti­mis jau­ni žmo­nės ga­li pa­dė­ti sau ir vie­ni ki­tiems. Ma­nau, kad „Choo­se Klai­pė­da“ kon­teks­te „Gau­sus gy­ve­ni­mas“ ga­li bū­ti nau­din­gas su­bu­riant žmo­nes drau­ge“, – pa­sa­ko­jo R.Mu­ba­ri­kas.

Pa­gal­bos po­rei­kis ne­ma­žė­ja

Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, per pa­sta­ruo­sius 4–5 me­tus uos­ta­mies­čio sa­vi­žu­dy­bių mas­to ro­dik­liai že­mes­ni nei Lie­tu­vos, ta­čiau skai­čiai svy­ruo­ja.

„Vie­nais me­tais skai­čiai at­ro­do ge­riau, ki­tais – blo­giau. Vis­kas pri­klau­so nuo veiks­nių ir ne vi­sus juos ga­li­ma kont­ro­liuo­ti“, – ko­men­ta­vo Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Alek­sand­ras Slat­vic­kis.

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras nuo pat įsi­kū­ri­mo vyk­do sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ją. Spe­cia­lis­tų skai­čiui di­dė­jant, jų veik­la nuo­sek­liai ple­čia­si.

Biu­ro dar­buo­to­jai dir­ba su įvai­rio­mis am­žiaus gru­pė­mis – nuo moks­lei­vių iki suau­gu­sių­jų.

„Be abe­jo­nės, ge­riau­siai vei­kia ne at­ski­ros pre­ven­ci­nės prie­mo­nės, o jų vi­su­ma. Čia svar­bios ir vi­suo­ti­nės vals­ty­bi­nės bei sa­vi­val­dy­bės lyg­mens stra­te­gi­jos, tar­pins­ti­tu­ci­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas, vi­sų bend­ruo­me­nės na­rių įtrau­ki­mas ieš­kant šios pro­ble­mos spren­di­mo. Svar­bi prie­mo­nių vi­su­ma, ku­ri api­ma įvai­rias in­for­ma­vi­mo, ak­ty­vias mo­ky­mo for­mas, psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą as­me­nims, iš­gy­ve­nan­tiems sa­vi­žu­dy­bės kri­zę, ar jų ar­ti­mie­siems ir t. t.“, – apie veiks­min­giau­sius pre­ven­ci­jos bū­dus pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro psi­cho­lo­gė Auš­ra Bol­go­va.

Svar­bu em­pa­ti­ja

Spe­cia­lis­tė taip pat ak­cen­ta­vo, kad pro­ble­mai spręs­ti bū­ti­na edu­ka­ci­nė veik­la.

„Tai pa­de­da ma­žin­ti vi­suo­me­nė­je ga­jas stig­mas, griau­ti klai­din­gus mi­tus ir mo­ko tin­ka­mai rea­guo­ti“, – dės­tė A.Bol­go­va.

Psi­cho­lo­gės tei­gi­mu, svar­bu ne­be­bi­jo­ti kal­bė­ti sa­vi­žu­dy­bės te­ma, ne­veng­ti šio žo­džio.

„Nuo­šir­dus rū­pes­tis ir do­mė­ji­ma­sis žmo­gui, gal­vo­jan­čiam apie sa­vi­žu­dy­bę, ga­li tap­ti sig­na­lu apie rū­pes­tį ir apie tai, kad su šiuo sun­ku­mu jis ko­vo­ja ne vie­nas. Ži­no­ma, bai­mė be užuo­lan­kų kal­bė­ti apie sa­vi­žu­dy­bę yra su­pran­ta­ma“, – da­li­jo­si A.Bol­go­va.

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, vi­si vi­suo­me­nės na­riai ga­li pri­si­dė­ti prie sa­vi­žu­dy­bių ma­ži­ni­mo. Dėl to rei­kia mo­ky­tis pa­žin­ti ri­zi­kos ženk­lus ir iš­mok­ti į juos tin­ka­mai rea­guo­ti.

