Kai Europos Komisija (EK) pasiūlė „Fit for 55“ paketą Europoje, niekas nenumatė tokių aukštų energijos kainų, neįsivaizdavo, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą ir kils toks brutalus karas. Tačiau Europos Parlamento (EP) nariai vieningi: šiandienos krizės tik dar kartą signalizuoja, kad žalioji pertvarka turi likti pirmajame plane.

90 ar 100 proc.?

Tikriausiai niekam nebekyla abejonių, kad iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą yra vienas pagrindinių ES tikslų. Šiomis dienomis Briuselyje dėmesys koncentruojamas ties teisės aktų paketu „Fit for 55“, kuriuo siekiama peržiūrėti ir atnaujinti dabartinius su klimatu, energetika ir transportu susijusius teisės aktus, siekiant iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55 proc. ir gerokai anksčiau nei 2030 m. tapti nepriklausomiems nuo brangių ir aplinką teršiančių iškastinių Rusijos išteklių.

Įvairūs su žaliąja pertvarka susiję klausimai šiuo metu yra svarstomi, dėl jų balsuojama EP komitetuose, EP sesijose – daugiausia šio mėnesio – ir ES Taryboje.

Už vieną iš Žaliojo susitarimo paketų su aštuoniais tekstais EP balsuos jau kitą savaitę. Parlamentarai spręs dėl naujų CO2 išmetimo standartų automobiliams; dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (Emissions Trading System, ETS) reformų, įskaitant naujos ETS kūrimo pastatams ir transportui, taip pat dėl aviacijos, taršiosios laivybos įtraukimo į šią sistemą; dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo (Carbon border adjustment mechanism, CBAM) įkūrimo. Pasak Pascalio Canfino, „Renew Europe“ frakcijos nario iš Prancūzijos, tai yra pagrindiniai artimiausios plenarinės sesijos akcentai.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) pirmininkas pabrėžia, kad ypatingas dėmesys skiriamas naujiems automobilių CO2 išmetimo standartams: parlamentarai balsuos už arba prieš emisijas išmetančių automobilių pardavimų pabaigą nuo 2035 m. Daugumą artėjančių balsavimų rezultatų jau galima numanyti, kadangi EP pozicija daugeliu klausimų yra vieninga, tačiau būtent ties taršių automobilių gamybos finišu frakcijų nuomonės išsiskiria, atvirauja P.Canfinas.

„Renew Europe“, socialdemokratai, žalieji, ir kairieji palaiko EK siūlymą, numatantį, kad 100 proc. naujų automobilių, kurie bus parduodami 2035-aisiais ir vėliau, turi būti nulinių emisijų. Kita linija, kurią palaiko Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija (EPP), ir, spėju, Identiteto ir demokratijos frakcija, kalba apie 90 proc.“, – sako P.Canfinas.

Janas Huitema – taip pat ENVI komiteto narys, agituojantis už griežtesnius naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių CO2 išmetimo standartus – primena, kad važiuojamųjų kelių transporto sektoriai sudaro 20 proc. visų ES CO2 emisijų ir šis skaičius nuolat auga.

„Jei 2050 m. norime tapti neutralūs klimatui, visi sektoriai iki 2050 m. taip pat turi tapti neutralūs klimatui. Vidutinis automobilio gyvavimo ciklas yra penkiolika metų, todėl jei norime spėti iki 2050-ųjų, turime pradėti 2035-aisiais“, – aiškina „Renew Europe“ atstovas.

„Mes nesakome, koks turi būti klimatui neutralus pasirinkimas: tai gali būti elektromobilis, vandeniliu varomas automobilis ar net degimo variklio automobilis, jei tik jis neišmeta jokių emisijų“, – priduria J.Huitema iš Nyderlandų.

Patinka net respublikonams

ES taip pat ketina tapti pirmuoju žemynu, sukursiančiu pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą. Jo tikslas – užtikrinti, kad konkurentai iš trečiųjų šalių, norintys prekiauti ES rinkoje, mokėtų lygiai tokį patį aukštą taršos mokestį kaip ir ES pramonės atstovai. Šiandien vadinamasis anglies mokestis ES įmonėms siekia apie 80 eurų už toną CO2, o po reformų sieks apie 100 eurų už tą patį išmetalų kiekį.

„Tai visai ne protekcionistinis požiūris, nes protekcionistinis požiūris būtų, jei Turkijos prekes apmokestintume brangiau, nei apmokestiname europietiškas. Mes siekiame tos pačios kainos, to pačio lygio“, – detalizuoja ENVI komiteto pirmininkas P.Canfinas.

Jis teigia, kad, nubalsavus už pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, prireiks dar trejų metų, kol bus sukurta visa sistema, tad CBAM realiai startuotų 2026 m.

Pasiūlymo dėl reglamento, nustatančio CBAM reguliavimą, pranešėjas Mohammedas Chahimas iš Nyderlandų aiškina labai paprastai: CBAM esmė – kiek CO2 išmeti gamindamas savo produkciją, tiek turi sumokėti prie ES sienos. „Manau, kad tai yra geras principas, turint omeny, kad gyvename toje pačioje planetoje: nesvarbu, kur terši – Maroke, JAV, Kinijoje ar Briuselyje“, – sako M.Chahimas.

Bendraudamas su kitų šalių atstovais jis sako jaučiantis, kad šis mechanizmas paskatins kitus pasaulio regionus sukurti panašias sistemas. „Jei aš palyginčiau praėjusių metų gruodžio mėnesio JAV atsaką į CBAM poziciją su šiandiene JAV nuomone šiuo atžvilgiu, yra 180 proc. pokytis. CBAM patinka net respublikonams“, – šypteli M.Chahimas.

Tačiau kai kurie parlamentarai – tarp jų EPP ir ENVI komiteto narys Peteris Liese mano, kad vis dėl to CBAM yra savotiškas eksperimentas, iki šiol niekada netaikytas mokestis, ir nežinia, kaip tokį naują mechanizmą priims trečiosios šalys.

Pažangos katalizatorius

Kai EK pasiūlė „Fit for 55“ paketą Europoje, niekas nenumatė tokių aukštų energijos kainų, Ukrainoje nevyko toks brutalus karas. Dabar EP diskutuojant apie Žaliojo susitarimo teisės aktus ir karo Ukrainoje padarinius susiformavo neišvengiamas bendras suvokimas, kad ES privalo tapti mažiau priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro.

„Ir čia tikrasis atsakymas yra dekarbonizacija, todėl mes nematome jokio susipriešinimo tarp klimato darbotvarkės ir geopolitinės darbotvarkės – priešingai“, – skeptikams atsako P.Canfinas.

P.Liese pripažįsta, kad ES institucijose yra žmonių, kurie mano, jog vykstant karui Ukrainoje ne laikas kalbėti apie „Fit for 55“ paketą. Pasak jo, galbūt karo realybėje reikia iš naujo sureguliuoti, kaip bus siekiama pagrindinių šios strategijos tikslų, bet patys tikslai nesikeičia. Jis antrina P.Canfinui, sakydamas, kad dabar atsisakyti iškastinio Rusijos kuro yra tinkamiausias laikas. Jo teigimu, įmonėms turėtų būti aišku: „Jei nesate pasiruošusios keisti savo standartų, jei teršite lygiai taip, kaip iki šiol, jūsų laukia sunkūs laikai.“

„Anglys purvinos, bet Rusijos agresija Ukrainoje dar purvinesnė, todėl reikia padaryti viską, ką galime, kad pakeistume rusiškas dujas“, – sako P.Liese.

Tačiau kartu jis žiūri ir iš kitos pusės – jo bendraminčiai EPP frakcijoje karo akivaizdoje sako nenorintys naujais ribojimais sukelti įtampos verslo pasaulyje, nes tai paprastų žmonių gyvenimą padarys gerokai brangesnį. „Visuomenei ir pramonei tai būtų šokas netinkamu metu“, – įsitikinęs P.Liese.

EPP frakcija mano, kad ne politikams spręsti, kaip dekarbonizuoti Europą. „Yra kompanijų, kurios naudoja kitas technologijos, elektrinius variklius ar, pavyzdžiui, sintetinį kurą. Mes neturėtume būti tie, kurie tam pasakys „ne“. Mes norime palikti atvirą kelią kitoms technologijoms, bet išlaikydami ambiciją išlikti neutraliems klimatui“, – tęsia P.Liese.

Neturėjome prisileisti Rusijos taip arti, kaip prisileidome. Po Krymo aneksijos dujų importas iš Rusijos ne krito, bet augo.

Vartojimo efektyvumo pokyčiai

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė Lina Gálvez primena, kad reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje ES nusprendė, jog iki 2022 m. lapkričio 1-osios savo dujų atsargas užpildys 80 proc. ir 90 proc. iki 2023 m.

To paties ITRE komiteto atstovas Christianas Ehleris pabrėžia, kad karo akivaizdoje reikia būti budriems ir vadovautis realistišku žvilgsniu, be to, nepamiršti, kad stiprioji ES jėga nėra karinė.

EPP frakcijos narys akcentuoja energetikos infrastruktūros klausimus žemyne. Kaip pavyzdį jis pateikia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) vajų.

„Žinoma, mano šalies Vokietijos apetitas dujoms didelis arba kitaip – didelis poreikis kažkuo pakeisti rusiškas dujas, bet žinome, kad milžiniškų sausumos (dujų) pajėgumų yra Ispanijoje (…) ir mes vis dar neturime infrastruktūros tarp Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos bei Centrinės Eurpos“, – sako Ch.Ehleris ir priduria, kad teisės aktuose, už kuriuos reikės balsuoti kitą savaitę, jis pasigedo būtent šių problemų sprendimo būdų.

Tačiau krizes, su kuriomis šiandien susiduria ES, padėti išspręsti gali ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimas. „Remiantis Tarptautine energetikos agentūra, jei mes norime tapti klimatui neutralūs, 44 proc. šių sumažinimų turi vykti per energijos vartojimo efektyvumo pokyčius. Vadinasi, iš esmės turime vartoti mažiau energijos“, – aiškina pasiūlymo dėl energijos vartojimo efektyvumo direktyvos pranešėjas EP Nielsas Fuglsangas.

„Manau, kad Europos energetikos politika buvo bloga, turint omenyje, kokie priklausomi nuo išorės jėgų esame. Neturėjome prisileisti Rusijos taip arti, kaip prisileidome. Po Krymo aneksijos dujų importas iš Rusijos ne krito, bet augo. Manau, kad visi supranta, jog geriau vėliau, nei niekada, bet tai turi pasikeisti ir tai turi įvykti greitai“, – nebejoja socialdemokratų atstovas iš Danijos.

Šiuo metu vyksta derybos dėl įvairių energetikos politikos pokyčių, skirtingos politinės grupės pateikė bent 100 pataisų.

Sutaupyti per renovaciją

Kalbant apie energinį efektyvumą, pastatų vaidmuo išskirtinis. „Žinome, kad pastatai ES sunaudoja 40 proc. energijos ir yra atsakingi už 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Jei pagreitinsime pastatų renovaciją, galime daug pasiekti“, – sako ITRE komiteto narys ir pasiūlymo dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos pranešėjas Ciaránas Cuffe'as.

„Tačiau šiuo metu Europoje renovuojama apie 1 proc. pastatų per metus, norime šį skaičių padidinti iki 3 proc. per metus“, – priduria Žaliųjų atstovas EP.

Studijos rodo, kad 25–45 proc. iškastinio Rusijos kuro, kurį importuoja ES, gali būti sutaupoma renovacijos pastangomis. Tačiau renovacija – brangus malonumas, supranta C.Cuffe'as, todėl jis pabrėžia, kad reikia užtikrinti socialiai pažeidžiamų asmenų galimybes ir teises tai pasiekti.

Finansiniai resursai – kitas išskirtinai svarbus Žaliojo susitarimo aspektas, nes šios darbotvarkės teisės aktai sunkiai įsivaizduojami be šalia koja kojon žengiančio solidaus finansavimo. Čia iškyla ir taksonomijos, arba visoje ES taikomos aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos klasifikavimo, sistema.

„Su taksonomija mes pateikiame aiškų gidą, kur privačių investuotojų pinigai turėtų keliauti. Taksonomija pažymi, kas yra žalioji investicija. Tai nėra kitų investicijų uždraudimas, bet tai yra pažymėjimas, ką mes laikome žaliąja investicija“, – apie šį klasifikatorių aiškina ENVI komiteto vicepirmininkas Basas Eickhoutas.

„Yra sakančių, kad štai „mes nesame taksonomijos sąraše“, bet tai nereiškia, kad negalima to finansuoti – jūs tiesiog negalite tikinti, kad tai yra žalioji investicija. Tai svarbu dėl žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing), nes pasaulyje turime daug finansinių žaidėjų, kurie sako, kad daro žalius dalykus, bet gana dažnai pasirodo, kad taip nėra“, – priduria B.Eickhoutas.

Biologija – ne politika

„2020-ųjų vasarą daug žmonių galvojo, kad viskas buvo baigta, bet tada atėjo ruduo. Šie metai dėl COVID-19 tikrai buvo labai sunkūs, bet tai  buvo ir metai, kai Europa parodė, kad gali atlaikyti didelius išbandymus“, – neabejoja Briuselyje gyvenantis T.Kaiseris.

Pasak jo, nepaisant to, kad metų pradžioje Europos Komisijos (EK) iniciatyva įvykusių vakcinų užsakymų tema sulaukė daug kritikos, galiausiai ši bloko strategija pasirodė buvusi gana sėkminga.

„Didelės šalys būtų galėjusios užsisakyti vakcinų ir užsitikrinti jų tiekimą pačios, bet mažesnėms valstybėms, kurios galbūt nelabai ekonomiškai stiprios ar neturi stiprių ryšių, galbūt būtų buvę daug sunkiau užsitikrinti vakcinų tiekimą“, – pridurdamas, kad tam tikra prasme šie metai pavertė Europą stipresne, sako T.Kaiseris.

Ir iš tiesų – šią vasarą Europoje įsibėgėjus vakcinacijai, startavus ES skaitmeniniam COVID-19 pažymėjimui ir valstybėms atpalaidavus kelionių suvaržymus, atsirado daugiau vilties įveikti pandemiją.

