Tvirtu Lietuvos rinktinės rinktinės ramsčiu viso Slovėnijoje vykusio Europos čempionato metu buvęs Jonas Mačiulis po 66:80 pralaimėto finalo Prancūzijai neslėpė kartėlio, jog nepavyko užkopti ant aukščiausio apdovanojimų pakylos laiptelio.

Vis dėlto Atėnų „Panathinaikos“ puolėjas pripažino – lemiamame mače Vincento Collet auklėtiniai buvo visa galva pranašesni už mūsiškius.

„Jie buvo stipresni, sužaidė kaip tikra komanda, o pas mus taškus pelnė tik keli žaidėjai. Nepavyko visiems prisijungti prie žaidimo. Varžovai ne pirmą kartą žaidė finale ir žinojo, ko reikia pergalei, ir kaip reikia žaisti. Finalui reikia ir patirties. Jie žaidė kaip komanda ir nesiekė savanaudiškų tikslų“, - po dvikovos kalbėjo J.Mačiulis.

Septynis taškus finale pelnę krepšininkas pripažino, kad Slovėniją palieka skaudančia širdimi.

„Kai pralaimi finale, nuotaikos slogesnės nei laimint trečią vietą, tačiau bendrai mūsų pasiekimas yra labai geras. Juk užėmėme antrąją vietą Europoje. Ačiū visiems, kurie palaikė. Ačiū visiems, kurie peikė. Visiems, kurie buvo su mumis“, - kalbėjo J.Mačiulis.

Vieno geriausių visų laikų Europos krepšininkų Tony Parkerio svajonė išsipildė. San Antonijo „Spurs“ žvaigždė po daugybės metų sugebėjo atvesti savo šalies rinktinę į Europos krepšinio viršūnę. Senojo žemyno olimpe prancūzai įsitaisė pirmąjį kartą.

Slovėnijoje vykusio 38-ojo žemyno čempionato finale „Les Bleus“ 80:66 įveikė Lietuvą, o T.Parkeris buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju bei išrinktas į simbolinį čempionato penketą.

„Tai labai didi pergalė mūsų šaliai. Sunku apibūdinti savo jausmus. Visi atletai, mano šeima, draugai mane labai palaikė. Ši kelionė buvo neįtikėtina. Nekeisčiau jos į nieką. Ilgai ėjome link šio tikslo, prieš tai laimėjome sidabrą, o dabar galiausiai auksą. Finale buvo geriausios mūsų rungtynės. Puikiai sužaidė visa komanda, - džiaugėsi T.Parkeris. - Mes pasimokėme po 2011 metų čempionato,  patobulėjome. Gerai žaidėme ketvirtfinalį, puikiai su Ispanija pusfinalyje, bet šįkart sužaidėme geriausias rungtynes. Septynis kartus bandėme laimėti šį trofėjų ir pagaliau jį gavome.“

Vos tik atsiėmęs visus savo individualius prizus bei čempiono medalį T.Parkeris padovanojo juos tribūnoje finalo mačą stebėjusiai savo sužadėtinei Axellei Francine.

Tiesa, ar kitąmet T.Parkeris vėl vilkės Prancūzijos rinktinės marškinėlius ir žais Ispanijoje vyksiančiame pasaulio čempionate, kol kas neaišku. Neseniai krepšininko tėvas Prancūzijos žiniasklaidai užsiminė, kad ateinančią vasarą jo sūnus norėtų skirti poilsiui. Iki šiol T.Parkeris planetos pirmenybėse dar nėra žaidęs.

Linas Kleiza pademonstravo tvirtas lyderio savybes tada, kai to labiausiai reikėjo, tačiau jo pastangų Europos čempionato finale su Prancūzija neužteko.

Į finalą lietuvius atvedęs puolėjas lemiamame mače vėl buvo sunkiai sustabdomas ir pelnė 20 taškų. Mačą L.Kleiza baigė su penkiomis pražangomis.

„Pralaimėjome ne paskutinėmis minutėmis, o antrajame kėlinyje“, - sunkiai žodžius rinko rinktinės lyderis.

- Kodėl nepavyko rungtynės? – paklausėme puolėjo.