„Vie­nas svar­biau­sių įgū­džių, no­rint pa­dė­ti ar­ti­ma­jam, tu­rin­čiam min­čių apie sa­vi­žu­dy­bę, yra em­pa­tiš­kas iš­klau­sy­mas ne­ver­ti­nant, ne­nu­ver­ti­nant pro­ble­mų rim­tu­mo, ne­pert­rau­kiant, neuž­bai­giant sa­ki­nių, ne­mo­ra­li­zuo­jant, ne­me­luo­jant, kad pa­da­ry­si­te tai, kas ne jū­sų jė­goms, ir ne­pa­lie­kant. Pas­te­bė­ki­me, iš­klau­sy­ki­me ir pa­ban­dy­ki­me įsi­jaus­ti“, – pa­ta­rė A.Bol­go­va.

For­ma­tas – itin po­pu­lia­rus

2020-ųjų pa­bai­go­je „Choo­se Klai­pė­da“ sa­va­no­riai in­ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je „You­Tu­be“ ėmė leis­ti tink­la­lai­dę, ku­rios tiks­las – su­pa­žin­din­ti su ak­ty­viais uos­ta­mies­čio žmo­nė­mis ir at­skleis­ti per­spek­ty­vas, kaip mies­te gy­ve­na skir­tin­gų gru­pių at­sto­vai.

Tink­la­lai­dės – tai įra­šy­ti po­kal­biai. Jo­se svar­biau­sia yra gar­si­nis tu­ri­nys, kaip ir įpras­to­se ra­di­jo lai­do­se.

Nors tink­la­lai­dės šiuo me­tu la­bai po­pu­lia­rios, uos­ta­mies­ty­je „Choo­se Klai­pė­da“ lai­da – pir­mas to­kio po­bū­džio pro­jek­tas.

In­ter­ne­te jau pub­li­kuo­ti aš­tuo­ni po­kal­biai, ku­rių me­tu lai­dos ve­dė­jai An­ta­nas Ka­dziu­lis ir Ma­rius Nar­bu­tai­tis šne­ki­na jau­nus žmo­nes, Klai­pė­dą pa­si­rin­ku­sius kaip vie­tą gy­ven­ti ir kur­ti sa­vo atei­tį.

Atsk­lei­džia mies­to ga­li­my­bes

Žur­na­lis­tai svars­to, kaip jų lai­da ga­lė­tų bū­ti nau­din­ga ne tik „Choo­se Klai­pė­da“ pro­jek­tui, bet ir mies­tui, ku­ria­me jie gy­ve­na.

„Vi­si esa­me uni­ka­lūs sa­vo pa­sau­lė­žiū­ra. Bū­tent to­dėl rei­kia iš­girs­ti ki­tus žmo­nes – gal jie pa­ste­bi kaž­ką, apie ką klau­sy­to­jas net ne­bū­tų pa­gal­vo­jęs. No­ri­me, kad žmo­nės tu­rė­tų dau­giau em­pa­ti­jos ir su­pra­tin­gu­mo, o to­kius da­ly­kus ir ug­do ki­to žmo­gaus klau­sy­ma­sis“, – ti­ki­no M.Nar­bu­tai­tis.

Lai­dos ve­dė­jų nuo­mo­ne, ži­niask­lai­da yra la­bai ge­ras įran­kis sie­kiant per­duo­ti sa­vo idė­jas pla­tes­nei pub­li­kai. Jei abi­pu­sis bend­ra­dar­bia­vi­mas yra nuo­šir­dus ir į vi­sų in­te­re­sus at­si­žvel­gia­ma, ga­lu­ti­nis pro­duk­tas ga­li bū­ti nau­din­gas mies­to au­gi­mui.

„Kal­bi­na­me žmo­nes, sie­jan­čius sa­ve su uos­ta­mies­čiu. Mū­sų pa­šne­ko­vai ku­ria Klai­pė­do­je ir Klai­pė­dai, to­dėl jų nuo­mo­nės pa­de­da šiek tiek ki­taip pa­žvelg­ti į mies­te vyks­tan­čius pro­ce­sus ir čia gy­ve­nan­čius žmo­nes“, – pa­sa­ko­jo „Choo­se Klai­pė­da“ tink­la­lai­dės ve­dė­jas A.Ka­dziu­lis.