Tačiau naujoji koronaviruso banga, omikron atmaina ir nauji ribojimai ES visuomenėse pakurstė skepticistines nuotaikas ir nusivylimą, nes vakcinos, kurios, kaip daug kas tikėjosi, išgelbės nuo pandemijos, nesustabdė jos 100 proc.

„Aš manau, kad ne ES kaltė, jog virusas ne toks pastovus, kaip mes tikėjomės. Galbūt politikai iš pat pradžių kažkiek kitaip įsivaizdavo situaciją, bet jei kalbėtume apie biologiją, ji nėra susijusi su politika. Nemanau, kad Europa galėjo padaryti ką nors, kad išvengtų antros ar trečios, ar ketvirtos bangos, kurios vilnijo per visą pasaulį“, – svarsto T.Kaiseris.

Šiuo metu gana aktyvios diskusijos apie privalomą vakcinaciją yra šalių apsisprendimo reikalas. „Buvau spaudos konferencijoje, kurioje EK prezidentės Ursulos von der Leyen buvo klausiama apie privalomą vakcinaciją. Ji pasakė, kad tai yra klausimas, kurį šalys gali apsvarstyti, tačiau labai aišku, jog ES negali priversti savo narių imtis privalomos vakcinacijos“, – pasakoja žurnalistas.

EPA-ELTA nuotr.

Ilgalaikis procesas

Politines aktualijas analizuojantis T.Kaiseris, apibendrindamas šiuos metus, išskiria, kad ES politika yra ilgalaikio vystymosi ir pokyčių, o ne pavienių įvykių visuma. Šioje perspektyvoje jis akcentuoja šią vasarą EK pristatytą „Fit for 55“ klimato planą, kurio pagrindinis tikslas yra susieti esamus Bendrijos įstatymus ir tikslus su siekiu iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. „Kitais metais kils daug ginčų, kai šalys diskutuos apie šių tikslų pasiekiamumą. Nemanau, kad tai bus lengva“, – prognozuoja T.Kaiseris.

Europa turės priartėti prie klausimo, kokia ji nori būti ir kokia ji turėtų būti, nes tai ir yra tikrasis klausimas, slypintis už viso konflikto: ar ji nori būti labai glaudi sąjunga, ar tik ekonominė sąjunga.

Jis taip pat beveik neturi abejonių, kad dėl teisės viršenybės įsiplieskę ginčai tarp Vengrijos, Lenkijos ir ES irgi bus dėmesio centre. „Europa turės priartėti prie klausimo, kokia ji nori būti ir kokia ji turėtų būti, nes tai ir yra tikrasis klausimas, slypintis už viso konflikto: ar ji nori būti labai glaudi sąjunga, ar tik ekonominė sąjunga. Tai pagrindinė kelerių metų diskusija“, – sako žurnalistas.

Greta ES aktualijų T.Kaiseris mini ir keletą išsiskyrusių asmenybių: „Pirmiausiai į galvą ateina jūsų užsienio politikos vadovas Gabrielius Landsbergis. Jis buvo vienas tų, apie kuriuos šiemet kalbėjome, jo  balsas buvo gerai girdimas. Už ES vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas taip pat buvo labai matomas. Ir, žinoma, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi. Tai nenaujas vardas politikoje, tačiau dabar jis vaidina kur kas svarbesnį vaidmenį Europos lygiu, ypač kai pasitraukė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.“

AFP nuotr.

Tęstinumas ar pokyčiai?

Neseniai darbą pradėjusi naujoji Vokietijos vyriausybė, vedama socialdemokratų (SPD), žaliųjų ir Laisvosios demokratų partijos (FDP), pažymėjo šešiolika metų trukusio A.Merkel valdymo pabaigą. Europos žiniasklaida kėlė klausimų, ar tai yra tikroji jos eros pabaiga, tačiau T.Kaiseris mano, kad iš esmės bent jau Europos lygiu išvysime buvusios kanclerės politikos tęsinį.

„ES iš naujosios Vokietijos koalicijos gali tikėtis bendradarbiavimo, proeuropietiško požiūrio. Ši koalicija pasisako už daug stipresnę Europą, daug artimesnę integraciją. Valdantieji sieks parodyti, kad yra tikrai įsipareigoję ES“, – sako žurnalistas.

Pasak jo, A.Merkel palikimas Europoje nevienareikšmis, pavyzdžiui, opiausi migracijos klausimai liko vis dar neišspręsti – tai patvirtina ir dabartinė situacija prie Baltarusijos sienų. „A.Merkel ne visada vaidino aktyvų vaidmenį, nes didžiąją laiko dalį skyrė krizių valdymui. Tikiuosi, kad naujoji valdžia turės pakankamai galimybių atsikvėpti ir atlikti tokį vaidmenį, ir, kaip prancūzai, tokiose situacijose labai aktyviai kurs ES ateitį, nors kol kas to dar nematėme“, – atvirauja T.Kaiseris.

Valdantieji planuoja skirti 60 mlrd. eurų investicijų į Vokietijos ateitį, įskaitant planus kovoti su klimato kaita. Vyriausybė iki 2030 m. žada atsisakyti anglimis kūrenamų elektrinių ir 80 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių, planuojama, kad iki 2030-ųjų valstybės keliuose važinės 15 mln. elektromobilių. Šiuo metu jų Vokietijoje tėra kiek daugiau nei 500 tūkst. Naujos lėšos bus panaudotos ir investicijoms į šalies ekonomikos skaitmeninimą.

Pasak T.Kaiserio, patys vokiečiai tokią žalią ir modernią valdančiosios koalicijos darbotvarkę vertina atsargiai. „Dauguma rinkėjų balsavo už šią vyriausybę – nebūtinai už tiksliai tokią koaliciją, bet už partijas, kurios yra koalicijos širdyje. Manau, kad bendra visuomenės nuotaika tokia: taip, tai yra kažkas nauja, tokios trijų partijos koalicijos nebuvo ilgą laiką. Žmonės tikisi tam tikrų reikalingų pokyčių, tačiau tuo pat metu jie turi abejonių, ar trijų partijų koalicija gali išlikti visą kadenciją. Mes turime palaukti, kad pamatytume“, – sakė pašnekovas.

„Trijų partijų koalicija taip pat rodo, kad bus daugiau skirtingų pozicijų Europos klausimais“, – priduria jis.

Kalbant apie Rytų Europą, pavyzdžiui, Baltarusiją ar Rusiją, T.Kaiseris mano, kad Vokietijos vyriausybė gali parodyti šiek kiek griežtesnį požiūrį prezidentų Aliaksandro Lukašenkos ar Vladimiro Putino atžvilgiu. „Tai šios vyriausybės planas, bent jau ji taip skelbia. Reikia laiko įvertinti, bet aš asmeniškai nemanau, kad bus koks nors milžiniškas pokytis, kad šios koalicijos požiūris bus tikrai daug kietesnis. Juk galiausiai Vokietijos užsienio politika yra ES užsienio politikos dalis ir naujoji vyriausybė turės derinti veiklą su kitomis ES valstybėmis narėmis“, – akcentuoja jis.

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Galėjo tapti sėkme

T.Kaiseris prisipažįsta nesuprantąs, kodėl migrantų krizė prie Baltarusijos ir ES sienų gali būti naudinga A.Lukašenkai. „Tai nesąmonė. Ši idėja nieko nekeičia, tik reikalauja daugiau europinių sankcijų. Iš V.Putino perspektyvos, taip neįvyko, bet tai galėjo tapti labai sėkmingu planu, nes buvo siekiama destabilizuoti Europą, ypač tuo metu, kai ES nesutaria su Vengrija ir Lenkija. Bet jam nepasisekė“, – sako apžvalgininkas.

„Tačiau atrodo, kad Europa į šį iššūkį sureagavo gana gerai. Kai ES užsienio politikos tarnyba nuvyko į trečiąsias šalis, iš kurių atvyko migrantai, labai greitai susitarė dėl priemonių, skirtų skrydžiams sustabdyti, o tokios šalys kaip Irakas praktiškai pradėjo repatrijuoti savo žmones. Manau, kad V.Putinas tikėjosi didesnės sėkmės“, – priduria jis.

T.Kaiseris atviras: jis netiki, kad sankcijos ar rezoliucijos gali pakeisti tokius režimus kaip A.Lukašenkos. „Jis yra labai orientuotas į Rusiją. Taip, ES yra svarbi Baltarusijos prekybos partnerė, bet visos sankcijos elito per daug nejaudina. Manau, kad elito interesai yra Rusija ar jos dominuojamos sferos, bet ne Europoje“, – detalizuoja žurnalistas.

Kremliaus vadovui pareikalavus garantijų, kad NATO nesiplės į Rytus, vadinasi, į Aljansą neįstos Ukraina, kaip ultimatumas nuskambėjęs pareiškimas sukėlė ES ir NATO lyderių nerimą. „Aš manau, kad tokiais reikalavimais V.Putinas tiesiog nori patikrinti JAV dėmesį“, – situaciją vertina T.Kaiseris ir priduria, kad Europa vis dar tikisi, jog Ukrainos ir Rusijos konfliktą galima išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.

„Tai yra svarbus Ukrainos suverenumo klausimas. Ar ji tikrai turi šansą tapti ES nare? Pamatysime per artimiausius dešimtmečius, bet įstatymų viršenybės diskusijos su Vengrija ir Lenkija nepalengvina ES plėtros galimybių“, – sako žurnalistas iš Vokietijos.

Jubiliejinis festivalis

Prancūziško batono dydžio dešrainis su milžiniška vokiška dešrele ir dosniai šį duetą papildančiais keptais svogūnų žiedais, belgiškas alus arba karštas vynas, o desertui – garuojantis karštas šokoladas: be šių atributų Briuselio Kalėdų mugė tikriausiai sunkiai įsivaizduojama.

Šiemet tai jau 20-oji "Žiemos stebuklų" šventė. 2020-aisiais festivalis buvo atšauktas dėl pandemijos – tada miestą puošė tik šventinis apšvietimas. Pernai buvo sukurta interneto parduotuvė, kad mažmenininkai, kurie tradiciškai turėjo prekiauti kalėdinėje mugėje, galėtų savo prekes parduoti bent jau virtualiai.

Pati Kalėdų mugė šįkart veikia su vienpusio eismo sistemomis, o visi vyresni nei šešiolikos metų asmenys, norintys patekti į šventinę čiuožyklą, turi pateikti "Covid Safe Ticket" (CST) – lietuviško galimybių paso analogą – kad įrodytų, jog yra visiškai paskiepyti, neseniai gavo neigiamą koronaviruso testo rezultatą arba pasveiko nuo COVID-19 per pastaruosius šešis mėnesius.

Šventinę nuotaiką kuria ne kioskeliai ar lemputės, šventinę nuotaiką kuria žmonės.

Nuo lapkričio 26 d. iki 2022 m. sausio 2 d. sugrįžta visi klasikiniai Briuselio šventinio laikotarpio bruožai, tarp jų ir didžioji Kalėdų eglutė, įžiebtą Grand Place, didžiojoje miesto aikštėje, ir čiuožyklą Place De Brouckère aikštėje, o kalėdinėje mugėje šį sezoną susispietę 225 mediniai nameliai, kuriuose galima įsigyti skanėstų ir kitų gėrybių.

AP nuotr.

Pirmą kartą šventės bus pratęstos ir Bois de la Cambre parke: nuo gruodžio 3 d. iki sausio 9 d. jame bus įrengta antroji čiuožykla, karuselės, kerlingo ir rogučių trasos bei kai kurios monumentalios šviesos instaliacijos.

Miesto centre galima atrasti ir naujų lankytinų vietų: Place de la Monnaie aikštėje įrengtas "après-ski" kaimas su nedideliu rogučių šlaitu, sugrįš ir tokia tradicinė simbolika, kaip nameliai Rue Henri Maus gatvėje. Kad lankytojai nepasiklystų tarp renginių ir įvairių lokacijų, sukurtas interaktyvus žemėlapis.

Pagrindinė šių metų švenčių tema – Europos geležinkelių metų ir festivalio "Europalia Trains & Tracks" dalis – pagarba traukiniams. Įtraukta papildoma veikla ir renginiai, susiję su traukiniais ir kelionėmis.

Būtent naktiniu traukiniu iš Vienos į Briuselį buvo nugabenta daugiau nei 4 m Kalėdų eglė, kuri puošia Europos Parlamento būstinę Belgijos sostinėje. Tris kartus per savaitę tarp Vienos ir Briuselio kursuojantis "Nightjet" buvo aprūpintas specialiu bagažo automobiliu, skirtu šiai  ypatingai keleivei gabenti.

"Situacija yra naudinga aplinkai, nes medis kilęs iš tvarios miškininkystės ir gabenamas ta transporto rūšimi, kuri išmeta mažiausiai CO2", – sakoma Belgijos nacionalinės geležinkelių kompanijos pranešime.

Tai jau 24 kartas, kai Kalėdų eglė iš Austrijos atneša Kalėdų nuotaiką į Europos Parlamentą, tačiau pirmas kartas, kai eglutė buvo gabenama geležinkeliu, pažymint Europos geležinkelių metų pabaigą.

Visiškai suvyniotas medis, oficialiai padovanotas Vienoje, tapo puikia Kalėdų dovana Europos sostinei.

Siūlo susilaikyti

Galima įsivaizduoti, kad tokioje patrauklių ir COVID-19 eroje ypač išsiilgtų renginių gausybėje būriuojasi ir minia žmonių. Prieš Kalėdų mugės ir "Žiemos stebuklų" festivalio startą Briuselio meras Philippe'as Close'as kreipėsi į neskiepytus žmones, kad jie dėl savo saugumo nesilankytų šiuose renginiuose.

Ypač didelio žmonių antplūdžio prie prekystalių ir įvairių pramogų vietose tikėtasi pirmąjį, jau praūžusį, festivalio savaitgalį. Sostinės meras akcentavo, kad tai gali sukelti pavojų žmonėms, kurie yra mažiau apsaugoti.

"Jei nesate pasiskiepiję, patariame į "Žiemos stebuklus" nevykti. Tai ta pati žinia, kaip visada: reikia saugotis, o atvykdami neskiepyti žmonės gana smarkiai rizikuoja", – "Brussels Times" citavo P.Close’ą.