- Nepavyko, ir tiek. Ant karštų analizuot yra vienas dalykas. Tiesiog nesužaidėme taip, kaip turėjome. Jie buvo pasiruošę, bet mes nesudirbome gynyboje. Reikia žiūrėti į pozityvius dalykus.

- Sidabro medaliais dar nesidžiaugiate...

- Dar sunku džiaugtis, daug emocijų. Aukojomės, darėme viską ir turėjome galimybę laimėti auksą. Buvom jau beveik susikrovę lagaminus per mačą su bosniais, o štai dabar laimėjome sidabrą. Turime pasidžiaugti, kad yra daug jaunų gerų žaidėjų. Viskas bus gerai.

- Ar daug turėsite poilsio?

- Labai nedaug. Jau spalio 1-ąją žaisime taurės varžybas.

- Ar tai, kad patekai simbolinį penketą, yra netikėta?

- Nei laukta, nei netikėta, nei labai džiugina. Gaila, kad čempionatas baigėsi, nes tikrai įsižaidžiau. Belieka tik pratęsti viską klubiniame sezone.

Lietuvos rinktinės jaunieji talentai Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas iš Europos čempionato grįš su sidabro medaliais.

Nors abu aukštaūgiai Jono Kazlausko taktinėse schemose Slovėnijoje nevaidino pačių reikšmingiausių vaidmenų, tiek vienas, tiek kitas teigė, kad pirmenybės bus skaudi, tačiau naudinga pamoka.

„Finalas tiesiog nesusiklostė. Dabar jau nieko nepakeisi. Šiek tiek liūdna, kad nepavyko darbo užbaigti šimtu procentų, tačiau pritrūko taiklių metimų, atkovotų kamuolių, geresnės gynybos. Man tai pirmas sidabro medalis, tad esu patenkintas. Buvo labai daug blogų akimirkų, buvo gerų. Svarbiausia, kad visi kovojome kaip komanda. Ne viską padarėme iki galo, tačiau rezultatų pasiekėme“, – kalbėjo J.Valančiūnas.

Jam antrino ir antrasis stipriausioje planetos lygoje rungtyniaujantis lietuvis D.Motiejūnas. „Pasiekimas – didelis, nors po tokio finalo aišku lieka nusivylimas. Varžovai finale buvo geresni, o mes nesužaidėme taip, kaip turėjome. Pavyko sulaikyti Tony Parkerį, tačiau sužaidė kiti jų žaidėjai. Tai ir buvo pagrindinė problema“, – teigė Hjustono „Rockets“ puolėjas.

Daugybę simpatijų Slovėnijoje savo kovingumu pelniusi Lietuvos rinktinė suklupo Europos čempionato finale. Lemiamame mače dėl aukso Jono Kazlausko auklėtiniai 66:80 kapituliavo prieš Prancūzijos rinktinę.

„Kad ir kaip skaudu dabar būtų, šio pasiekimo vertę turbūt įvertinsime tik praėjus kuriam laikui. Nužygiavome tikrai netrumpą kelią ir padarėme didelį darbą. Prancūzija yra gera komanda. Jeigu mes sustabdėme jų pagrindinį lyderį Tony Parkerį, puikiai sužaidė kiti žaidėjai. Didelis ačiū aistruoliams, kurie mus čia palaikė. Atsiprašome, kad šis mačas susiklostė taip, tačiau tikiuosi, kad sidabro medaliai bus mažytė šventė Lietuvai“, – po mačo kalbėjo Martynas Pocius.

Gynėjas šiame mače per 16 minučių pelnė 3 taškus.

Panašios nuomonės po finalo buvo ir kitas Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Robertas Javtokas. „Tiesiog šiandien neturėjome daug šansų, prancūzai žaidė labai gerai, o mes beveik niekur paskui juos nesuspėjome“, – pripažino vidurio puolėjas.

Vienišo kario Tony Parkerio komanda vadinta Prancūzijos rinktinė nustebino tada, kai to labiausiai reikėjo. Prancūzija pirmą kartą per savo istoriją užkopė į Europos krepšinio olimpą, po Liublianos „Stožice“ arenos skliautais 38-ojo Senojo žemyno čempionato finale 80:66 nepalikę vilčių Lietuvos rinktinei.

Antrajame kėlinuke į didžiulę duobę (12:31) patekę lietuviai taip ir nesugebėjo atsitiesti, o įsibėgėję prancūzai savo svajonės iš rankų jau nebeišleido.