„Jau­nas žmo­gus di­džią­ją in­for­ma­ci­jos da­lį gau­na iš ži­nia- sk­lai­dos. Tad ji ga­li pa­dė­ti for­muo­tis klai­pė­die­čio iden­ti­te­tui. Taip pat šis for­ma­tas pa­de­da at­skleis­ti, ko­kias ga­li­my­bes mies­tas ga­li duo­ti jau­nam žmo­gui“, – pa­sa­ko­jo A.Ka­dziu­lis.

Su­teik­da­mi bal­są jau­niems ir veik­liems gy­ven­to­jams, lai­dos ve­dė­jai sie­kia puo­se­lė­ti klai­pė­die­čių mei­lę sa­vo kraš­tui.

Jų nuo­mo­ne, Klai­pė­do­je ne­trūks­ta ga­li­my­bių iš­reikš­ti sa­ve ir kop­ti kar­je­ros laip­tais. Be to, lai­dos ve­dė­jai no­rė­tų, kad į ki­tus mies­tus stu­di­juo­ti iš­vy­kę klai­pė­die­čiai grįž­tų į uos­ta­mies­tį ir pa­dė­tų jam aug­ti.

Reikš­min­ga Klai­pė­dai

„Jei­gu tu­ri ir ži­nai, ką veik­ti, ga­li tai da­ry­ti Klai­pė­do­je – tam ne­bū­ti­na lėk­ti į di­des­nį mies­tą“, – da­li­jo­si M.Nar­bu­tai­tis.

Ši sie­kia­my­bė su­si­ju­si su pro­jek­to „Choo­se Klai­pė­da“ tiks­lais bei idė­ja, kad mies­to au­gi­mui jau­ni žmo­nės, rea­li­zuo­jan­tys sa­ve Klai­pė­do­je, yra rei­ka­lin­gi. Pa­ties „Choo­se Klai­pė­da“ kū­rė­jai – jau­ni­mo am­ba­sa­do­riai – tai jau­ni žmo­nės, nu­spren­dę pa­si­lik­ti gy­ven­ti Klai­pė­do­je. Tink­la­lai­dė­je ga­li­ma iš­girs­ti ir jų po­žiū­rį bei idė­jas.

„Jų pa­tir­tys pui­kiai iliust­ruo­ja šio pro­jek­to uni­ka­lu­mą – jį kū­rė ir įgy­ven­di­na jau­ni klai­pė­die­čiai. Kai ku­rie pa­raiš­kos tei­ki­mo me­tu dar mo­kė­si mo­kyk­lo­je“, – sa­kė A.Ka­dziu­lis.

Jau­ni­mo bal­sas itin svar­bus ku­riant at­vi­rą ir no­va­to­riš­ką mies­tą. Ne­ma­ža Klai­pė­dos jau­ni­mo da­lis iš­vyks­ta stu­di­juo­ti ar lai­ki­nai gy­ven­ti į di­des­nius mies­tus ar už­sie­nį, kur jie tu­ri ga­li­my­bių įgy­ti uni­ka­lios pa­tir­ties, pa­žin­ti ki­tas kul­tū­ras.

„Pa­si­sė­męs daug ži­nių, jau­nas žmo­gus ga­li jas pri­tai­ky­ti mies­tui. De­ja, val­džio­je esan­tys žmo­nės re­tai ka­da tai ma­to, to­dėl ne­ban­do to su­pras­ti, su­vok­ti. Jau­nuo­lio pa­sau­lė­žiū­ra daug pla­tes­nė, to­dėl į jį ver­ta įsi­klau­sy­ti“, – ti­ki­no M.Nar­bu­tai­tis.

Kū­ry­ba ka­ran­ti­no me­tu

Dėl da­bar­ti­nių ka­ran­ti­no są­ly­gų lai­das ten­ka įra­šy­ti nuo­to­li­niu bū­du. Lai­dos for­ma­tas – po­kal­bis ar dis­ku­si­ja, tad pan­de­mi­ja kū­ry­bi­nio pro­ce­so per daug ne­sut­rik­dė.

Vir­tua­lus bend­ra­vi­mas lai­dos kū­rė­jus pri­ver­tė šiek tiek pa­ko­re­guo­ti sve­čių są­ra­šą, taip pat kar­tais ten­ka su­si­dur­ti su tech­ni­nė­mis kliū­ti­mis.

