Jau dešimtmetį šiame mieste gyvenantis ir su šeima nuosavame name įsikūręs Kęstutis Balvočius (40 m.) spalio 19-ąją buvo darbe, kai kaimynas jam pranešė apie lietuvio namus apsupusias ir vidun nusitaikiusias policijos pajėgas.

Kai vyras skubiai grįžo namo, jis rado išlaužtas laukujes duris ir sujauktus namus, o nieko neradę pareigūnai tik padėkojo už bendradarbiavimą, atsiprašė už sutrukdymą ir apgailestavo dėl padarytos žalos.

Tačiau jie net nesileido į kalbas apie nuostolių atlyginimą ir tai padaryti mandagiai atsisakė.

Pasirodo – tai gana dažnas atvejis šioje šalyje, todėl yra priemonių, kaip nukentėjusiems niekuo dėtiems žmonėms.

Padori šeima

Su portalu ANGLIJA.today susisiekęs Kęstutis su šeima gyvena nuosavame name Bifield Road gatvėje.

Vyras teigia, jog nelauktas įsibrovimas į jų namus įvyko praėjusį pirmadienį apie 19.30 val., tuo metu, kai jis buvo darbe, žmona buvo išėjusi pasivaikščioti su šunimi, o viduje buvo tik pas juos apsistojęs draugas.

„Kaip man paskambino ir apie tai pranešė kaimynas, iš pradžių pamaniau, kad juokauja. Anksčiau su policija jokių reikalų nesu turėjęs, esame padori šeima, neturime jokių žalingų įpročių.

Mes – tik eilinė iš daugelio čia gyvenančių šeimų.

Kai supratau, kad kaimynas kalba rimtai, mečiau visus darbus ir grįžau“, – pasakojo Kęstutis Balvočius.

K.Balvočiaus nuotr.

Tai, ką lietuvis išvydo pamatęs prie savo namų, jį bei žmoną tiesiog šokiravo – aplink buvo susirinkusios gausios policijos pajėgos, o vyro namų laukinės durys buvo išspirtos.

„Vaizdas buvo kraupus“, – prisiminė vyras.

Ieškojo narkotikų

Išvydęs tokį netikėtą vaizdą Kęstutis Balvočius suskubo klausti policijos pareigūnų – kas atsitiko – ir tučtuojau gavo Chelmsfordo Magistratų teismo išduotą orderį, kuris suteikia teisę policijos pajėgoms įsibrauti į jo namus ieškoti narkotikų.

„Niekada neturėjau nieko bendro su narkotikais, namuose nebuvo nusikaltėlių, tiesiog nežinau jokio logiško pagrindo, dėl kurio reikėtų brautis į mano namus ir daryti kratą.

Klausiau to policijos, tačiau atsakymų negavau.

Be to, apieškojo ir mano automobilį, nors orderis galiojo tik kratai name. Neprieštaravau, juk neturiu ko slėpti“, – pasakojo Peterborougho lietuvis.

Galiausiai paaiškėjo, kad policijos paieškos yra bevaisės.

Tuomet pareigūnų atstovas padėkojo vyrui už bendradarbiavimą, atsiprašė už sutrukdymą.

„Tąkart buvau ramus. Pamaniau, kad policija suklydo ir atlygins padarytą žalą“, – sakė Kęstutis Balvočius.

Kompensacijos neduoda

Kai lietuvis policijos atstovo iš karto po bevaisės kratos paklausė, kas padengs išlaidas remontui, pareigūnas tik apgailestavo – jie esą vykdė įstatymą, o kompensacijos sumokėti, deja, negali – tokia tvarka.

Pagal ją, kaip išgirdo Anglijos lietuvis, būtina kreiptis į draudimo kompaniją ir kompensacijos prašyti iš ten.

Tačiau draudikai tik atsakė, kad policijos padarytų nuostolių nedengia.

Todėl Kęstutis Balvočius 1700 svarų sterlingų žalą turės padengti iš savo kišenės arba bandyti laimės ieškoti teismuose.

Dažnas atvejis

Pasirodo, tokios situacijos, į kurią pateko lietuvis, Anglijoje yra gana dažnos – policija į namus neretai įsibrauna atostogų sezono metu, kai žmonės sunerimsta dėl ilgai nematomų kaimynų bei kreipiasi į specialiąsias tarnybas.

Šios braunasi vidun – susirūpinimas žmogaus gerove yra tinkamas pagrindas tokiems policijos veiksmams – nors tuo metu šeimininkai mėgaujasi poilsiu toli nuo namų.

Dažnai priekaištų policijai dėl sugadinto turto turi ir nuomojamo būsto šeimininkai – jie patiria nuostolių dėl to, kad įstatymo nepaiso nuomininkai.

Kartais į namą policija įsibrauna dėl to, kad šiuo adresu anksčiau gyveno ieškomas nusikaltėlis, o pareigūnams tai yra paskutinė jo gyvenamoji vieta, nors tokia informacija visiškai neatitinka realybės.