Paskelbta įvairių papildomų saugumo priemonių, mat koronaviruso situacija šalyje išlieka įtempta. Tai jau paskatino kitus Belgijos miestus, įskaitant Gentą, Leuveną ir Antverpeną, atšaukti savo kalėdinius renginius. Manoma, kad tai turės įtakos Briuselio žiemos šventėse dalyvaujančių žmonių skaičiui.

Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, visame "Žiemos stebuklų" maršrute įdiegta ir apyrankių sistema, rodanti, kad lankytojai turi galiojantį CST bilietą. Atvykusieji turi parodyti savo apyrankes, kad galėtų patekti prie maisto, gėrimų ir suvenyrų stendų.

Šias popierines juostas galima pasiimti maždaug dešimtyje vietų visame mieste ir jos galioja tik vieną dieną, vadinasi, bet kas, atvykstantis į renginius dvi dienas iš eilės, negalės naudoti tos pačios apyrankės. Paskelbtas ir žemėlapis, kuriame nurodyta, kur galima įsigyti šių apyrankių.

"Prekybininkai taip pat turi suvokti, kad jie atsakingi. Jei nuodugniai nepatikrins apyrankių, jie rizikuoja būti pašalinti iš žiemos prekybos vietų", – perspėjo P.Close’as.

Tvarka: mugės lankytojų srautus bandoma reguliuoti vienkrypčio judėjimo sistema. / Akvilės Vitkauskaitės nuotr.

Veido kaukės privalomos visose "Žiemos stebuklų" vietose ir visame maršrute vyresniems nei dešimties metų žmonėms. Tai apima ir gatves, jungiančias įvairias lankytinas vietas.

Tačiau praktiškai viskas atrodo truputį kitaip: į mugę galima sėkmingai patekti ir be apyrankių, o prekybininkai neatrodo labai suinteresuoti tikrinti savo klientų. Kaukės taip pat išlieka labai santykiniu klausimu – ne tik ne visi renginių ir mugės lankytojai, bet ir ne visi prekiautojai saugosi jomis. Prie kiekvieno staliuko Kalėdų mugės teritorijoje gali sėdėti daugiausia po šešis žmones, tačiau atsipalaidavę briuseliečiai ir miesto svečiai į ribojimus žiūri itin laisvai.

Išmokti gyventi su virusu

Kalėdų mugėje sutiktas Gilles sakė, kad, viena vertus, šiek tiek keista, kad Briuselis, kuriame vakcinavimo rodikliai yra vieni prastesnių Belgijoje, tokius renginius leidžia, o kiti miestai atšaukia. Antra vertus, jis mano, kad teisinga, jog renginiai vyksta ir juose gali dalyvauti vakcinuoti miestiečiai ir miesto svečiai.

"Tyrimai rodo, kad vakcinos suteikia gana efektyvią apsaugą net ir užsikrėtusiems koronavirusu. Galimybė, kad jie atsidurs intensyviosios pagalbos skyriuose, sirgs sunkiai, yra nedidelė. Ir aš nematau, ko daugiau turėtume laukti. Politikai bijo apie tai kalbėti, bet mes turime išmokti gyventi su virusu, nes jis nedings nei pavasarį, nei po metų. Ir tie, kurie saugo save ir aplinkinius, turi teisę gyventi normalų socialinį gyvenimą. Žinoma, dėvint kaukes, reguliariai dezinfekuojant rankas, laikantis atstumų, bet pagaliau gyventi", – sako Briuselio gyventojas.

Į klausimą, ar pats jaučiasi saugus, eidamas didelės minios viduryje, jis atskė: "Jaučiuosi tiek saugus, kiek galima jaustis pandemijos metu."

Pasak vyro, Briuselis yra nuostabus ir be Kalėdų mugės ar šventinių renginių, tačiau tai kelis dešimtmečius trunkanti tradicija ir pastaraisiais metais jos tikrai trūko. "Galų gale šventinę nuotaiką kuria ne kioskeliai ar lemputės, šventinę nuotaiką kuria žmonės. Pandemijos metu galimybės pasisemti pozityvumo tikrai trūko ir dėl to džiaugiuosi, kad ši mugė pagaliau vyksta", – šypsosi Gilles.

Naudotis savo smegenimis

Belgijos premjeras Alexander'as De Croo viliasi, kad neseniai paskelbtos griežtesnės koronaviruso valdymo priemonės – naktinių klubų uždarymas bent trims savaitėms ar svetingumo sektoriaus darbo laiko apribojimas iki 23 val. – leis tęsti tradicines metų pabaigos šventes. Kai prieš savaitę Konsultacinis komitetas priėmė naujas gaires, premjeras akcentavo: "Apribokite savo kontaktus. Mes neketiname nustatyti to skaičiaus. Mes nespręsime, kiek žmonių galite priimti namuose. Žmonės turėtų naudotis savo smegenimis, sveiku protu. Svarbu: susitikti lauke yra daug saugiau."

Jis taip pat minėjo testavimosi svarbą: "Jų (testų) yra vaistinėse, o dabar – ir prekybos centruose. Jie yra prieinami ir greiti. Asmeninis testavimas gali užtikrinti, kad veikla mūsų namuose vis tiek gali vykti saugiausiu būdu."

"Šis momentas yra sunkus ir yra daug nusivylimų. Visi manėme, kad vakcinos teikiama apsauga bus didesnė, – pripažino A.De Croo. – Taigi, ta apsauga yra gera, bet dabar susiduriame su kitokiu virusu".

"Galima sakyti, kad tai yra COVID-21, o ne COVID-19: jis tris kartus labiau užkrečiamas nei pirminis virusas, – pridūrė jis. – Stengiamės užtikrinti, kad visi galėtų ir toliau susitikti. Vis dar galime išeiti į barus ar restoranus, vis dar gali būti veiklos, bet tai turi būti daroma saugiai."

"Vienintelis dalykas, kuriuo galime pasikliauti, yra mūsų asmeninio elgesio įtaka", – pabrėžė premjeras.

A.De Croo į diskusijas apie privalomą vakcinaciją žiūri atsargiai. Jo nuomone, žmonės turi būti įtikinti, kad vakcinuotis yra iš tiesų naudinga, o ne taikyti priverstines priemones.

Skirtingi požiūriai

Skepticizmą šalyje dar labiau kelia pareiškimai, kad CST įvedimas Belgijoje nebūtinai padidino skiepijimų skaičių, tačiau paskatino daugiau užsikrėtimų koronavirusu. Nors Belgija įvedė CST siekdama užtikrinti, kad renginiai galėtų įvykti saugiai, ekspertai ir valdžios institucijos taip pat tikėjosi, kad tai padidins skiepijimų skaičių.

"CST nepadarė to, ko iš jo buvo tikimasi. Jis ne tiek smarkiai padidino skiepų skaičių, bet paskatino daugiau kontaktų, taigi netiesiogiai – daugiau infekcijų. Tai yra susiję", – "DeMorgen" leidiniui sakė mikrobiologas Emmanuelis André.

Tačiau neseniai Konsultacinis komitetas nusprendė, kad renginiai uždarose patalpose, kuriems reikalingas CST, vis tiek bus organizuojami ir toliau tik su papildomomis saugumo priemonėmis. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad tikrai ne visi šalies politikai patenkinti tokiu sprendimu.

Laimėjo stabilumas?

Europos Parlamento narys, Europos liaudies partijos (EPP) pirmininkas ir Vokietijos konservatorių CDU partnerės CSU pirmininko pavaduotojas Manfredas Weberis nesureikšmina fakto, kad jo politinis blokas šalies parlamento rinkimuose liko antras, patirdamas istorinį pralaimėjimą ir užleisdamas vietą socialdemokratams. Pasak politiko, tai iš CDU / CSU neatima mandato formuoti koaliciją.

"Vokietijos konstitucija nereikalauja, kad rinkimuose laimėjusi partija formuotų vyriausybę. Partijos mandatą gauna iš piliečių ir dabar turi tartis, kas turi geriausias galimybes suformuoti geriausią vyriausybės variantą. Viskas priklauso nuo turinio", – įsitikinęs M.Weberis.

"Tikiuosi, kad šį kartą galėsime būti greitesni ir suformuosime vyriausybę iki šių Kalėdų. Taip, žymiai pralaimėjome, jokių abejonių, bet turime šansą valdyti kartu", – "Politico" organizuotoje diskusijoje kalbėjo jis.

M.Weberio manymu, po rinkimų susiformavusi padėtis yra naujas iššūkis, nes esą pirmą kartą Vokietijos vyriausybei suformuoti reikia trijų ar net keturių partijų. "Tai yra pirmas kartas, kai nė viena iš partijų nėra pakankamai stipri, kad galėtų vadovauti, todėl šiomis savaitėmis laukia begalė formalių pokalbių ir diskusijų už uždarų durų", – dalijasi europarlamentaras.

"Mano partija pasiūlė derėtis su žaliasiais ir liberalais. Žalieji jau pasakė, kad siūlo derybas "Die Linke" (kraštutinių kairiųjų partijai) ir socialistams (SPD). Visi kalbasi su visais", – apie šių dienų politinę Vokietijos realybę pasakoja jis.

Pasak M.Weberio, šie rinkimai pademonstravo, kad demokratija Vokietijoje veikia ir yra stabili. "Susilpnėjo AfD, kraštutinės dešinės partija, kraštutinės kairės partija "Die Linke" taip pat yra susilpnėjusi apie 5 proc. Tai yra labai svarbi žinutė visai Europai, kad COVID-19 krizės ir kitų vystymosi procesų metu protingas valdymas yra geriau nei bet koks radikalus požiūris", – taip šalies parlamento rinkimų rezultatus vertina M.Weberis.

Jei valdančiojoje koalicijoje bus ir konservatoriai, europarlamentaras neabejoja, kad kancleriu taps partijos lyderis Arminas Laschetas.

Nuvertinti faktoriai

M.Weberis įsitikinęs, kad metai valdant kanclerei Angelai Merkel buvo geras laikas ir Vokietijai, ir Europai, bet ji pati atrodė pavargusi nuo ilgamečio valdymo, todėl atėjo laikas pokyčiams. Kritikai sako, kad konservatoriai nuvertino A.Merkel kaip savo centrinės figūros vaidmenį ir vokiečiams ši politinė jėga be kanclerės galimai yra paprasčiausiai nepatraukli.

M.Weberis taip pat pripažįsta, kad CDU / CSU tikriausiai nuvertino SPD lyderio Olafo Scholzo kampanijoje demonstruotą įvaizdį, neva jis yra tikrasis A.Merkel įpėdinis, patikimas politikos tęsėjas. "Tai buvo kampanija, kurioje daugiausia kalbėta apie asmenybes, kanclerį, ir ne tiek daug apie partijų programų turinį. Manau, tai buvo rinkimų kampanijos problema", – svarsto jis.

SPD buvo populiariausi tarp 35–69 metų rinkėjų, CDU – tarp 70-mečių ir vyresnių, o žaliuosius ir liberalus palaikė gerokai jaunesnis elektoratas.

"Buvo per daug diskutuojama apie COVID-19 situaciją, kasdienio gyvenimo reikalus ir per mažai diskusijų apie ateitį, pavyzdžiui, kokia Vokietija bus po dešimties metų. Ir tai, akivaizdu, mums nepasitarnavo", – galimas konservatorių pralaimėjimo priežastis įvardija partijos atstovas.

Kalbėdamas apie tolesnę Vokietijos politiką ES atžvilgiu, M.Weberis išskiria, kad, kancleriu tapus O.Scholzui, efektyvesnės Europos gynybos klausimas, kuris bus vienu svarbiausių ateinantį dešimtmetį, gali likti nežinioje.

"EPP pozicija A.Merkel atžvilgiu kartais buvo kritiška, kalbant apie Viktorą Orbaną, Jaroslawą Kaczynskį (…), bet kairieji gali net pagilinti skilimą ES", – dar vieną Europai svarbų aspektą išskiria jis.

Renkasi O.Scholzą

Nors parlamento rinkimuose skirtumas tarp SPD ir CDU buvo vos 1,6 proc. ir abi partijos sako turinčios mandatą formuoti koaliciją, daugiau nei 60 proc. Vokietijos populiacijos, arba kai kuriose apklausose net du trečdaliai jos, sako, kad kitas šalies kancleris turėtų būti O.Scholzas, o ne A.Laschetas.

Remiantis apklausomis, vokiečiai pirmenybę taip pat teikia vadinamajai šviesoforo spalvų koalicijai, kurią sudarytų SPD – raudonieji, liberali Laisvoji demokratinė partija (FDP) – geltonieji ir žalieji. Tokia koalicija, visuomenės požiūriu, yra kur kas patrauklesnė už konservatorių, FDP ir žaliųjų susivienijimą.

Dar vienas po rinkimų išaiškėjęs įdomus faktas, kad 38 proc. balsavusiųjų Vokietijoje yra 60 metų ir vyresni. SPD buvo populiariausi tarp 35–69 metų rinkėjų, CDU – tarp 70-mečių ir vyresnių, o žaliuosius ir liberalus palaikė gerokai jaunesnis elektoratas.

Centre – Europa

SPD narys Metinas Haverdi į klausimą, kur buvo tikroji socialdemokratų rinkimų kampanijos sėkmė, atsakė labai paprastai: "Buvome vieningi visą kampaniją." Jis taip pat nesutiko, kad partija per mažai dėmesio skyrė Europos ateities klausimams.

Žaliesiems priklausantis europarlamentaras Sergey Lagodinsky sako, kad naujoji Vokietijos "šviesoforo" koalicija siųstų aiškius impulsus Europai. Jis išskyrė tris artimiausių metų svarbiausias ES kryptis – klimatas, užsienio politika, demokratija ir teisės viršenybė.

"Tiek liberaldemokratai, tiek žalieji pasisako už tokius nacionalinius prioritetus, kurie atitiktų ES prioritetus. Tokie dalykai, kaip "Nord Stream 2" ar klimato kaitos klausimai, nebūtų įmanomi koncentruojantis tik į tai, ką mums diktuoja Vokietijos interesai. Mes turime kalbėti apie Europos solidarumą ir žiūrėti į platesnį paveikslą", – europietišką liniją palaiko S.Lagodinsky.

