-
Mergaitės pagrobimas Kaune: naktį pradėta įtariamojo apklausa 22
„Naktį jis iškart buvo pristatytas į policijos įstaigą, nuo to momento prasidėjo procesiniai veiksmai. Žmogiška kalba kalbant, apklausos yra prasidėjusios“, – Eltai trečiadienio rytą teigė O. Vaitkevičienė.
Visgi nei nusikaltimo motyvų, nei kitų įtariamo pagrobimo aplinkybių policijos atstovai kol kas nekomentuoja.
„Daugiau iš tyrimo medžiagos – jau kiek prokuroras galvos, kad galima ir reikalinga, tiek ir pateiks informacijos“, – pridūrė Kauno apskrities VPK.
Anot policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl vaiko pagrobimo, tačiau tyrimo eigoje „gali atsirasti kitų straipsnių“.
R. Požėla nekomentavo, ar įtariamasis pripažįsta savo kaltę.
Trečiadienio naktį vykusios spaudos konferencijos metu R. Požėla minėjo, kad mergaitės pagrobimas gali būti susijęs su „Šiaurės prospekto garažų istorijomis“.
Vėliau trečiadienį generalinis komisaras teigė, kad būtent šioje vietoje ir buvo atlikti procesiniai veiksmai.
„Mūsų nuomone, tie veiksmai gali būti reikalingi. Finalas parodė, kad tą, ką mes radome, ką mes pamatėme, buvo labai informatyvu. O ar ten buvo anksčiau įvykdyta nusikalstamų veikų, neatmetu, kad gali būti ir šio ikiteisminio tyrimo dalis, gali būti kreipimųsi į visuomenę su prašymais pasisakyti, jeigu kažkam kažkas kažkada yra nutikę. Klausimas atvertas ir lauksime informacijos iš žmonių“, – sakė R. Požėla.
Pasak R. Požėlos, policija nenori dalintis daugiau detalių apie vykstantį tyrimą, kad jam nepakenktų.
„Kas šiandien naktį buvo pasakyta, kažkiek galbūt ir per daug detalių buvo pasakyta. Visi mes žmonės, mums visiems tos emocijos virė. (...) Kalbėti reikia, aišku, tas kalbėjimas turi būti atsakingas, nepakenkti tam pačiam tyrimui“, – teigė R. Požėla.
Ministrė prašo pašalinti mergaitės nuotraukas
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje ragino visuomenę ištrinti mergaitės nuotraukas iš socialinių tinklų ir gerbti jos šeimos privatumą.
„Norėčiau kreiptis ir paprašyti pagarbos vaiko ir jos šeimos privatumui ir gerovei. Labai svarbu išimti iš socialinių tinklų nuotraukas vaiko, tai labai svarbu dėl vaiko ateities. Labai didelis prašymas atkreipti į tai“, – žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
Ji teigia suprantanti visuomenės norą žinoti daugiau detalių apie tyrimą, tačiau prašė supratimo, kad per didelis detalių viešinimas gali pakenkti jo eigai.
„Noriu nuraminti, kad tokie įvykiai, kurie įvyko Kaune, yra išimtinai reti“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė dėkojo policijos pareigūnams, Viešojo saugumo tarnybai, „Aro“ pareigūnams, šauliams, Raudonojo Kryžiaus savanoriams ir paprastiems gyventojams, prisidėjusiems ieškant dingusio vaiko.
Policija pakels reagavimo kartelę
Ministrė kartu su generaliniu komisaru ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene trečiadienį taip pat aptarė priemones vaikų saugumui stiprinti.
A. Bilotaitė teigė, kad policija pakels savo reagavimo kartelę, reaguojant į su vaikais susijusius nusikaltimus. R. Požėla savo ruožtu sakė, kad pareigūnai peržiūrės, kaip reaguojama į tokius įvykius.
„Peržiūrėsime mūsų reagavimo algoritmus, kad kiekvienas toks signalas nenukristų į C ar kitus lygius, kad tai būtų aukščiausio prioriteto reagavimas“, – teigė generalinis komisaras.
Vis tik R. Požėla ragino saugumo klausimų nepalikti tik teisėsaugos institucijoms.
„Kiek mes būsime saugūs, priklauso nuo kiekvieno žmogaus“, – sakė R. Požėla.
Rasta dingusi mergaitė
Kauno policija vėlai antradienį vakare pranešė garaže Kaune radusi nuo sekmadienio ieškotą devynmetę mergaitę. Su ja kartu buvo ir pagrobimų įtariamas 42 metų vyras.
Pareigūnai kol kas nekomentuoja, kokie buvo nusikaltimo motyvai.
2014 metais gimusi mergaitė dingo, kai sekmadienį apie 16.30 val. iš namų Kaune, Trešnių take, išėjo į viešojo transporto stotelę ir rengėsi pavažiuoti iki parduotuvės. Iki jos ji nenuvyko.
Paiešką vykdė šimtai policijos pareigūnų, jiems į pagalbą prisijungė savanoriai iš visos Lietuvos.
-
Sudarytas 2024 m. karo prievolininkų sąrašas: šaukimas loterijos principu gali būti paskutinis 6
„Nežinau, ar ši tradicija tęsis ir kitais metais, jei bus priimti karo prievolės įstatymo pakeitimai. Gali būti, kad šitas renginys bus paskutinis – tokia forma, kad darome loteriją“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė Ž. Tomkus.