Tačiau policijai yra suteikti gana platūs įgaliojimai jėga veržtis į patalpą – visos priežastys yra išvardintos – jos surašytos 15 puslapių apimties kodekse „Powers of Entry“ („Įgaliojimas įeiti“).

Būtent šiuo dokumentu rėmėsi ir į Peterborougho lietuvio namus jėga patekę pareigūnai. O jeigu jie šio kodekso nepažeidė, jų kaltės nėra – policija tiesiog vykdė savo pareigą.

Žalą kartais atlygina

Jungtinės Karalystės parlamento Bendruomenių rūmų viešojoje bibliotekoje galima rasti specialiai šiai temai skirtą leidinį „Žala nuosavybei dėl policijos įsibrovimo jėga“.

Jame nurodoma, kad sugadinto turto savininkai gali kreiptis kompensacijos dėl patirtų nuostolių tiesiai į policiją.

„Kartais policijos pajėgos nuostolius atlygina savo noru, iš moralinių paskatų, ypač tais atvejais, kai supainiojamas adresas.

Tačiau įstatyminė bazė teigia, kad kompensacija už tokią žalą negalima, kai krata buvo atlikta teisėtu pagrindu ir buvo būtina“, – teigiama parlamento leidinyje.

Nepavykus su policija susitarti dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiajam patariama apsvarstyti galimybę kreiptis į teisininkus ir nuostolių padengimą išsireikalauti teisinio ginčo keliu.

„Bylą policijai galima iškelti lygiai taip pat, kaip ir bet kurį kitą visuomenės narį.

Bet prieš teisinį ginčą su policija patariame pasikonsultuoti su profesionaliu teisininku“, – pataria valdžia.

Kaip dar viena išeitis nurodoma apskųsti pareigūnų elgesį policijai – jeigu būtų nustatyta, kad jų veiksmai neatitiko profesionalams keliamų standartų, būtų galima tikėtis žalos atlyginimo.

Skundą galima pateikti užpildžius specialią formą Nepriklausomos nusiskundimų policija komisijos (Independent Police Complaints Commission, IPCC) interneto svetainėje.

Kadangi tokie atvejai – gana dažni, britų spauda mirga nuo žinių apie nukentėjusiuosius ir patirtus niekuo dėtų žmonių nuostolius. Kartais reidų metu padaroma vos kelių šimtų, o kartais – keliolikos tūkstančių svarų sterlingų siekianti žala.

2009 metais suskaičiuota, kad dėl panašių atvejų JK policija per metus išmokėjo 560 000 £ kompensacijų.

Lietuva – viena iš mažiausiai koronaviruso paveiktų valstybių Europoje, o JK padėtis kur kas rimtesnė – britai juodojoje statistikoje yra tarp lyderių ne tik žemyne, bet ir visoje planetoje.

Dėl to ši šalis vis dar priskiriama didžiausios rizikos kategorijai, kai Lietuva ir kitos Europos valstybės tarpusavyje naikina griežto karantino metu įrengtus barjerus.

Tačiau jie vis dar galioja JK gyventojams: pirmadienį Lietuva paskelbė sąrašą valstybių, iš kurių atvykusiems žmonėms dviejų savaičių saviizoliacijos reikalavimas netaikomas, o Britanijos tarp jų nėra.

Todėl grįžus iš JK į Lietuvą pirmiausiai privaloma 14 dienų izoliuotis.

Birželio 1-ąją automobiliu iš JK per Lenkiją sugrįžęs vyras Lietuvos sieną kirto be jokių patikrinimų.

Bet šį reikalavimą galima apeiti ir tokių faktų jau yra.

Grįžo ir išvyko per parą

Pačiame pandemijos įkarštyje minimaliai sumažinus galimybes atvykti į Lietuvą buvo lengviau kontroliuoti ir visus grįžtančius: pasienio punktuose fiksuoti jų vardus, adresus ir kitą informaciją, kuri padeda suvaldyti koronaviruso plitimą.

Tačiau pastaruoju metu keliauti tarp Europos valstybių tapo lengviau, o į gimtąją šalį važiuojantiems lietuviams dalią gerokai palengvino Lenkijos valdžios sprendimas po 2 mėnesių pertraukos leisti per šios šalies teritoriją keliauti tranzitu.

Ši galimybė tapo dažna pokalbių tema tarp Anglijos lietuvių, kurie šiuo sausumos maršrutu ruošėsi keliauti į Lietuvą.

Tautiečius gąsdino reikalavimas grįžus izoliuotis 14 dienų – juk Jungtinė Karalystė yra šalis, kurioje sergamumas koronavirusu tebėra gerokai aukštesnis nei daugumoje Europos valstybių.

Bet šį reikalavimą galima apeiti, tikina portalui anglija.today šaltinis.

Anot jo, birželio 1-ąją automobiliu iš JK per Lenkiją sugrįžęs vyras Lietuvos sieną kirto be jokių patikrinimų.