Berlyno Europos Tarybos vadovė užsienio santykiams Jana Puglierin mano, jog tai, kad rinkimų kampanijos diskusijoje esą trūko europinių realijų, buvo tikslingas politikų planas. "Jie to nepripažįsta, bet jie mano, kad tai nepadės laimėti rinkimų, tai neatves žmonių į rinkimus, tai nėra lemiamas faktorius. Vokietijoje buvimas užsienio reikalų komiteto nariu, Europos reikalų komitete, nematomas kaip labai reikšmingas dalykas tavo karjeroje", – kalba ji.

Pasak J.Puglierin, sudarant koaliciją svarbūs klausimai bus susiję su finansų rinkimu, mokesčiais, Stabilumo ir augimo pakto, skirto užtikrinti, kad ES šalys vykdytų patikimus viešuosius finansus ir koordinuotų savo fiskalinę politiką, adaptavimu Vokietijoje. Dominuos 2 proc. BVP įsipareigojimo NATO klausimai. Pasak J.Puglierin, "šviesoforo" koalicija greičiausiai jo nevykdys.

Plečia taisykles

Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke'as pranešė, kad federalinė vyriausybė ir jos subjektai susitarė išplėsti "Saugaus COVID bilieto" (angl. Covid Safe Ticket, CST) naudojimą, nes kol kas jis iš esmės reikalingas tik norint patekti į renginius.

Šis galimybių paso analogas galios bent iki spalio 31 d. (anksčiau buvo numatyta rugsėjo 30 d.), o nuo spalio 1 d. federaliniai subjektai arba tiesiog atskiri regionai galės naudoti šį leidimą situacijose, kuriose, jų vertinimu, bus būtinas. Bendradarbiavimo susitarimą dar turi oficialiai patvirtinti Ministrų Taryba, o vėliau – Konsultacinis komitetas, kuris greičiausiai bus sušauktas rugsėjo 17 d.

Spalio 1–31 d. CST veikiausiai galės būti naudojamas 500 ar daugiau žmonių renginiams patalpose ir 750 ar daugiau asmenų lauko renginiams. Dabartinės ribos yra 200 ar daugiau žmonių patalpose ir 400 ar daugiau asmenų po atviru dangumi.

Nuo spalio federaliniai subjektai taip pat galės nuspręsti, ar reikalauti CST iš šešiolikos metų amžiaus ir vyresnių asmenų svetingumo sektoriaus vietose, šokių salėse ir diskotekose, sporto klubuose ir sporto salėse, komercinėse mugėse ir suvažiavimuose bei susijusiuose kultūriniuose, šventiniuose ir pramoginiuose susibūrimuose. Norint aplankyti artimuosius ligoninėse ir globos namuose, šio bilieto tikriausiai prireiks ir asmenims nuo dvylikos metų.

Lentelės apačioje

Vidaus reikalų ministrės Annelies Verlinden teigimu, labai rimtai ruošiamasi išplėsti reikalavimą CST Briuselio regione pritaikyti daugiau situacijų, ne tik renginiuose.

Nors A.Verlinden nepritaria bendram tokio dokumento pritaikymui ten, kur tai nebūtina, tačiau vietovėse, kuriose skiepijimo lygis nelabai aukštas, viskas yra kitaip, sakė ji flamandų televizijos laidoje "De Afspraak".

Rugsėjį Briuselis pasitiko su žemiausiu vakcinacijų lygiu visoje Belgijoje – bent vieną vakciną prieš pasitinkant rudenį buvo gavę vos per 50 proc. sostinės gyventojų. Šiandien Belgijoje iš viso visiškai paskiepyta 71,6 proc. arba 8,2 mln. žmonių. Flandrijoje paskiepyta apie 90 proc. gyventojų, Valonijoje – apie 80 proc., panašiai kaip ir regione, kuriame vyrauja vokiečių kalba.

Belgijos sostinė prasčiausiai atrodo ir tarp kitų Vakarų Europos sostinių. Pavyzdžiui, Berlyne visiškai vakcinuota 62 proc. visuomenės, o Amsterdame – 67 proc.

Kai kurių politikų aiškinimas, kad Briuselyje vakcinacija lėta dėl didmiesčio faktoriaus, subliūkšta pažvelgus į statistiką, kurioje Belgijos sostinė prasčiausiai atrodo ir tarp kitų Vakarų Europos sostinių. Pavyzdžiui, Berlyne visiškai vakcinuota 62 proc. visuomenės, o Amsterdame – 67 proc.

Belgijos sostinės regionas žada iki spalio pabaigos pasiekti 65 proc. ribą. Tai reiškia, kad per ne visus du mėnesius šis skaičius turi būti padidintas bent 15 proc., arba maždaug 16 tūkst. pirmųjų skiepų.

Iki rugsėjo 11 proc. visų paauglių nuo 12 iki 17 metų buvo visiškai paskiepyti, o 22 proc. – viena vakcinos doze. Visą mėnesį skiepijimas vyks olandakalbėse mokyklose, tokiuose prekybos centruose kaip "IKEA", "Primark", "Carrefour" ir vaistinėse, kadangi apie 40 proc. Briuselio gyventojų čia neturi nuolatinių šeimos gydytojų.

Pavojaus varpais skambina ir ligoninės. Šios savaitės pradžioje Belgijoje maždaug 725 žmonės buvo hospitalizuoti po užsikrėtimo koronavirusu – tai yra 7 proc. daugiau nei praėjusią savaitę. Iš jų 235 asmenys yra intensyviosios terapijos skyriuje – 18 proc. daugiau nei praėjusią savaitę. Remiantis "Sciensano" visuomenės sveikatos instituto duomenimis, abu rodikliai yra aukščiausi nuo birželio vidurio.

Pastaruoju metu apie 2 tūkst. žmonių Belgijoje kasdien išgirsta COVID-19 diagnozę.

Prancūzų pavyzdys

A.Verlinden tikslas yra bet kokia kaina išvengti naujo šalies užsidarymo. Vidaus reikalų ministrės manymu, COVID leidimo naudojimas galėtų užkirsti tam kelią. Praėjusią savaitę Briuselio premjeras Rudi Vervoortas taip pat pasisakė už tai, kad CST būtų reikalaujama daugiau situacijų, panašiai kaip tai vyksta Prancūzijoje, sakė jis "VTM News".

Paskiepyti asmenys, norėdami patekti į barą ar restoraną, tiesiog turės parodyti skiepus patvirtinantį QR kodą. Tačiau neskiepyti žmonės turės reguliariai tikrintis, nes neigiamas PGR testo rezultatas čia galioja tik vieną arba dvi dienas.

Briuselis tikrai nebūtų pirmasis, įvedęs tokį įpareigojimą, nes Prancūzija, Italija, Graikija ir kitos šalys jau kurį laiką reikalauja COVID leidimo, norint patekti į restoranus ar barus. Prancūzijoje, kur dalis gyventojų ilgai nesiryžo skiepytis, prezidento Emmanuelio Macrono pranešimas, kad "pass sanitaire" (liet. sveikatos leidimas) bus privalomas norint patekti į barus, restoranus ir muziejus, jau kitą dieną paskatino prancūzus užsakyti per 1 mln. pirmųjų vakcinų.

Praėjusią savaitę biostatistikas Geertas Molenberghsas pareiškė, kad nors tai visų pirma yra politinės diskusijos, verta atkreipti dėmesį, kad tokių šalių kaip Prancūzija skiepijimo lygis smarkiai padidėjo nuo sveikatos leidimo įvedimo dienos, įskaitant sudėtingos epidemiologinės situacijos regionus.

Pasak G.Molenberghso, tai turėtų dvigubą teigiamą poveikį, nes ne tik padidintų vakcinacijos rodiklius, bet ir užtikrintų, kad veikla, kuri gali būti vykdoma epidemiologinio fono perspektyvoje, būtų daug saugesnė.

Flandrijos savivaldybių merai Briuselio pasienyje nerimauja, kad žmonės tiesiog plūs į Flandriją, kai sostinės regionas pradės reikalauti leidimo patekti į barus ir restoranus. "Jei ponia A.Verlinden gali nustatyti papildomas taisykles Briuseliui, aš prašau, kad ir man būtų leista jas taikyti", – "Het Nieuwsblad" sakė Vilvordės meras Hansas Bonte ir pridūrė, kad savivaldybės vakcinacijos lygis čia yra panašus į Briuselio.

"Šiuo metu CTS, deja, yra vienintelis būdas suteikti Briuselio žmonėms daugiau laisvės, – socialiniame tinkle "Twitter" sakė Briuselio flamandų ministras Benjaminas Dalle. – Mūsų sostinė taip pat turėtų vėl atsiverti."

Vis dar atbaido

Automobilių pramonė keičiasi neįtikėtinu greičiu, o 2020-ieji tapo naujos atspirties metais. Pandemija smogė dyzelinu ir benzinu varomų automobilių pardavimams, tuo pat metu elektromobilių pardavimai – smarkiai išaugo. Tai pabrėžia pokyčių mastą, su kuriuo šiuo metu susiduria didžiausia Europos pramonė.

Tačiau europiečius nuo elektromobilio įsigijimo vis dar atbaido ne tik aukšta tokios transporto priemonės kaina, bet ir mintis, kad jie negalės laisvai keliauti dėl automobilių įkrovų punktų trūkumo. ES šiuo metu yra 225 tūkst. įkrovimo stotelių, šį skaičių iki 2030 m. reikia padidinti iki mažiausiai 3 mln.

Tokio lygio infrastruktūros papildymas reikalingas tam, kad būtų pasiektas dabartinis ES tikslas: iki 2030 m. sumažinti automobilių išmetamų teršalų kiekį apie 55 proc. Šis siekis pareikalaus dar didesnių investicijų į įkrovos punktus ir ekologiškus degalus, pavyzdžiui, vandenilį.

Pramonė dideles viltis deda į atnaujintą Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą (angl. Alternative Fuels Infrastructure Directive, AFID). Tai viso bloko ilgalaikio klimato tikslo dalis: iki 2030 m. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc. ir iki amžiaus vidurio tapti neutraliam klimatui.

Išsami informacija apie tai, kaip pasiekti šio tikslo, buvo įtraukta į neseniai pristatytą "Fit for 55" paketą, kurį sudaro dvylika teisės aktų, apimsiančių įvairias sritis – nuo pramonės iki miškininkystės. Šiame pakete yra apžvelgti ir automobilių CO2 standartai bei alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas: numatyta padidinti dabartinį įkrovų stotelių skaičių, kad jos būtų įrengtos kas 60 km.

Centre – infrastruktūra

"Politico" diskusijos apie elektromobilių realijas dalyvis, Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) prezidentas Oliveris Zipse akcentuoja, kad 14 proc. šiandien parduodamų automobilių Europoje yra kraunami elektros energija. Tai yra dvigubai didesnis skaičius, nei buvo prieš metus. "Vokietijoje 2019 m. dešimt elektrinių variklių turėjo dalytis viena vieša įkrovos stotele, 2020 m. šis skaičius pakilo iki septyniolikos ir tendencija gali pablogėti", – priduria jis.

Dar prieš AFID peržiūrą O.Zipse aktyviai ragino Europos Komisiją (EK) atkreipti dėmesį į infrastruktūrą visose ES narėse, nes, jo įsitikinimu, be tinkamos infrastruktūros visa automobilių elektrifikacijos transformacija ir pažanga bus kaipmat prarasta.

ES šiuo metu yra 225 tūkst. įkrovimo stotelių, šį skaičių iki 2030 m. reikia padidinti iki mažiausiai 3 mln.

ACEA prezidentas puikiai supranta, kad elektromobilių kainos šioje diskusijoje taip pat užima labai svarbią vietą. "Tipinis ES namų ūkis neturi biudžeto didelėms ir brangioms baterijoms ir be krovimo galimybių mobilumas šiems klientams tampa ribotas", – sako O.Zipse.

Jis primena, kad automobilių industrija sukuria ir reikšmingus 11,5 proc. Europos gamybos sektoriaus darbo vietų, todėl permainos turi vykti atsižvelgiant ir į darbuotojus.

Kitas žalias pasirinkimas

Automobilių gamintojų žaliavų, produktų tiekėjai sukuria 1,7 mln. darbo vietų žemyne. Europos automobilių tiekėjų asociacijos (CLEPA) generalinė sekretorė Sigrid de Vries pasakoja, kad prisitaikyti prie pokyčių neabejotinai turi ir tiekėjai, todėl jie labai intensyviai investuoja į naujas technologijas, kuria naujus produktų portfolio, stabdo kai kurias senas veiklas ir transformuojasi, tačiau visa tai kainuoja ir ne taip paprasta, kaip galėtų atrodyti.

S.de Vries pripažįsta, kad greitai neliks kito pasirinkimo – elektromobilis, panašu, bus vienintelė parinktis. "Nesvarbu, kokia bus tokių automobilių kaina ar kiek įkrovos stotelių šalyse, – tai yra labai greitas perėjimas. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie elektromobilius, bet ir biodegalus", – sako ji.

"Žinoma, kad tiekėjai visiškai palaiko Paryžiaus susitarimą, yra stipriai įsipareigoję, kuriamos naujos technologijos, jog būtų pasiektas klimato neutralumas iki 2050 m. Dar daug klausimų vien tik ties elektrifikacijos strategija, todėl aš vis grįžtu prie atsinaujinančiųjų degalų. Tik elektrifikacija apriboja galimybę pasiekti klimato neutralumą greičiausiu ir efektyviausiu būdu", – CLEPA požiūrį atskleidžia ji.

Pasak S.de Vries, tai Europos konkurencingumą ir sektoriaus atstovų darbo vietas stato į riziką. Yra daugybė neišspręstų problemų, pavyzdžiui, medžiagų tiekimo, efektyvumo ar perdirbimo. "Ambicijos yra aiškios, jomis dalijamasi, bet, mūsų akimis, turime pažiūrėti ir į realybę: ne visi elektriniai varikliai varomi žaliąja energija ir ne visi vidaus degimo varikliai turi būti varomi iškastiniu kuru. Abu variklių tipai gali ir, kaip įmanoma greičiau, turėtų būti varomi žaliąja energija", – išskiria CLEPA generalinė sekretorė.