Nors prieš mačą lietuviai labiausiai baiminosi ryškiausios „Les Bleus“ žvaigždės T.Parkerio, lemiamą spurtą Vincento Collet auklėtiniai surengė tuo metu, kai San Antonijaus „Spurs“ gynėjas sėdėjo ant atsarginių suolo. Naudingiausias turnyro žaidėjas T.Parkeris šiame mače surinko savo 12 taškų , tačiau lietuvius žymiai skaudžiau žeidė kiti du Prancūzijos rinktinės bokštai – Nicolas Batumas (17 taškų) ir Borisas Diaw (15 taškų).

Lietuviai triuškinama persvara 25:42 pralaimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių.

„Negaliu pasakyti, kad labai malonu taip pabaigti čempionatą. Kai pralaimi, yra liūdna. Po paskutinės pergalės sidabrą jau turėjome kišenėje, tad visi norėjome daugiau. Yra kaip yra. Šį kartą mus nužudė antrasis ketvirtis. Padariau blogų keitimų. Buvo momentas, kai galėjau grąžinti į aikštę pagrindinius žaidėjus. Buvo momentas, kai reikėjo apsispręsti, ar žaisti su pagrindiniais krepšininkais, ar leisti jiems pailsėti. Kaip būtų buvę, dabar pasakyti labai sunku, tačiau tos minutės mums buvo labai blogos. Prancūzai žaidė šauniai, pataikė keletą labai sunkių metimų. Tai lėmė labai daug ką. Be to, labai stipriai pralaimėjome kovą po krepšiu“, – pralaimėjimo priežastis vardijo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas.

- Ar varžovai šiam mačui buvo pasirengę geriau nei tikėjotės? – paklausėme stratego.

- Jie sužaidė labai gerai, o mes – ne. Negalvoju, kad jie buvo išanalizavę mus geriau, nei mes juos. Mes antras rungtynes iš eilės labai gerai gynėmės prieš T.Parkerį, tačiau problemų pridarė kiti žaidėjai. Ypač N.Batumas, kuris pataikė kelis labai svarbius tritaškius. Be to, B.Diaw keletą kartų per lengvai sėkmingai užbaigė atakas iš po krepšio. Po to jau mums buvo sunku.

- Ar džiaugiatės sidabro medaliu?

- Jeigu manęs to būtumėte paklausę prieš Europos čempionatą, būčiau antra vieta labai patenkintas. Bet kai turi sidabro medalį, viską vertini kiek kitaip. Žinome, mes džiaugiamės. Tai yra labai aukštas pasiekimas, kurį įvertinsime praėjus tik tam tikram laikui. Kai kurie jauni žaidėjai perdegė, tačiau komanda yra komanda. Treneris yra atsakingas už viską. Nepasisekė, reiškia aš daugiausiai kaltas.

- Kodėl antroje čempionato dalyje visai nerungtyniavo Kšištofas Lavrinovičius?

- Komandoje turime pakankamai daug aukštaūgių. Be to, įsižaidė tos pačios pozicijos žaidėjas Linas Kleiza. Po to buvo keletas rungtynių, kai labai sėkmingai rungtyniavo Donatas Motiejūnas. Kai jie pelnydavo taškus ir labai gerai gynėsi, mums nereikėjo Kšištofo pagalbos. Buvo momentas, kai šiandien buvo mintis išleisti jį į aikštę... Tačiau ar yra teisė rizikuoti, kai kiti žaidžia labai gerai...

- Ko dabar labiausiai trokštate?

- Poilsio. Pragyventi tris savaites viešbutyje, kur langai neatsidaro ir galvoti tik apie krepšinį...

- Prieš finalą pasakėte keletą dviprasmiškų užuominų dėl savo ateities. Ar norėtumėte su šia komanda keliauti į kitų metų pasaulio čempionatą?