„Tikimės, kad Seime bus patvirtinti pasiūlymai dėl karo prievolės įstatymų pakeitimo, kuriuose būtų tęsiami pokyčiai dėl visuotinio šaukimo“, – pridūrė viceministras.
Kaip skelbia kariuomenė, visuomenei šauktinių sąrašas bus pristatytas kitą savaitę, iki sausio 10 d.
Pažymima, jog šauktinių sąrašas sudaromas remiantis gyventojų registro duomenimis. Taip pat, pagal turimus kitų šaltinių duomenis, identifikuojami nešauktini karo prievolininkai. Tačiau, pasak Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus Arūno Balčiūno, šauktinio eilės numeris sąraše nėra jo pirmumą atlikti tarnybą lemiantis faktorius.
„Sąrašas yra sudarytas tam, kad procesas būtų organizuojamas ne chaotiškai, ir būtų tam tikra tvarka vykdomos šaukimo procedūros“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie karo prievolininkų šaukimo procedūras A. Balčiūnas taip pat pažymėjo, kad pernai ir šiemet pašauktiems jaunuoliams procedūrų vykdymo tvarkos kiek skirsis. Tie, kurie į sąrašą pateko pirmą kartą, šaukimo procedūras pradės nuo pradžių. Tačiau tie, kas į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo pašaukti pernai ir jau pradėjo vienas ar kitas procedūras, jas vykdys toliau nuo ten, kur sustojo.
Karo prievolininkų sąrašą sudarys apie 27,2 tūkst. asmenų. Į tarnybą pašaukti planuojama 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galėtų atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Jaunuoliams, kurie pradės tarnybą kariniuose vienetuose, išmoka buitinėms išlaidoms didėja iki 253 eurų, buvo 180 eurų. Tai gerokai padidėjusi išmoka.
Šauktiniams didėja finansinės išmokos
Savarankiškai privalomąją pradinę karo tarnybą pasirinkę jaunuoliai nuo šių metų taip pat gaus didesnes išmokas buitinėms reikmėms. Be to, nuo šių metų didėja ir vienkartinė kaupiamoji išmoka, kurią karo prievolininkai gauna atlikę tarnybą, pabrėžė A. Balčiūnas.
„Jaunuoliams, kurie pradės tarnybą kariniuose vienetuose, išmoka buitinėms išlaidoms didėja iki 253 eurų, buvo 180 eurų. Tai gerokai padidėjusi išmoka. Ir, be abejo, kaupiamoji išmoka didėja beveik 300 eurų – iki 2580 eurų, priklausomai nuo tarnybos vertinimo ir pan. Tai bendroje sumoje per tarnybos laiką jaunuoliai gauna virš 4800 eurų paramą“, – žurnalistams teigė A. Balčiūnas, pridurdamas, jog pradėjus tarnybą savo noru, kaupiamosios išmokos yra didesnės nei tiems, kurie šaukiami privaloma tvarka.
Pasak jo, taip pat nuo 2024-ųjų didėja kompensacijos, kurias jaunuoliai gauna vykdydami šaukimo procedūras.
„Už dieną, praleistą vykdant procedūras, dabar mokami dienpinigiai – 11 eurų už dieną, buvo 9 eurai. O kelionės išlaidoms – ypač aktualu tiems, kas atvyksta procedūras vykdyti iš užsienio – vykstant iš Europos šalių mokama iki 146 eurų į vieną pusę arba 550 eurų į vieną pusę vykstant iš ne Europos šalių“, – pažymėjo kariuomenės atstovas.
Iš viso 18–23 metų amžiaus potencialių karo prievolininkų skaičiuojama apie 79,5 tūkst. Tuo metu 24–26 m. šauktinių, kurie baigė ar atidėjo studijas, skaičiuojama, jog yra apie 4,5 tūkst.
Primenama, kad studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į sąrašą nebus traukiami, tačiau bus įtraukiami vieną kartą po studijų baigimo. Pažymima, jog norintieji atlikti konstitucinę pareigą, turi teisę stabdyti studijas NPPKT laikotarpiui arba studijuoti ir per tris metus baigti JKVM ar atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Pranešama, jog pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje.
ELTA primena, kad prieš keletą savaičių Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai. Toliau šauktinių reformą nutarta svarstyti pavasario sesijoje.
KAM teigimu, įstatymų pakeitimai turėtų sudaryti sąlygas ne tik didinti tarnybos patrauklumą, parengti daugiau jaunesniųjų vadų bei Lietuvos kariuomenei trūkstamų specialistų, didinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo skaičių, bet ir sudaryti sąlygas ilgainiui pereiti prie visuotinio šaukimo.
Ministerija šauktinių reformos pokyčius pristatė dar metų pradžioje. Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio.
Be to, atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą ir taip įgyti reikiamą bazinį karinį parengimą. Tokia alternatyva galėtų pasinaudoti aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai ir pan.
Sudarytas karo prievolininkų sąrašas ir kita aktuali informacija į juos įtrauktiems asmenims nuo kitos savaitės bus skelbiami interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt/.