"Elektrifikacija yra būtina, bet tik tada, kai tai taps ekonominiu pasirinkimu, pasieks sėkmę – kol kas turi būti sudarytos sąlygos kitam žaliam pasirinkimui", – sako ji, pridurdama, kad atsinaujinantieji degalai, vandenilis, taksonomijos reglamentas, skatinantis privačiojo sektoriaus investicijas į tvarius žaliuosius projektus, ir kiti reguliavimo būdai gali pasitarnauti siekiant šio tikslo.

"Mums reikia atsikratyti degimo variklių, varomų iškastiniu kuru, bet jie gali būti švarūs, žali, pasitelkiant atsinaujinantį vandenilį", – neabejoja S.de Vries.

Ne datos, o stimuliavimas

Panašios nuomonės laikosi ir šio sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos "IndustriALL" generalinio sekretoriaus pavaduotoja Judith Kirton-Darling. "Europoje 14 mln. žmonių dirba automobilių pramonėje. Tai yra milžiniškas iššūkis dekarbonizacijos kelyje. "IndustriALL" palaiko ambicingus planus, bet supranta, kad tai yra didžiulis iššūkis technologijoms", – transformacijai įgaunant pagreitį dar kartą atsigręžti ir į darbuotojus skatina ji.

J.Kirton-Darling taip pat baiminasi, kad aiškūs tikslai, bet ne visada aiškūs būdai jiems pasiekti, gali sukurti didelę regioninę nelygybę Europoje.

Europarlamentaras iš Nyderlandų, Žaliųjų / Europos laisvo aljanso pirmininko pavaduotojas, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto narys Basas Eickhoutas antrina J.Kirton-Darling. "Mes, kaip politikos formuotojai, turime kalbėti aiškiai, būti nuspėjami ir iš tikrųjų sudėlioti papildomas priemones į vietas", – sako politikas.

Pasak B.Eickhouto, kryptis – aiški, net ir tokie amerikiečių automobilių industrijos grandai kaip "General Auto", kalba apie vienintelį kelią  – elektrifikaciją. Tačiau, pasak uolaus žaliųjų vertybių gynėjo, Europa turi užsitikrinti, kad neatsiliktų nuo JAV, vadinasi, kad Senajam žemynui privalu savo elektrą paversti švaresne.

"Man labai aišku, kad EK turi būti priešakinėse linijose. Jei nustatai datą, kada neliks variklių su vidaus degimu, turi būti tikras, kad stimuliuoji inovacijas ir nekalbėti apie datas, kur automobilių gamyklos turi eiti. "Audi" jau pranešė, kad per per penkerius metus visiškai persijungs į elektrą", – pavyzdį pateikia B.Eickhoutas.

Dalis automobilių industrijos atstovų kelią klausimą, ar Briuselio reguliacinis žodis tikrai reikalingas, jei šio sektoriaus atstovai patys sėkmingai konkuruoja tarpusavyje. B.Eickhoutas sutinka, kad automobilių gamintojai patys nusistatė gaires siekti elektrifikacijos – vos vienetai kalba apie kitas alternatyvas.

Tačiau, pasak jo, ES balsas svarbus kalbant apie infrastruktūrą ir visą tiekimo grandinę. "Aiškumas, ypač žmonėms, kurie dirba visoje šio sektoriaus tiekimo grandinėje, taip pat yra labai svarbus", – išskiria B.Eickhoutas.

Pavyzdys – Slovakija

Kai kas tvirtina, kad dėl didelių ir bloko gyvenimą keičiančių ambicijų šie metai EK yra tarsi mirties nuosprendžio pasirašymo sau metai, bet EK judėjimo generalinio direktorato sausumos transporto direktorius Kristianas Schmidtas sako, kad tai yra atspirties metai, kai ES siunčia aiškų signalą automobilių industrijai ir visam pasauliui.

"Tranzicija automobilių pramonėje vyksta, ir aš sakyčiau, kad ne tik dėl reguliavimo – rinka jau atsakė: elektrinių variklių pardavimai 2019 m. sudarė 3 proc. visų naujų automobilių pardavimų, šis skaičius 2020 m. siekė 11 proc., o pirmąjį 2021 m. ketvirtį – 14 proc.", – skaičiais dalijasi jis.

K.Schmidtas sutinka, kad visai dėlionei užpildyti reikia daugiau detalių. "Ši tranzicija turi būti greita, bet ne siutinanti. Tai turi atitikti mobilumo poreikius. Mes nenorime sukurti transporto skurdo, o elektrinių variklių įperkamumas yra problema. Atlikti skaičiavimai rodo, kad, sudėjus visas nuosavybės išlaidas, galbūt nepasirinksi įsigyti tokio automobilio, bet sudėjus žemesnę elektrinių variklių automobilių degalų, priežiūros kainas, einame labai arti lūžio taško, ties kuriuo elektrinis variklis yra labai geras ekonominis pasirinkimas. Remiantis skaičiavimais, 2025 m. pasieksime šį lūžio tašką", – sako EK atstovas.

Jis supranta, kad tai reikalauja milžiniškų investicijų, prie šios plėtros turi prisidėti pačios ES narės. Kaip pavyzdį, koks svarbus valstybių narių iniciatyvumas ir bendradarbiavimas su ES, K.Schmidtas pateikia Slovakiją – vieną didžiausių automobilių gamintojų Europoje – ir Italiją bei kitas automobilių pramonės milžines.

"Jei mes pasižiūrėtume į šių šalių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planus – mes šiuo metu juos revizuojame ir tobuliname – pamatytume labai padrąsinančią perspektyvą transporto srityje, kadangi šalys narės siūlo investuoti į tvarų mobilumą", – dalijasi jis.

"Pavyzdžiui, Slovakijos plane yra numatyti ištekliai infrastruktūros, alternatyviųjų degalų transporto priemonėms kurti. Jų tikslas – iki 2026 m. šalyje įrengti 3 332 įkrovimo arba vandenilio papildymo punktus", – detalizuoja K.Schmidtas.

Į klasikinio klausimo, "kas pirmas – kiaušinis ar višta?", savotišką analogiją, "kas turi atsirasti pirmiau – automobiliai ar įkrovos stotelės?", EK atstovas atsako diplomatiškai: "Veikiausiai tai turi eiti kartu, galbūt nereikėtų išskirti. Sako, kad pasiekti pirmą milijoną sunkiausia, todėl tikimės kad šį stotelių skaičių pasieksime jau labai greitai. Stotelės kyla su ES finansavimu."

Skaičiuojama, kad per artimiausią dešimtmetį įkrovų infrastruktūros plėtra kainuos 15 mlrd. eurų.

Gigantai ir nežinomieji

2020-ieji technologijų pasaulyje buvo išskirtiniai. Pandemijos metu ryšys per "Zoom" tapo ypač svarbus biurų darbuotojams, o bet koks kitas vaizdo pokalbis padėjo palaikyti santykius su saviizoliacijoje esančiu artimu žmogumi.

Tuo pat metu internetas virto sąmokslo teorijų, visuotinio pasipiktinimo, o kartu ir vilties istorijų erdve. Daugeliui įvairių interneto platformų darbuotojų 2020-ieji ir 2021-ieji tapo jų produktyvumo katalizatoriumi, ypač – besiplečiančiame maisto ir kitų užsakomų bei pristatomų paslaugų ar produktų srityje. Trumpiau tariant – technologijos buvo ir yra visur, veikiausiai ir nebesitrauks.

Kai kurie kiti sąrašo, kuris suskirstytas į taisyklių kūrėjų, taisyklių laužytojų ir vizionierių kategorijas, vardai daug kam negirdėti.

"Politico" komanda savo sudarytu 28 technologijų pasaulio asmenybių sąrašu mėgino atspindėti bemaž visas gyvenimo sritis apraizgiusį technologijų vaidmenį visuomenėje. Šiame sąraše – ir technologijų reguliuotojų, ir žmonių iš visų gyvenimo sričių, kurie savo pasaulėžiūros propagavimu, naujovėmis ar kelius skinančia aštrių alkūnių politika artimiausiu metu stengsis nustatyti, kokį vaidmenį technologijos vaidins mūsų gyvenime ateinančiais metais.

Kai kurie vardai puikiai pažįstami technologijų gerbėjams. "Politico" vertinimu, pirmasis sąraše, atsidūręs virš kitų kategorijų lyderių, – muzikos klausimosi platformos "Spotify" įkūrėjas iš Švedijos Danielis Ekas, nepaprastai sėkmės lydimas technologijų verslininkas ir vienas iš nedaugelio europiečių, kurie šio tūkstantmečio pradžioje sėkmingai pajuto interneto platformų bumo startą.

Vis dėlto D.Ekas pirmoje vietoje atsidūrė ne dėl savo verslo vertės, o dėl vis viešesnio vaidmens, kurį jis pradėjo vaidinti pasaulinio dialogo apie technologijas kuluaruose.

Kad ir kaip būtų – mūšis su "Apple" dėl virtualiųjų programėlių parduotuvių taisyklių, kova dėl sąžiningo atlyginimo už atlikėjų įrašus ar didėjanti jo įtaka Europos lėšų rinkimo erdvėje, D.Ekas išsiskiria kaip technologijų įkūrėjas, kuris naudojasi savo įtaka, kad reglamentuotų ir tas technologijas, kurios yra už jo verslo ribų.

Labai tikėtina, kad kai kurie kiti sąrašo, kuris suskirstytas į taisyklių kūrėjų (angl. the rulemakers), taisyklių laužytojų (angl. the rulebreakers) ir vizionierių (angl. the visionaries) kategorijas, vardai daug kam yra negirdėti, tačiau jų įtaka yra svarbi technologijomis besinaudojančiam paprastam žmogui.

Atsakomybės persvarstymas

Pirmoji taisyklių kūrėjų sąraše – Helle Thorning-Schmidt, "Facebook" priežiūros tarybos pirmininkė. Buvusiai Danijos premjerei kliuvo sunki užduotis – nuspręsti, ką žmonės gali paskelbti viso pasaulio "Facebook" profiliuose. Būdama socialinių tinklų milžinės priežiūros tarybos pirmininke, ji kartu su kolegomis turi atsakyti į tokius klausimus kaip, pvz., leisti ar ne buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui sugrįžti į platformą.

Žinoma, šios moters vaidmuo neapsiėjo be įvairaus tono diskusijų. "Facebook" paskyrė 130 mln. dolerių priežiūros tarybai finansuoti, o tai, kritikų teigimu, pakerta ekspertų grupės nepriklausomybę.

H.Thorning-Schmidt teigia, kad priežiūros taryba palaipsniui verčia "Facebook" prisiimti didesnę atsakomybę už tai, ką žmonės kalba ir kuo dalijasi savo profiliuose – tai gali turėti įtakos politinių diskusijų vystymuisi internete visame pasaulyje.

Pagal tarybos taisykles, "Facebook" turi laikytis tarybos sprendimų dėl konkrečių įrašų, tačiau gali laisvai vertinti sprendimus dėl platesnės turinio politikos, laikant juos rekomendacijomis.

Ko socialiniuose tinkluose galima tikėtis artimiausiu metu? Tikriausiai dar daugiau ginčų sukelsiančių sprendimų dėl to, ar politinė kalba turėtų būti leidžiama didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle – ypač prieš nacionalinius rinkimus.

Taisyklių kūrėjų sąraše rikiuojasi ir kiti technologijų milžinų reguliuotojai: "Apple" vyriausioji privatumo apsaugos pareigūnė Jane Horvath, "Google" ekonomikos politikos direktorius Adamas Cohenas, "Huawei" viešųjų reikalų ir komunikacijos prezidentė Chen Lifang, "Facebook" viešosios politikos direktorė ir ES reikalų vadovė Aura Salla. Tačiau tikrai ne mažiau reikšmingi ir ES skaitmenines taisykles kuriantys politikai, verčiantys minėtus technologijų milžinių lyderius sukti galvas apie neišvengiamą prisitaikymą.

Drąsūs planai

Formuojant Europos skaitmenines taisykles, Christel Schaldemose ir Andreas Schwabas yra galingiausi Europos Parlamento (EP) įstatymų leidėjai. Duetas pertvarko ES svarbiausias taisykles, siekdamas užtikrinti, kad technologijų gigantai netalpintų neteisėto turinio savo platformose ir kad jie sąžiningai elgtųsi su jų paslaugomis besinaudojančiomis įmonėmis.

Jie turi didelių ir kartu prieštaringų planų. Ch.Schaldemose, socialdemokratė iš Danijos, EP laiką leido daugiausia dėmesio skirdama vartotojų apsaugai. Ta pati filosofija perkeliama į ES turinio moderavimo taisykles, žinomas kaip skaitmeninių paslaugų ir platformų įstatymas DSA (angl. Digital Service Act), kurį ji nori sutelkti į interneto rinkų, tokių kaip "Amazon" ir "Alibaba", reguliavimą.

Tačiau Ch.Schaldemose požiūris nėra tai, ką turėjo omenyje įstatymo projekto rengėjai iš Europos Komisijos. ES vykdomoji institucija įspėjo, kad parlamentarės pakeitimai gali pažeisti tarptautinės prekybos taisykles.

Jos kolega A.Schwabas yra kovos su didžiosiomis technologijų pasaulio žaidėjomis veteranas. 2014 m. Vokietijos įstatymų leidėjas vienas iš pirmųjų paragino išsiskirti su "Google", o 2016 m. konkurencijos kovoje jis stojo prieš "Apple", linkdamas "Spotify" pusėn.

Jo planuojamas Skaitmeninių rinkų aktas (angl. Digital Markets Act), naujasis ES konkurencijos įstatymas, išskirtinai siūlo susiaurinti dėmesį ties "Google", "Apple", "Amazon", "Facebook" ir "Microsoft" – visi jie yra amerikiečiai. Šis planas provokuoja nesantaiką: tai ne tik skatina transatlantinių santykių pleištą, bet ir nesutarimų EP, ypač daugeliui kairiųjų teigiant, kad šios taisyklės turėtų būti taikomos įvairiausioms įmonėms, ne tik pačioms didžiausioms.