- Aš ir dabar galiu visko pasakyti. Reikia kalbėti su federacijos atstovais apie šį čempionatą. Tegul federacija įvertina pasirodymą. Kaip bus toliau, matysime. Nenoriu „ant karštųjų“ jums kažko pasakyti. Pokalbiai vyks, tai natūralu. Kad aš Arvydui dabar skolą atidavęs, tai irgi tiesa. Ši komanda tikrai talentinga ir jauna. Šiame čempionate labai padėjo vyresni žaidėjai, tačiau kalbėti, kad Linas Kleiza, Mantas Kalnietis ar Jonas Mačiulis yra veteranai, jokiu būdu negalima. Komandai trūksta mažųjų žaidėjų. Tačiau ar turime geresnių už tuos, kurios atsivežėme čia? Aš manau, kad neturime. Kažkas turi galvoti, kaip šiuos žaidėjus užsiauginti. Labai gerai, kad patekome į pasaulio čempionatą ir neprarasime metų. Į programą bus galima įtraukti dar daugiau jaunų krepšininkų. Viską vertinu labai teigiamai. Niekas negali šiai komandai prikišti, kad ji nesikovė. Na, šiandien nepasisekė. Būna ir taip gyvenime.

Ispanijos rinktinė antrą kartą į skutelius sutaršė Kroatijos krepšininkų gynybą ir Slovėnijoje vykstančiame Europos krepšinio čempionate pasipuošė bronzos apdovanojimais.

Mažajame finale praėjusio pirmenybių čempionai šventė įtikinamą pergalę 92:66. Įdomu, kad šios komandos pradėjo šias pirmenybes. Ir rugsėjo 4-ąją Celjėje kroatai taip pat nerado jokių priešnuodžių prieš savo varžovus – 40:68.

“Bendrai esu patenkintas šiuo čempionatu, kadangi patekome į kitąmet vyksiantį pasaulio čempionatą, tačiau kartėlį jaučiu dėl paskutinių dviejų rungtynių. Čempionatą užbaigėme dviem labai prastais mačais. Tiek pusfinalyje prieš Lietuvą, tiek mače dėl bronzos gynėmės tiesiog tragiškai. Negali laimėti, jei į savo krepšį praleidi 92 taškus“, - kalbėjo Kroatijos rinktinės strategas Jasminas Repeša.

Jo oponentas Juanas Oringa pripažino, kad nuteikti vyrus šiam mačui buvo ypač sunku, tačiau ispanai susikaupė ir čempionatą paliko iškeltomis galvomis.

„Buvo labai sunku suvokti, kad kovojame tik dėl bronzos, o ne finale. Tačiau žaidėjai šaunuoliai. Jie pademonstravo profesionalumą ir iškovojome puikią pergalę“, - teigė ispanas.

Iki 2013-ųjų metų Europos krepšinio fiestos finišo liko du svarbiausi mačai, o kito čempionato šeimininkai ukrainiečiai jau pakvietė visus apsilankyti savo šalyje po dvejų metų.

Šešiuose miestuose

2015 metų Senojo žemyno pirmenybės vyks Ukrainoje. Organizacinio komiteto atstovai šiandien Liublianos „Stožice“ arenoje surengtame pristatyme patvirtino, kad pirmenybės vyks šešiuose didžiausiuose Ukrainos miestuose – Kijeve, Donecke, Charkove, Dnepropetrovske, Lvove ir Odesoje.

Pirmojo etapo mačai greičiausiai bus žaidžiami Kijeve, Donecke, Charkove bei Dnepropetrovske, o antrojo ir finalinio etapų mačai numatyti Odesoje, Lvove ir taip pat Kijeve.

„Šis čempionatas Slovėnijoje praėjo labai draugiškoje atmosferoje, o mūsų komanda nustebino patekdama į stipriausių žemyno komandų šešetuką. Noriu pasveikinti savo šalies vyrus ir tikiuosi, kad kitąmet pasaulio čempionate Ispanijoje žengsime dar vieną žingsnį į priekį, o Europos čempionate namuose būsime sunkiai sustabdomi. Labai tikiuosi, kad surengsime geriausią visų laikų Europos čempionatą“, – pažadais žarstėsi Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Vilkulis.

Negailėjo pažadų

Pristatyme taip pat dalyvavęs Ukrainos geriausias visų laikų krepšininkas Aleksandras Volkovas pasidžiaugė, kad slovėnai ir prieš dvejus metus pirmenybes organizavę lietuviai geranoriškai sutiko pasidalinti savo patirtimi.