Šiais lai­kais vis įpras­čiau bend­rau­ti per at­stu­mą, to­dėl tink­la­lai­dė – vie­na pro­jek­to da­lių, ku­rios epi­de­mi­ja ne­sus­tab­dė.

„Man as­me­niš­kai se­ka­si ge­rai. Pa­to­giai sė­džiu kė­dė­je ir kal­buo­si su žmo­nė­mis. Net nie­kur ei­ti ne­rei­kia“, – juo­ka­vo M.Nar­bu­tai­tis.

Vis dėl­to ka­ran­ti­nui pa­si­bai­gus kū­ry­bi­nė ko­man­da pa­si­ruo­šu­si su­grįž­ti prie bend­ra­vi­mo gy­vai.

Ap­ta­ria ir pro­ble­mas

Nors skir­tin­go­se lai­do­se kal­bi­na­mi įvai­rūs pa­šne­ko­vai, kai ku­rios te­mos jų pa­sa­ko­ji­muo­se kar­to­ja­si. Lai­dos ve­dė­jai vi­sų sve­čių klau­sia, ką jie mėgs­ta Klai­pė­do­je la­biau­siai, o kur dar ma­to erd­vės to­bu­lė­ti.

Vei­kiau­siai nie­kas ne­nus­tebs, kad vie­nas daž­niau­sių at­sa­ky­mų, ko­dėl klai­pė­die­čiai my­li sa­vo mies­tą, – vi­sai ša­lia esan­ti jū­ra. Ta­čiau tai nė­ra vie­nin­te­lė prie­žas­tis, ko­dėl žmo­nės čia pa­si­lie­ka.

„Daž­niau­siai po­kal­biuo­se klau­siu pa­šne­ko­vų, ko­dėl jie pa­si­rin­ko Klai­pė­dą. Vi­sų at­sa­ky­mai bū­na pa­na­šūs – jie tei­gia, kad Klai­pė­do­je yra daug erd­vės kur­ti ir rea­li­zuo­ti sa­ve. Veik­los tik­rai ne­trūks­ta, nors kar­tais jos rei­kia šiek tiek paieš­ko­ti. Be­veik vi­si pa­šne­ko­vai ak­cen­tuo­ja Klai­pė­dos at­mos­fe­ros uni­ka­lu­mą. Ji – vė­jų nu­gai­rin­ta, tru­pu­tį pa­dri­ka. Joks ki­tas mies­tas to­kios at­mos­fe­ros ne­tu­ri. To­kie pa­šne­ko­vų at­sa­ky­mai tik­rai ste­bi­na ge­rą­ja pra­sme, nes tai griau­na nu­si­sto­vė­ju­sius mi­tus, jog Klai­pė­do­je nė­ra ką veik­ti, sun­ku sa­ve rea­li­zuo­ti“, – kal­bė­jo A.Ka­dziu­lis.

Dis­ku­tuo­da­mi, kas mies­te ga­lė­tų bū­ti ge­riau, pa­šne­ko­vai pa­brė­žia oro tar­šą ir tai, kad ši pro­ble­ma spren­džia­ma nea­dek­va­čiai.

„Paš­ne­ko­vai už­si­me­na, kad sma­gu va­ži­nė­ti su­tvar­ky­tais ke­liais, bet bū­tų dar ge­riau jais va­ži­nė­jant kvė­puo­ti šva­res­niu oru“, – jau­nų žmo­nių įspū­džiais da­li­jo­si M.Nar­bu­tai­tis.

Nors ši lai­da dar nau­ja, abu ve­dė­jai sie­kia šiais me­tais ir to­liau ją vys­ty­ti, taip pri­si­dė­ti įgy­ven­di­nant pro­jek­to „Choo­se Klai­pė­da“ tiks­lus.

„Sva­jo­ju, kad 2021-ai­siais me­tais kuo dau­giau jau­ni­mo pa­si­rink­tų Klai­pė­dą, ap­si­spręs­tų lik­ti čia ir kur­ti mies­tui. O tiks­las – šia tink­la­lai­de pa­ro­dy­ti jau­nam žmo­gui, kad Klai­pė­do­je tik­rai yra ką veik­ti, ją ver­ta rink­tis“, – sa­kė A.Ka­dziu­lis.