Pavežėjų pergalė

Greta visų taisyklių kūrėjų šmėžuoja ir išsiskirianti pora – Yaseenas Aslamas ir Jamesas Farraras, sąjungos prieš Jungtinės Karalystės (JK) didžiųjų technologijų kompanijų elgesį su darbuotojais organizatoriai.

Pastaraisiais metais JK naujienų antraštėse pavežėjų kompanija "Uber" buvo linksniuojama dažniau, nei įprasta – daugiausia būtent dėl šio dueto veiksmų. Nuo 2015 m. du buvę "Uber" vairuotojai reikalauja, kad bendrovė traktuotų savo vairuotojus kaip darbuotojus – tai klasifikacija, suteikianti jiems daugiau teisių, tarp jų ir socialinių, nei būnat traktuojamiems kaip nepriklausomi rangovai.

Vasarį Aukščiausiasis Teismas paskelbė Y.Aslamo ir J.Farraro pergalę, kurios jie ir tikėjosi, taip suteikdamas "Uber" vairuotojams teisę į minimalų atlyginimą, darbo laiko apsaugą ir apmokamas atostogas. Todėl įmonė buvo priversta prisitaikyti: kovą ji paskelbė apie naujas lengvatas vairuotojams, įskaitant pensijų planą ir atostogų laiką, ir netgi svarsto panašios praktikos diegimą visoje Europoje, ne tik JK.

Tačiau kova nesibaigė. "Uber" įmonė savo vairuotojų darbo laiką skaičiuoja tik jiems pradėjus savo kelionę ir tik jos metu. Tai yra pozicija, kuri Y.Aslamo ir J.Farraro tvirtinimu prieštarauja teismo sprendimui, nurodančiam, kad vairuotojų darbo laikas turėtų apimti bet kokį laikotarpį, kai vairuotojas yra prisijungęs prie programos ir yra pasirengęs priimti keliones.

Koks kitas Y.Aslamo ir J.Farraro taikinys? "Bolt" – dar viena pavežėjimo programėlė. Kolegos ką tik pradėjo masinius teisinius veiksmus prieš šią įmonę, ragindami ją pripažinti Aukščiausiojo Teismo sprendimą kaip ir "Uber" atveju. Veikiausiai belieka stebėti JK Aukščiausiojo Teismo sprendimo poveikį kitoms JK kompanijoms ir kas laimės kovoje dėl darbo laiko apsaugos.

Kurjerių sąjungininkė

Taisyklių kūrėjus keičia taisyklių laužytojai, o pirma šioje kategorijoje – Ispanijos darbo ministrė Yolanda Díaz. "Uber Eats" ir "Deliveroo" platformų maistą pristatantiems kurjeriams jau seniai netaikoma ta pati socialinė apsauga, kaip ir samdytiems darbuotojams, tačiau dabar jie išgyvena savo aukso amžių, nes turi galingą sąjungininkę – Y.Díaz. Diplomuota darbo teisės ekspertė akcentavo interneto pristatymo platformas, kai įvedė naują įstatymą, verčiantį jas įdarbinti kurjerius.

Iki šiol tokių platformų verslo modelis priklausė nuo lengvai prieinamų darbuotojų lankstumo – jiems nereikia mokėti minimalaus valandinio atlygio ar garantuoti apsaugos, pavyzdžiui, ligos atveju tikėtis pašalpos. Y.Díaz novatoriškas vadinamasis raitelių įstatymas profesinėms sąjungoms visoje Europoje suteikė naują standartą, į kurį nuo šiol reikia atkreipti dėmesį diskutuojant apie technologijų milžinių darbuotojų teises.

Šių metų pabaigoje ES turi pateikti savo pasiūlymą dėl tokių platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo. Y.Díaz žingsnis veikia kaip parakas profsąjungos aktyvistams, norintiems, kad platformų darbuotojams būtų užtikrinta tolesnė socialinė apsauga.

"Ispanijos pavežėtojų įstatymas yra klaidingo savarankiško darbo pabaigos pradžia visoje Europoje, – entuziastingai kalbėjo Ludovic Voet iš Europos profesinių sąjungų konfederacijos. – Tai nustato būsimų ES veiksmų platformų įmonėse standartą – darbuotojas turi būti pripažintas darbuotoju."

Nepaisant Y.Díaz pastangų, kai kurie nusivylė, kad ji esą nesiekė ambicingesnio įstatymo. Jo taikymo sritis apsiriboja kurjeriais ir netaikoma vairuotojams, priežiūros darbuotojams, valytojams ir kitiems didelių tech įmonių ekonomikos darbuotojams.

Kiti kolektyvai sako vertinantys lankstumą, kurį suteikia savarankiškai dirbančio asmens statusas, arba bijo, kad įstatymai paskatins tokius vardus kaip "Deliveroo" sumažinti savo kurjerių skaičių, kad toliau išliktų pelningi.

Valdyti sukrėtimus

Kai telekomunikacijų milžinės "Ericsson" generalinis direktorius Börje Ekholmas – vienas iš įdomiausių taisyklių laužytojų – paragino Švedijos prekybos ministrę įsileisti į šalį "Huawei", pasaulyje tai prilygo sensacijai. B.Ekholmas apskaičiavo, kad gimtojoje rinkoje patyręs netektis jis laimės Kinijoje. Vakaruose "Ericsson" tapo 5G tinklo rinkinio pardavėju, kuris šių metų pradžioje pasivijo ilgametę konkurentę Europoje "Nokia".

Jie atitinka jaunų, drąsių ir charizmatiškų JAV vadovų modelį: skirtingai nei jų vyresni kolegos iš Europos, broliai gerai jaučiasi prieš kameras ir užsiima veikla, susijusia su kriptovaliutomis.

Kinijoje švedų įmonė išgyvena nedidelį, bet esminį 5G rinkos klestėjimą, nors vietos operatoriai ir mėgsta pirkti "Huawei" produkciją. Net kai "Ericsson" atstovai skatina technologijų suverenitetą Europoje, kompanijos vadovas gina atvirą prekybos politiką, kad žemyno Šiaurės šalių telekomunikacijų gamybos čempionai galėtų klestėti užsienyje.

Tai darydamas švedas savo kadenciją kompanijoje "Ericsson" pavertė etalonine – jis parodė, kad Europos firmos gali valdyti geopolitinius reiškinius ir net laimėti. Technologijų pasaulį sekančios akys neabejotinai atkreipė į tai dėmesį.

Nesučiumpamas smogikas

Rusijos kibernetinis įsilaužėlis ir žvalgybos pareigūnas Dmitrijus Badinas taip pat prisijungė prie "Politico" sąrašo. Kitaip būti ir negalėjo: dėl ES sankcijų ir Vokietijos arešto orderio D.Badinas yra pagrindinis Europos žvalgybos ir saugumo tarnybų vargo šaltinis. Apie paslaptingą įsilaužėlį, dirbantį Rusijos valstybei, mažai žinoma, tik tai, kad jis įsilaužė ir užpuolė kai kurias jautriausias Vakarų institucijas.

Maištininkai: buvę „Uber“ vairuotojai Y.Aslamas ir J.Farraras bando pakeisti naujojo pervežimų verslo modelio požiūrį į darbuotojus. / Scanpix.com nuotr.

2015 m., kai, tyrėjų prielaidomis, D.Badinui tebuvo 24 metai, jis įsilaužė į dešimčių parlamento narių ir net kanclerės Angelos Merkel elektroninio pašto paskyras, taip parklupdydamas Vokietijos parlamento IT tarnybas.

Po metų D.Badinas jau vadovavo Rusijos žvalgybos pareigūnų komandai, kuri, kaip teigia JAV, įsilaužė į šalies Demokratų partijos serverius. Tiesa ar ne, bet didelės dalies manymu toks žingsnis padėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus laimėti būtent D.Trumpui.

D.Badinas – Rusijos žvalgybos agentūros GRU liūdnai pagarsėjusio padalinio Nr. 26165 darbuotojas, geriau žinomas kaip "Fancy Bear". "Bellingcat" tyrėjų analizė atskleidė, kad jis, manoma, užkodavo svarbiausias kenkėjiškų programų dalis, naudojamas garsiausiuose "Fancy Bear" įsilaužimuose, ir kad jis yra legendinio fantastinio stalo žaidimo "Warhammer" gerbėjas.

Nepaisant visų jo keistenybių, D.Badinas yra įsilaužėlis, turėjęs didžiausią įtaką Europos politikai per pastaruosius penkerius metus, o valdžia vis dar nežino, kur jis yra. Niekas nežino kur jis smogs kitą kartą.

Broliai vizionieriai

Transatlantinės vienybės viltis ir vizionierių lyderiai – Airijos bendrovės "Stripe" įkūrėjai broliai Patrickas and Johnas Collisonai. Jie it namuose jaučiasi ir Silicio slėnyje, ir Briuselyje. Tai retas atvejis, žinant, kad informacinių technologijų politikos aplinkoje vis labiau būdinga savotiška trintis tarp Europos ir JAV verslo.

Tačiau broliai lengvai apeina šią skiriamąją liniją. Gimę ir augę Airijoje, du dešimtmečius jie praleido įgyvendindami Silicio slėnio svajonę, kurdami finansinių technologijų kompaniją, kurios vertė dabar siekia 95 mlrd. "Stripe" profilis ypač išaugo pandemijos metu.

Būdami Silicio slėnio milijardieriais, broliai Collisonai turi pranašumą prieš kitus ES startuolių lyderius. Jie atitinka jaunų, drąsių ir charizmatiškų JAV vadovų modelį: skirtingai nei jų vyresni, nors ir ne mažiau drąsūs kolegos iš Europos, broliai gerai jaučiasi prieš kameras ir puoselėja kriptovaliutas.

Senajam žemynui sprendžiant, kaip užauginti savo vienaragius, broliai nori paveikti Europos politiką, kad ši po reikiamos transformacijos paskatintų savo startuolius. Laiške "The Economist" P.Collisonas pabrėžė, kad ES vis dar yra daug labiau reguliuojanti institucija nei savo pačios startuolių rėmėja. O Europa nemėgsta girdėti, ką ji daro blogai. Tačiau brolių verslas neišvengiamai artimiausioje ateityje kels klausimą: ar kriptovaliutos sėkmingai įsilies į pasaulinę mokėjimų sistemą?

Šventinės nuotaikos

Gegužės 26-ąją Sakartvelo žmonės šventė nepriklausomybės dieną. Praėjo 103 metai nuo pirmosios demokratinės ir nepriklausomos respublikos sukūrimo. Trejus metus – iki 1921 m., kai atsidurė sovietinės armijos rankose, Sakartvelas buvo laisva valstybė su daugiapartine valdymo sistema, ne tik vyrų, bet ir moterų išrinktu parlamentu, jame 1918 m. dirbo penkios moterys ir etninės mažumos. Tų pačių metų konstitucija panaikino mirties bausmę, įtvirtino religijos ir kitas laisves.

Tai, kas šiandien skamba kaip savaime suprantami dalykai, žvelgiant iš laikmečio ir regiono bendro konteksto perspektyvos, buvo svarbūs pasiekimai, tačiau greitai šalį prispaudęs ir 70 metų alinęs sovietinis jungas privertė Sakartvelą sustoti. Šiandien šalis transformuojasi, reformuojasi ir savo ateitį sieja su ES, akcentuoja šalies užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Vachtangas Macharoblišvilis. Pasak jo, per tris atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius atliktos visuomenės nuomonės apklausos nuolat demonstravo, kad integracijos į ES idėją stabiliai palaiko 70–75 proc. šalies žmonių.

Dabar Sakartvelas stengiasi visapusiškai įgyvendinti asociacijos su ES sutartį ir ruošia artimiausių septynerių metų bendrą darbotvarkę. Ateityje – sudėtingos reformos ir svajonė sėkmingai įsilieti į ES rinką. Dar ambicingiau skamba "Euractiv" konferencijoje V.Macharoblišvilio išsakytas Sakartvelo pasižadėjimas iki 2024 m. pateikti paraišką kandidatuoti į ES.

Ne tik liaupsės

Už santykius su Rytų partnerystės valstybėmis, Rusija, Centrine Azija, taip pat už regioninį bendradarbiavimą atsakingas ES atstovas Lucas Pierre'as Devigne pripažįsta, kad Sakartvelas labai aiškiai orientuotas į reformas, politinį bendradarbiavimą ir ekonominę integraciją. Bendradarbiavimas su ES Sakartvelui jau suteikė apčiuopamų pranašumų, vienas iš jų – bevizio režimo susitarimas. Bendrija taip pat padeda Sakartvelui įgyvendinti priimtus įsipareigojimus rūpintis geresne oro kokybe, tvaria miškininkyste, skaidresnėmis viešųjų pirkimų procedūromis ir geresne darbo sauga.

Tokia yra realybė, todėl aš neskirčiau labai daug dėmesio narystės klausimui, artimoje ateityje tai nerealu.

Nepaisant itin europietiškai skambančios šalies transformacijos, L.P.Devigne primena apie neseniai kilusią politinę įtampą, kai įsikišti teko ir ES viršūnėms. Po spalį įvykusių rinkimų opozicija atsisakė dirbti naujos sudėties parlamente teigdama, kad rinkimai – suklastoti. Į Tbilisį atvykęs Europos Vadovų Tarybos primininkas Charles’is Michelis tarpininkavo sprendžiant oponuojančių partijų konfliktą ir balandžio 19-ąją galiausiai buvo pasirašytas susitarimas. Tiesa, dalis opozicijos atstovų vis dar atsisako dirbti parlamente. "Poliarizacija yra politinis gyvenimas, bet ji negali paralyžiuoti tokių svarbių institucijų kaip parlamentas", – sako L.P.Devigne.

Sakartvelo ir regiono problemas puikiai žinantis patyręs diplomatas sako, kad yra ir daugiau sričių, kurios kelia nerimą, o bene labiausiai –  rinkimų ir teismų sistemos reformų klausimai.

L.P.Devigne teigimu, būtent pastaroji yra išskirtinai svarbi ir ją  įgyvendinant laukia ilgas kelias. "Nepriklausomas teisingumas turi būti atskaitingas. Jeigu teisėjai yra nekompetetingi, korumpuoti, reikia rasti būdų tokią situaciją ištaisyti", – sako jis ir priduria, kad pastarieji paskyrimai į teisėjus neprimena judėjimo teisinga kryptimi.