„Liubliana šiomis savaitėmis tapo antraisiais mano namais, o nuo šiol Slovėniją turbūt vadinsiu viena mėgstamiausių savo šalių. Matau, kad šeimininkų darbas nenuėjo perniek ir jie surengė labai gražų čempionatą. Europos pirmenybės buvo tikrai įdomios – daug keistų ir net įdomių rezultatų. Labai džiaugiuosi ir dėl mūsų rinktinės pasirodymų. Patekome į pasaulio čempionatą, tad kitąmet Ukraina turės labai aukšto lygio rungtynių. Manau, kad tai labai gerai, nes galėsime puikiai pasirengti po dvejų metų vyksiančiam Europos čempionatui“, – kalbėjo A.Vokovas.

„FIBA Europe“ generalinio sekretoriaus pareigas einantis Kamilas Novakas gyrė ukrainiečių svetingumą ir vylėsi, kad po dvejų metų vyksiantis čempionatas bus geriausias per visą istoriją.

„Per pastaruosius keletą mėnesių Ukrainoje lankiausi net keletą kartų. Po šių pirmenybių Slovėnijoje galiu pasakyti, kad Europos čempionatas jau tapo globaliu reiškiniu, akivaizdžiai peržengiančiu Europos ribas. Šis čempionatas vyko mažoje jaukioje valstybėje, po dvejų metų mūsų laukia didelė šalis. Tikiuosi, kad Ukrainoje žengsime dar vieną kokybinį žingsnį į priekį“, –- kalbėjo „FIBA Europe“ vadovas.

Pristatė logotipą

Renginio metu ukrainiečiai pristatė ir būsimo čempionato oficialų logotipą. Portugalų dizainerių sukurtame grafiniame kūrinyje susipina krepšinio bei Ukrainos tradicinių šokių arkano ir hopako motyvai.

„Turime nemažai geros patirties organizuodami aukščiausio lygio sporto renginius. Prieš metus kartu su Lenkija surengėme 2012 metų Europos futbolo čempionatą, o šiemet Kijeve vykęs Europos šešiolikmečių krepšinio čempionatas buvo turbūt vienas geriausių per visą istoriją. Būsimas pirmenybes organizuos beveik tie patys žmonės, tad neabejoju, kad pasirengsime puikiai“, – apsilankyti Ukrainoje kvietė 2015 metų Europos čempionato organizacinio komiteto direktorius Markianas Lubkivskis.

Vietas po dvejų metų vyksiančiame 24 komandų Europos čempionate jau yra užsitikrinusios Ukrainos, Ispanijos, Estijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Kroatijos, Serbijos ir Lietuvos rinktinės.

Nuostabiai pirmąją rungtynių pusę sužaidęs ir per pirmus du kėlinius 17 taškų iš savo 22 surinkęs Linas Kleiza buvo viena svarbiausių figūrų, nutiesusių Lietuvos rinktinei kelią į Europos čempionato finalą.

„Pergalę lėmė gera gynyba, mūsų puolimas taip pat buvo neblogas, pataikėme daug metimų, bet pagrindinė pergalės priežastis vis dėlto buvo gera gynyba“, - po pergalės 77:62 pusfinalyje prieš Kroatiją kalbėjo L.Kleiza.

- Ką treneris kalbėjo per ilgąją pertrauką? – paklausėme puolėjo.

- Antrajame kėlinyje truputį atsipalaidavome, paleidome žaidimą iš savo rankų, nes turėjome susikrovę nemenką pranašumą. Taip pat skubėjome atakuodami, darėme klaidų gynyboje, tai pertraukos metu sutarėme šiuo dalykus sutvarkyti, o tada viskas išsisprendė savaime.

– Ar šį mačą galima pavadinti geriausiu Lietuvos rinktinei?

– Manau, galima drąsiai sakyti taip.

– Ar kroatai, lyginant su italais, buvo parankesni varžovai?

– Rungtynės su italais buvo sunkesnės, bet šiandien mes paprasčiausiai geriau žaidėme. Kroatai yra geresnė, labiau subalansuota komanda, bet italai yra taip pat pavojingi, nes jie puikiai pataiko iš toli, o tai sukelia problemų.

– Ko labiau norėtumėte finale - ispanų ar prancūzų?

– Norėčiau pergalės, o kaip bus – pažiūrėsim. Varžovų nepasirinksime, kas bus, su tuo ir žaisime.