„Jeigu važiuoji automobiliu su lietuviškais registracijos numeriais, Lietuvos pasieniečiai net nestabdo. Jeigu su angliškais numeriais – stabdo. Tik klausimas, su kokiu pareigūnu susidursi. Mano giminaitis „užtaikė ant gerų pasieniečių“, pasakė jiems kur ir kokiu reikalu važiuoja.

Jį praleido net netikrinę dokumentų, nepildę jokios informacijos“, – portalui pasakojo šaltinis.

Tačiau įdomiausia tai, kad tas pats vyras Lietuvoje praleido vos dieną, susitvarkė visus rūpesčius, sėdo į kitą automobilį ir per Lenkiją išvyko atgal į Jungtinę Karalystėje.

Lietuvos, kurioje privalėjo 14 dienų izoliuotis, teritoriją jis paliko be jokių problemų.

„Manau, kad tai sėkmės reikalas, gal priklauso nuo to, kas tikrina pasienyje. Išeina, kad privalomojo karantino reikalavimas galios tik tuo atveju, jeigu pasienyje bus surinkta informacija apie įvažiuojantįjį“, – pasakojo privalomos tvarkos Lietuvoje išvengusio Anglijos lietuvio giminaitis.

Sąžinės reikalas

Aprašyta situacija – teoriškai neįmanoma, grįžusiems iš JK į Lietuvą iki šiol būtina laikytis privalomojo karantino. Grįžtantieji gali užpildyti internete skelbiamą anketos formą, joje nurodyti savo asmens duomenis, kontaktus bei adresą – kur planuojama praleisti privalomojo karantino terminą.

To nepadarius, minėti duomenys surenkami pasienio punkte įvažiuojant į Lietuvą, šią užduotį specialus įstatymas patiki Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

ANGLIJA.today šios įstaigos ir paklausė – ar bent hipotetiškai įmanoma išvengti aprašytos Anglijos lietuvio situacijos: grįžti ir išvažiuoti aplenkiant reikalavimus?

„Tikėtina, kad tokia situacija gali įvykti dėl savalaikio informacijos apie keliaujantį asmenį neperdavimo iš užsienio valstybių mūsų šalies tarnyboms. Tačiau Lenkijos tarnybos šią informaciją renka ir perduoda įgaliotoms Lietuvos tarnyboms. Tokiems asmenims, jeigu jie sąžiningai neužsiregistravo kirsdami Lietuvos sieną, išsiunčiamas pranešimas apie prievolę saviizoliuotis.

Jeigu asmuo atvyko į Lenkiją iš kitos šalies, iš kurios tą dieną dar nebuvo galima atvykti, ir tranzitu bandė pasiekti Lietuvą, jam bus privaloma 14 dienų saviizoliacija. Kertant Lietuvos Respublikos sieną, asmenų prašome elgtis sąžiningai ir pateikti visą reikiamą ir teisingą informaciją atitinkamoms tarnyboms, kad būtų išvengta įvežtinių COVID-19 atvejų ir užtikrinta kitų bendrapiliečių sveikata“, rašoma centro atsakyme.

Tą patį klausimą birželio 2-ąją uždavėme ir už pasienį atsakingai Vidaus reikalų ministerijai. Ji iki birželio 3-iosios popietės atsakymo dar nebuvo pateikusi.

Atsakomybė

NSVC nurodo, kad nesilaikant reikalavimų dėl izoliavimo, žmogui gresia įspėjimas arba 60-140, o prasižengus pakartotinai – 140-600 eurų bauda. Jeigu pažeidimai sukėlė pavojų išplisti pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, baudžiama 300-560 eurais.

Jeigu dėl neatsakingo elgesio išplito susirgimas ar kilo epidemija, bauda galima ir neatsipirkti – tokiu atveju taikoma baudžiamoji atsakomybė, o įstatymo nesilaikęs žmogus gali atsidurti už grotų iki 3 metų.

Įvežtiniai atvejai – iš JK

Nors į Lietuvą atvykstančių žmonių srautai yra kol kas mažesni nei anksčiau, tarp jų pasitaiko koronaviruso sukelta Covid-19 liga užsikrėtusių žmonių.

Nuo birželio pradžios užregistruoti 2 įvežtiniai ligos atvejai, vienas sergantis žmogus grįžo iš Anglijos, patvirtino NSVC.

Praėjusį savaitgalį buvo nustatyti 4 įvežtiniai atvejai. Vienas žmogus taip pat buvo grįžęs iš JK.

Šie atvejai tik patvirtina, kaip lengvai galima iš Anglijos į Lietuvą parvežti koronaviruso užkratą.

Nustatyti atvejai pabrėžia ir saviizoliacijos svarbą – juk jos tikslas yra minimaliai sumažinti užkrato perdavimą kitiems žmonėms.

Nuo kitos savaitės tokias pačias priemones visiems atvykstantiems pradės taikyti ir Jungtinė Karalystė: įdomu, ar saloje įsikūrusi valstybė pajėgs suvaldyti gudraujančius lietuvius, ar tautiečiai britų pajėgas maustys lygiai taip pat, kaip ir Lietuvos įstaigas.