Šią savaitę Sakartvelo parlamentas patvirtino Rinkimų kodekso pakeitimus, kurie yra svarbiausia minėto ES remto politinio susitarimo nuostata, skirta institucinei krizei išspręsti.

Dvi pagrindinės opozicijos jėgos: Michailo Saakašvilio vadovaujamas centro dešinysis Jungtinis nacionalinis judėjimas ir "Lelo", mažesnė centristinė jėga, susilaikė, nes, jų teigimu, pataisos nevisiškai atspindi susitarimo, kuriam tarpininkavo ES, dvasią.

"ES yra pasirengusi tolesniems santykiams su Sakartvelu, bet tam reikia sukurti iš tiesų funkcionuojančią demokratiją. Funkcionuojanti demokratija reiškia, kad taip, yra skirtumų, vyksta debatai, yra opozicijos, bet visa tai turi būti sprendžiama institucijų viduje, o ne už jų", – tikina L.P.Devigne.

Briuselis negali visko išspręsti

Buvusi ambasadorė, Estijos užsienio reikalų ministrė, dabar Europos Parlamento (EP) delegacijos ryšiams su Pietų Kaukazu pirmininkė Marina Kaljurand sako, kad užimti šį postą – nelengva, mat čia dažnos ir karštos diskusijos bemaž neišvengiamos. Ji laikosi nuomonės, kad tie, kurie linki gero Sakartvelui, turi kalbėti atvirai ir drąsiai diskutuoti sudėtingomis temomis.

"Mes buvome pratę metų metus girdėti, kad Sakartvelas yra geriausias kalbant apie Rytų partnerystės šalis, todėl aš galiu būti labai atvira, kad sprendimas nepalaikyti konstitucinės reformos praėjusią vasarą ir parlamento krizės rezultatai buvo šioks toks šokas. Buvome pratę matyti Sakartvelą įsipareigojusį ES integracijai – vykdantį tarptautinius įsipareigojimus, priimantį reformas", – sako europarlamentarė.

Jos vertinimu, tai, koks chaosas kilo po parlamento rinkimų, tapo realybės patikrinimu ne tik daugybei žmonių Sakartvele, bet ir ES. "Stebėjimo misijos patvirtino, kad rinkimai buvo sąžiningi ir demokratiniai. Taip, buvo dalykų, kuriuos reikia tobulinti, bet apskritai vertinimas buvo teigiamas, todėl buvo labai svarbu, kad Sakartvelo parlamentas pradėtų savo darbą kiek įmanoma greičiau su visomis politinėmis partijomis, visais parlamento nariais, kurie buvo į jį išrinkti", – tęsia M.Kaljurand.

Kartais matau nuovargį – žmonės pavargę nuo Ukrainos, Sakartvelo diskusijų.

"Kiekvienam demokratiniam parlamentui reikia opozicijos – tai yra būdas įgyvendinti politines reformas. Labai džiaugiuosi Ch.Michelio dėka priimtu susitarimu. ES negali visada išspręsti politinių krizių Rytų partnerystės šalyse. Jūsų šalis, jūsų vyriausybė, jūsų politikai, jūsų tauta turi prisiimti atsakomybę, kad tokia situacija niekada nepasikartotų", – akcentuoja politikė.

M.Kaljurand džiaugiasi, kad beveik visa opozicija prisijungė prie parlamento. "Jei atvirai, nesuprantu tų, kurie neprisijungė, nes sėdėdami už parlamento durų ir nedalyvaudami diskusijose jie netarnauja tautos interesams", – sako ji.

Europarlamentarė atvira – EP nėra labai susidomėjęs Rytų partneryste. "Kartais matau nuovargį – žmonės pavargę nuo Ukrainos, Sakartvelo diskusijų", – dalijasi Estijos atstovė EP.

Kalbėdama apie realias Sakartvelo galimybes prisijungti prie ES, ji neslepia, kad Bendrijoje nėra konsensuso dėl bloko plėtros, o norint priimti naujų narių privalomas vienbalsis pritarimas.

"Tokia yra realybė, todėl aš neskirčiau labai daug dėmesio narystės klausimui, artimoje ateityje tai nerealu. Daug svarbiau skirti didesnį dėmesį artimesniam bendradarbiavimui sektorių reformose. Ir čia norėčiau pasveikinti Sakartvelą, manau, kad jūsų požiūris, rašant naujas programas ir strategijas, jų derinimas su ES yra puikus. Skaitmeninės pažangos, žalinimo, klimato kaitos politikos derinimas su ES yra svarbūs", – sudėlioti akcentus mėgina M.Kaljurand.

"Manau, kad svarbu sumažinti Sakartvelo žmonių ambicijas, nes 2024 m. neišgirsite "taip". Ir dabar ES yra daug šalių narių, kurios mano, kad plėtra, kuri apėmė dešimt šalių narių, įskaitant ir manąją, 2004 m. buvo klaida, tai ES buvo per didelis kąsnis nuryti", – sako EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė.

Gegužę lygiai taip, kaip ir Sakartvelas, įstoti į ES svajojančios kitos Rytų partnerystės atstovės Ukraina ir Moldova įformino savo bendradarbiavimą siekdamos ambicingesnės integracijos į bloką. Europos Komisija (EK) šį vadinamąjį asociacijos trio planą vertina atsargiai.

Didelis potencialas

EK Kaimynystės ir plėtros derybų generalinio direktorato Rytų kaimynystės ir institucijų stiprinimo direktorius Lawrence'as Meredithas sako, kad asociacijos sutartis su Sakartvelu yra vienas iš ambicingiausių žingsnių ES santykių su trečiosiomis šalimis perspektyvoje. Jis taip pat išskiria pandemijos suformuotų pokyčių reikšmę – beje, kovai su COVID-19 sukeltiems padariniams ES Sakartvelui mobilizavo beveik 200 mln. eurų.

"Dabar svarbu atkurti save geresnius, pasinaudoti nors ir daugeliu požiūriu nenorimos, bet pasikeitusios elgsenos pranašumais, kad mes priimtume žaliąją transformaciją ir skaitmeninį perėjimą", – sako jis ir akcentuoja, kad žaliasis kursas suartins Sakartvelą su bloku.

L.Meredithas mini ir geresnių interneto jungčių užtikrinimo svarbą, mat kaimiškosiose ir kalnuotose šalies vietovėse situacija kol kas prasta; ir galimybes kurti geresnes komunikacijų su ES jungtis Juodąja jūra, kitaip tariant, gerinti susisiekimą ir prekybos potencialą.

"Medus, vaisiai, mėlynės, kiviai, kuriems sunku atsispirti, jau pasiekia ES rinką, bet potencialo eksporto pusėje yra labai daug ir be maisto", – sako jis, visose išvardytose srityse žadėdamas bloko paramą.

Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro (CEPS) vyresnysis mokslinis bendradarbis, buvęs ES ambasadorius Michaelas Emersonas pabrėžia, kad EK ar kitos susijusios institucijos taip pat turi galimybių pasitempti – suteikti daugiau aiškumo vertinant ir įvardijant konkrečius Sakartvelo pasiekimus ar trūkumus bei nesėkmes.

Jis pats retoriškai klausia, ar iš tiesų, net Sakartvelui ir pasiekus naują politinį susitarimą, galima pasitikėti nauju režimu. Pasak M.Emersono, teigiamą atsakymą paskatintų nebent realus, o ne tik deklaruojamas milijonieriaus Bidzinos Ivanišvilio, daugelio laikomo šalies pilkuoju kardinolu neužimant oficialaus posto, pasitraukimas iš politinės šalies arenos – gal kur nors į Prancūziją, kurios pilietybę šis verslininkas turi, pusiau juokais, pusiau rimtai siūlo CEPS tyrėjas. "Valstybės užgrobimo dėmė vis dar sklando kaip debesis virš politinio režimo", – sako M.Emersonas.

Atsisveikinimo staigmenos

Paryžius ir Berlynas trečiadienį, paskutinės šią vasarą Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvakarėse, paskutinę minutę pateikė kitoms Bendrijos narėms pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kaip neseniai tai padarė JAV prezidentas Joe Bidenas.

ES valstybių ambasadoriams trečiadienį vakare nepavyko suderinti bendros pozicijos, todėl klausimas buvo paliktas spręsti lyderiams. Vokietija ir Prancūzija sako, kad blokas turi laikytis tvirtos ir bendros pozicijos Maskvos atžvilgiu, tačiau taip pat privalo ieškoti būdų bendradarbiauti su Kremliumi abiem pusėm svarbiais klausimais, pavyzdžiui, klimato kaitos, sveikatos, Irano branduolinės sutarties ir konfliktų Sirijoje bei Libijoje.

Nuo ankstyvųjų ES gyvavimo dienų buvo priimta, kad rugpjūtis yra pagrindinė bloko institucijų veiklos metinė pertrauka.

Šis ES viršūnių susitikimas buvo paskutinis ne tik šią įsibėgėjančią vasarą, bet ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kurios įpėdinis bus išrinktas rugsėjį. Pati A.Merkel bene aktyviausiai tarp bloko lyderių pasisakė už ryšius su Rusijos prezidentu V.Putinu, kurie per pastaruosius septynerius metus drastiškai pablogėjo.

"Mano nuomone, mes, kaip ES, taip pat turime siekti tiesioginių kontaktų su Rusija ir Rusijos prezidentu", – sakė ji, ketvirtadienį kalbėdama Vokietijos parlamente.

"Nepakanka, kad Amerikos prezidentas kalbasi su Rusijos prezidentu", – kalbėjo kanclerė ir pabrėžė, kad ES taip pat turi sukurti kitokius formatus deryboms.

Tačiau tokiai idėjai griežtai nepritaria reikšminga dalis ES valstybių, ypač Rytų Europos šalys, atsargiai žiūrinčios į pokalbius su Kremliumi. Jas nemaloniai nustebino toks Paryžiaus ir Berlyno žingsnis.

Dalis diplomatų pritaria dialogo su Maskva siekiui, kiti sako, kad dar anksti kalbėti apie susitikimą su Rusijos lyderiu. "Kam rengti viršūnių susitikimą su V.Putinu, jei nėra nieko pozityvaus, ką būtų galima aptarti", – sakė vienas diplomatas.

Nemaloniai ES nustebino ne tik netikėtas Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymas pakreipti kursą Maskvos atžvilgiu, bet ir Vengrijos priimtas naujas įstatymas, draudžiantis nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Bene griežčiausios kritikos prasidėjus susitikimui pažėrė Nyderlandų premjeras Markas Rutte. "Mano požiūriu, Vengrijai nebėra vietos ES", – žurnalistams pareiškė jis.

Ši karšta politinė ES viršūnių savaitė primena apie artėjantį rugpjūtį, kai bloko institucijos tradiciškai nurims visam mėnesiui.

Europietiška privilegija

Nuo ankstyvųjų ES gyvavimo dienų buvo priimta, kad rugpjūtis yra pagrindinė bloko institucijų veiklos metinė pertrauka. Jokie svarbūs susitikimai nebeplanuojami, o milžinišku ES mechanizmu lieka rūpintis tik būtiniausias personalas.

Daugelį metų rugpjūtis ES institucijose ar su jomis susijusių struktūrų pareigūnams buvo malonus ir ramus. Vis dėlto tai nėra tik ES biurokratų privilegija – veikiau europietiškoji tradicija, kuri pradėjo formuotis XX a. pradžioje. Ir dabar kiekvieną rugpjūtį amerikiečiai su pavydu stebi, kaip žmonės visoje Europoje palieka biurus, tiesiog uždaro savo parduotuves, kad galėtų ištisas įprastai karšto rugpjūčio savaites skirti nerūpestingoms atostogoms. Istorikas Gary Crossas aiškina, kad ši Europos tradicija prasidėjo tarpukariu.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse darbininkų atostogos buvo tapusios ir politinių judėjimų ideologiniu tikslu, ir pasitenkinimo šaltiniu.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Europos darbininkų klasė neturėjo teisės į bent kiek solidesnes atostogas. Jos paprastai būdavo nemokamos ir truko per trumpai, kad paskatintų darbininkus keliauti.

Pasak istoriko, viskas pradėjo keistis 1919 m., kai savaitės apmokamų atostogų buvo išleisti kai kurie prancūzų spaustuvininkai ir kepėjai. Iki 1925 m. jau šešių Rytų ir Vidurio Europos šalių įstatymai įpareigojo darbdavius savo valdiniams skirti apmokamas atostogas.

Priešingai nei darbuotojų reikalavimai per savaitę dirbti 40 valandų, jų noras atostogauti darbdaviams patiko. Verslininkai galėjo naudoti apmokamas atostogas kaip paskatą, siūlydami jas tik tiems, kurie bent metus dirbo toje pačioje darbo vietoje ir nebuvo padarę jokių nusižengimų. Atostogos dažnai sutapdavo ir su sezoniniu verslo sulėtėjimu, todėl tai nebuvo didelis smūgis verslo efektyvumui.

Be to, 1920–1930 m. politiniai lyderiai darbininkų laisvalaikio temą laikė galimybe formuoti visuomenės tradicijas. G.Crossas rašo, kad Didžiosios Britanijos leiboristų partija organizavo socialinius klubus, susitikimus prie arbatos ir ekskursijas, taip skatindama darbininkus užsiimti politika ir atsispirti Londono pagundoms.

Dešinėje politinio spektro pusėje buvusi Italijos fašistinio poilsio organizacija "Dopolavoro" ir nacių "Kraft durch Freude" skatino patriotizmą sportu, lankant įvairias istorines vietas, būnant gamtoje ir bendravimu su kitais bendraminčiais.

Pavyzdžiui, Prancūzijos socialistai propagavo demokratinį laisvalaikį. Jie teigė, kad darbuotojai yra per dideli individualistai, kad juos būtų galima patraukti vykdant kažkieno nustatytą darbotvarkę. Vietoj to jie siekė laisvalaikį išnaudoti užtikrinant geresnius visuomeninius socialinius standartus.

G.Crossas rašo, kad XX a. trečiojo dešimtmečio depresijos metais visuomenės laisvalaikiui buvo skiriama daugiau dėmesio ir dėl masinio nedarbo. Pavyzdžiui, prancūzų socialistas Marcas Deboinas propagavo "darbą visiems, laisvalaikį visiems".

Tuo pačiu metu didėjo darbininkų susidomėjimas kelionėmis. Atsirado jaunimo nakvynės namų ir kempingų klubų, išpopuliarėjo šeimų atostogos poilsio stovyklose ar kaime.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse darbininkų atostogos buvo tapusios ir politinių judėjimų ideologiniu tikslu, ir pasitenkinimo šaltiniu. Po karo sustiprėjusios Europos šalys ir toliau stengėsi plėtoti šią tradiciją. Iki XX a. devintojo dešimtmečio jau daugelyje Europos šalių įstatymai garantavo darbuotojams penkias apmokamas kasmetinių atostogų savaites.

Iki devintojo dešimtmečio Vokietijos automobilių gamintoja "Volkswagen" vasaros pertraukos metu užsakydavo traukinius, kad iš savo gamyklų Volfsburge, kuris šiuo laikotarpiu virsdavo tikru miestu vaiduokliu, perkeltų tūkstančius italų darbininkų į jų namus Italijoje – juk italai turi teisę atostogauti savo žemėje.

Privertė keisti požiūrį

Grįžtant į Europos biurokratų sostinę, praėjusio amžiaus Briuselį menantiei sako, kad kadaise rugpjūtį miestas taip ištuštėdavo, jog pietų metu vargiai buvo galima rasti veikiantį restoraną. Tačiau neramųjį XX a. devintąjį dešimtmetį situacija ėmė keistis. Vienas pirmųjų permainų ženklų buvo fakso aparatas, 1990-aisiais tuomečio Europos Komisijos (EK) prezidento Jacques’o Delors’o atostogų namuose Prancūzijoje: ryšys tarp ES institucijų tapo svarbesnis už pagrindinio ES pareigūno ramybę. Tapo akivaizdu, kad seni geri laikai, kai pasaulis mėnesiui sustodavo vien tam, kad ES tarnautojai ir jų aplinka galėtų mėgautis nepertraukiamomis keturių savaičių atostogomis, grimzda į praeitį.

Šis pokytis iš esmės įvyko dėl didėjančio politinio nestabilumo skirtingose pasaulio vietose ir visą parą veikiančių finansų rinkų, kurios anuomet skeptiškai vertino ES galimybes ir tuometes ambicijas įtvirtinti ekonominę ir pinigų sąjungą.

1990-aisiais, kitą dieną po paskutinio prieš atostogas EK susitikimo, Irakas įsiveržė į Kuveitą. Po metų rugpjūtį smurtas prasiveržė buvusioje Jugoslavijoje, o mėnesį vainikavo pučas Maskvoje, kurio metu bandyta nušalinti nuo valdžios tuometinį Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą.

1993 m. ES sukrėtė valiutos kurso mechanizmo (ERM) krizė, sutrikdžiusi bendros valiutos įvedimo planus. 1995 m. visą mėnesį nerimo ginčai dėl prieštaringai vertinamos tuomečio Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco branduolinių bandymų programos Ramiojo vandenyno pietuose.

Bent du kartus: 1990 m., matant Vokietijos susijungimo perspektyvą, ir 1993 m., kai iškilo grėsmė ERM, EK nariai buvo iškviesti į Briuselį skubių susitikimų. Todėl visos ES institucijos XXI a. pasitiko jau galėdamos užtikrinti, kad, rugpjūtį kilus kokių nors neramumų, sugebės operatyviai į juos reaguoti.

Šiųmečiai planai

ES institucijos po Europą keliauja kartu su savo darbuotojais: telefonai ir kompiuteriai užtikrina, kad ryšys nenutrūktų 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę.

Nors pastaraisiais rugpjūčio mėnesiais Briuselis nebebūna panašus į miestą vaiduoklį, didžioji dalis ES institucijų darbuotojų rūpestingai puoselėja senąją eurokratų tradiciją ir paskutinį vasaros mėnesį planuoja ilsėtis. Pažvelgus tiek į Europos Parlamento, tiek į ES, tiek į ES Tarybos darbotvarkes, rugpjūčio mėnesio grafa beveik tuščia. Europos Vadovų Taryba šią savaitę taip pat susitiko paskutinių vasaros derybų – kitą kartą ES lyderiai Briuselyje susitiks jau gerokai vėliau, spalį.

ES Tarybos paskutinis vasaros posėdis įvyks liepos 23 d., ES Komisarų kolegija rinksis liepos 27-ąją. Atskirų EK kabinetų narių susitikimų rugpjūtį nenumatyta, o prie įprasto darbo tempo Briuselis grįš tik pasitinkant rugsėjį.

Naujiems EK darbuotojams per metus priklauso keturios savaitės apmokamų atostogų, tačiau laisvadienių skaičius, priklausomai nuo darbo stažo ES institucijose, varijuoja. Darbuotojai, neišnaudoję savo atostogų einamaisiais metais, į kitus metus gali persikelti dvylika dienų. Panaši tendencija vyrauja ir kitose ES institucijose.

Pagal šiuo metu EK egzistuojančią tvarką rugpjūtį Komisijos kabinetuose ne nuotoliniu būdu privalo dirbti bent po du narius. Tiesa, yra ir pavaduojantys komisarai: jie neprivalo būti Briuselyje, bet turi būti pasiruošę esant reikalui atvykti į darbo vietą. Tam tikrą vaidmenį keičiantis darbo sąlygoms suvaidino ir pandemija: paspartėjo ir taip greitai auganti skaitmenizacija, visapusė technologinė pažanga, o tai dar labiau palengvino Europos biurokratų galimybes dirbti nuotoliniu būdu.

Atstumas tam tikrose situacijose yra kliūtis, tačiau lėktuvai ir nuo liepos 1-osios visame bloke įsigaliosiantis ES skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas padės greitai atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Dienos, kai J.Delors'o atostogų namuose ramybę trikdydavo fakso garsai, pamirštos. ES institucijos po Europą keliauja kartu su savo darbuotojais: telefonai ir kompiuteriai užtikrina, kad ryšys nenutrūktų 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę.

Trūksta atsakymų

Politikus glumina, regis, nesibaigiančios kelionių komplikacijos. Antradienį Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę ES lyderiai sutarė, kad naujos kelionių Europoje rekomendacijos turėtų būti paskelbtos dar iki vasaros. ES skaitmeninis COVID sertifikatas palengvintų tiek pandemijos bene labiausiai nuskriausto turizmo sektoriaus, tiek keliavimo malonumus primiršusių europiečių dalią.

Kol kas aišku, kad šis QR kodo ar popierinio pavidalo dokumentas bus pagrindinė priemonė ES valstybių pasieniuose, jis apims tris esminius rodiklius: informaciją apie asmens visišką vakcinavimą, persirgtą COVID-19 ir neigiamą šios infekcijos diagnozavimo testo rezultatą. Visos ES šalys atpažins tą patį dokumentą ir taip esą bus supaprastintas sienų kirtimo procesas.

Belgijoje galiojančios nacionalinės karantino ir testavimo taisyklės grįžusiems iš užsienio ES darbuotojams – tarp jų ne tik parlamentarams, bet ir komisarams – nenumato išimčių.

Tačiau kol kas neaiškios įvairios kitos svarbios detalės, pvz., kiek laiko galios sertifikate matomas neigiamas koronaviruso testo rezultatas, ar šalys narės, kurioms paliekama teisė priimti atskirus sprendimus, savo pasieniuose tikrai taikys tas pačias keliautojų įsileidimo į valstybę taisykles. O ilgesnė nei metų pandeminės realybės praktika rodo, kad valstybių požiūris į atvykėlių privalomą saviizoliaciją ar testavimą labai skiriasi.

Birželio 7 d. Strasbūre prasidėsiančios plenarinės sesijos metu Europos Parlamentas (EP) tikriausiai uždegs žalią šviesą šiam sertifikatui, nors ne visi prie nusistovėjusio gyvenimo Briuselyje prisitaikę europarlamentarai pateisina atsinaujinsiančias biurokratų keliones į Strasbūrą.

Be išimčių

Elzaso regiono sostinėje vis dar įvesta komendanto valanda nuo 21 iki 6 val., kurios pradžia, tiesa, birželio 9-ąją bus pavėlinta dviem valandomis. Be to, ir Belgijos kelionių taisyklės nedžiugina – vis dar numatyta, kad visi darbuotojai, grįžę į šalį, turės saviizoliuotis.

Parlamentarams Strasbūre teks kartu su savimi visur nešiotis ir būti pasiruošus bet kada pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo atlieka pagrindines EP funkcijas. Taip pat bus privaloma užpildyti sąžiningumo deklaraciją ir turėti neigiamą PGR testo (molekulinio tyrimo, paėmus nosiaryklės mėginį) rezultatą. Testas turėtų būti atliktas likus ne daugiau kaip 72 valandoms iki atvykimo į Prancūziją.

Belgijoje galiojančios nacionalinės karantino ir testavimo taisyklės, kurios buvo priimtos balandį, grįžusiems iš užsienio ES darbuotojams – tarp jų ne tik parlamentarams, bet ir komisarams – nenumato išimčių. Tai reiškia, kad koronaviruso testai sugrįžusiems ES biurokratams turės būti atliekami pirmąją ir septintąją jų saviizoliacijos dienomis.

Kai 2020 m. kovą pandemija užklupo Europą, EP pirmininkas Davidas Sassoli atšaukė parlamento sesijas Strasbūre, Prancūzijos valdžios institucijoms priskyrus šią sritį raudonajai sergamumo koronavirusu zonai. Nuo to laiko sesijos ir internetu, ir tiesiogiai vyko tik Briuselyje, tačiau Prancūzijos pareigūnai ne kartą demonstravo nusivylimą dėl D.Sassoli sprendimo kurį laiką nebeposėdžiauti Strasbūre.

Šiandien kai kurie parlamentarai piktinasi atsinaujinusiu posėdžiavimu šiame mieste, nes didžioji sutrumpintos trijų dienų sesijos dalis tebevyks virtualiai. Be to, kai kurie politikai mano, kad vertėtų sulaukti rugsėjo, kai Belgijoje planuojama užbaigti suaugusiųjų vakcinavimą nuo COVID-19. EP atstovai spaudai atkerta, kad, siekiant išspręsti šią problemą, Strasbūro parlamento pastate įrengiami specialūs centrai, skirti spartesnei darbuotojų vakcinacijai užtikrinti.

Testas neapsaugo

Kol parlamentarai sprendžia savo posėdžių lokacijos problemas, kelionių pramonės atstovai daro spaudimą nacionalinėms vyriausybėms užtikrinti greitą ES skaitmeninių COVID sertifikatų, kurie turėtų įsigalioti liepos 1-ąją, įgyvendinimą. Tiesa, dar net neįsigaliojus europinei dokumentų versijai, bet startavus nemažai daliai nacionalinių variantų, aviacijos kompanijos praneša susidūrusios su tokių sertifikatų klastojimo atvejais.

Europos kelionių komisija sutinka, kad reikia užkirsti kelią tokių atvejų pasikartojimui ateityje, bet šios turizmo organizacijų asociacijos prezidentas Luísas Araújo kur kas nuotaikingiau akcentuoja, jog, EK duomenimis, 46 proc. ES suaugusiųjų jau paskiepyti pirmąja vakcinos doze. "Laikas pekeisti supratimą iš rizikingų šalių į rizikingus asmenis. Pakeisti principus ir kriterijus, kurie yra naudojami užkirsti kelią mobilumui", – Briuselyje "Politico" leidinio organizuotoje diskusijoje prieš kelias dienas sakė jis. L.Araújo taip pat išskyrė, kad ES vertėtų svarstyti ir platesnį bloke patvirtintų vakcinų sąrašą.

Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, keliautojai neturėtų būti vertinami kaip aukštos rizikos asmenys, tačiau centro direktorė Andrea Ammon teigia, kad trys sertifikato elementai turi skirtingus apsaugos nuo infekcijos užtikrinimo lygmenis: "Persirgimas ar visiška vakcinacija suteikia ar bent jau didina apsaugą. Testas tėra testas, jis neparodo, kad keliaujant žmogus neužsikrės."

Ir nors vakcinų kūrėjai bei pasaulio ir ES sveikatos ekspertai tikina, kad COVID-19 skiepai yra efektyvūs prieš didžiają dalį naujų koronaviruso atmainų, A.Ammon sako, kad nerimą kelia ne tik šių atmainų kai kuriais atvejais fiksuojamas didesnis užkrečiamumas ar sukeliamos papildomos infekcijos, bet žmogaus imuniteto mechanizmai.

Virusologų rankose

Pastarieji metai išmokė viruso valdymo pamokų, o optimistiškai nusiteikę ES politikai tikisi, kad gebėjimas vertinti mažiau ar labiau rizikingas žemyno zonas ir remtis jų rodikliais apibrėš bendras saugumo priemones 27 bloko narių pasieniuose. Visi svajoja apie mažesnę Europos kelionių taisyklių fragmentaciją, tačiau viskas, panašu, tebelieka virusologų rankose, kurie ir šiuo metu dėlioja paskutines sertifikato veikimo detales.

Belgijos virusologas, patariantis šalies vyriausybei COVID-19 klausimais, Stevenas van Guchtas sako, kad, net ir įsibėgėjus vakcinacijai, tikras išbandymas laukia tik po vasaros.

"Kaip ir pernai, didysis testas bus rudens ir žiemos laikotarpis. Net Europoje pamatysite vietinių protrūkių tose vietose, kur vakcinuojasi nepakankamai didelis žmonių skaičius. Tikėkimės, kad galėsime išgyventi tą laikotarpį su atnaujintais apribojimais", – prognozuoja S.van Guchtas.

Belgijos visuomenės sveikatos instituto "Sciensano" duomenimis, Flandrijoje apie 96 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių yra pasiryžę skiepytis, Valonijoje šis skaičius krenta iki 83 proc., o Briuselyje – iki 74 proc. Didelė dalis uždarų erdvių veiklų ir maitinimo sektoriaus paslaugos viduje šalyje atsinaujins birželio 9-ąją, tačiau virusologai vis dar pataria rinktis pramogas po atviru dangumi.