„Mes esame dar aktyviame rinkimų laikotarpyje, dėl to žinutes, kurios yra pasakomos, aš vertinu per mobilizacinę prizmę, kitaip tariant, jos yra skirtos savo rinkėjui mobilizuoti, kad jis ateitų, nepamirštų, kad yra antrasis turas“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Gal vis dėlto pasibaigus rinkimams, nuslūgus emocijoms, perskaičius Konstituciją dar sykį, visi grįšime ir bus tada lengviau atsakyti į visus klausimus“, – pridūrė jis.

Pasak jo, ministrų pasirinkimas yra premjerės, o ne prezidento atsakomybė.

„Premjerė yra žmogus, kuris pasitiki arba nepasitiki ministrais, sudaro ministrų kabinetą, tai yra jos pirminė konstitucinė atsakomybė“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Man rodos, tai toks labiau rinkiminės retorikos pratimas, žvelgiant į artėjančias dvi savaites.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas antradienį Žinių radijui sakė, kad perrinkus šalies vadovą Vyriausybėje gali pasikeisti daugiau nei keli ministrai.

G. Nausėda anksčiau yra raginęs paskirti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei teigė, kad laimėjęs prezidento rinkimus keltų žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakomybės klausimą.

Paklaustas, kuris iš Vyriausybės narių gali būti ramus dėl savo posto, F. Jansonas sako, kad tai jai vadovaujanti I. Šimonytė.

V. Čmilytė-Nielsen prezidento norą pakeisti ministrus vadina rinkiminės retorikos pratimu

Prezidentūrai teigiant, kad perrinkus šalies vadovą Vyriausybėje gali pasikeisti daugiau nei keli ministrai, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tai vadina „rinkiminės retorikos pratimu“.

„Šiandien liko pusmetis, o kai bus naujasis prezidentas ar prezidentė įnauguruotas, tai liks vos keli mėnesiai. Man rodos, tai toks labiau rinkiminės retorikos pratimas, žvelgiant į artėjančias dvi savaites“, – antradienį žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.

„Kažkaip konstituciškai pagrįsti dabar Vyriausybės perkrovimo nelabai pavyktų“, – pridūrė ji.

„Vertinkime ir tai, kad iki naujų Seimo rinkimų lieka keli mėnesiai. Manyti, kad protinga ar adekvatu ieškoti perkrovimo kai kurių ministerijų, tai yra ieškoti žmonių, kurie ateitų dirbti į ministerijas likus dviem trims mėnesiams, man rodos tai nėra labai prasminga ir išmintinga“, – kalbėjo Seimo vadovė.

I. Šimonytė nekomentuoja prezidento planų atnaujinti Vyriausybės sudėtį

Premjerė I. Šimonytė nekomentuoja šalies vadovo G. Nausėdos viešai išsakytų pareiškimų po prezidento rinkimų atnaujinti Vyriausybės sudėtį. Premjerės teigimu, prezidento patarėjų pasisakymų ji nekomentuoja, o taip kalbančio paties G. Nausėdos – negirdėjo.

„Kol kas niekaip nevertinu, nes jei prezidente išrinks mane, tai keisis net Vyriausybės vadovas. Patarėjų stengiuosi nekomentuoti“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė, pridurdama, kad negirdėjo prezidento pasisakymų šiuo klausimu.

„Negirdėjau šio komentaro, tad ir nekomentuosiu“, – sakė Vyriausybės vadovė.

„Norėčiau padėkoti žmonėms, kurie vakar atėjo į rinkimus ir referendumą, ypač žmonėms, kurie rinkosi tą Lietuvos viziją, kurią aš atstovauju ir išreiškė man pasitikėjimą po netrumpos kadencijos Vyriausybės vadovės poste ir turint mintyje, kokia ta kadencija buvo, kokių įvairiausių iššūkių kliuvo ir kiek įvairiausių problemų teko spręsti“, – pirmadienį spaudos konferencijos Valdovų rūmuose metu sakė I. Šimonytė.

„Manau, kad galiu ramia širdimi pasakyti, kad didelė dalis žmonių, kurie manimi pasitikėjo 2020 metais, kandidatuojant Seimo rinkimuose ir vedant partijos sąrašą, to pasitikėjimo nenustojo ir man pavyko jo neišbarstyti“, – teigė premjerė.

Ji tikino besidžiaugianti patekimu į antrąjį rinkimų turą, „nepaisant kai kurių politikos kolegų, oponentų tokių retorinių ir gal net praktinių bandymų, kad Šimonytės antrajame ture nebūtų“.

„Man pavyko pasiekti, kad žmonės, kurie balsuoja už vakarietišką Lietuvą, kurioje nėra vietos kažkokiems sąmokslo teorijoms, homofobijoms ir visokiems kitokiems mūsų gyvenimo nepuošiantiems dalykams, (...) turėtų už ką antrame ture balsuoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Spaudos konferencija:

Nelygina su 2019-aisiais pasiektu rezultatu

Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir I. Šimonytė.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.

2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.

I. Šimonytė mano, kad nereikėtų lyginti jos šių rinkimų rezultato su pasiektu prieš penkerius metus, „kada neslėgė trijų su pusės metų atsakomybės aplinkybės“.

„Nematau pagrindo lyginti save su 2019-aisiais, žmogumi ne iš vykdomosios valdžios ir mažiau slegiamą įvairių aplinkybių, įsipareigojimų. Tas manęs negąsdina tas skirtumas. Labiau lyginčiau su tais Seimo rinkimais, kurie vyko 2020-aisiais“, – dėstė I. Šimonytė.

Ji pastebėjo, kad jei jai užimant premjerės pavyko patekti į antrąjį rinkimų turą, tai prieš penkerius metus tuometiniams Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui to nepavyko padaryti, jis prezidento rinkimuose liko trečias.

„Dirbsime su komanda, tarsimės ir rinkėjai spręs, kaip atrodys antrasis turas“, – tvirtino I. Šimonytė.

Šiemet pirmajame rinkimų ture I. Šimonytė surinko daugiau nei 279 tūkst. balsų, 2019-aisiais pirmajame prezidento rinkimų ture – per 446 tūkst. balsų.

2020-aisis Seimo rinkimuose I. Šimonytė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąraše surinko virš 155 tūkst. pirmumo balsų.

Apie politinę ateitį nesvarsto

I. Šimonytė nesiėmė svarstyti apie savo politinę ateitį, jei antrasis rinkimų turas susiklostytų nesėkmingai.

„Norėčiau pabaigti šitą politinio sprinto etapą, o paskui visus kitus dalykus svarstyti“, – kalbėjo premjerė.

Kalbėdama apie kitų kandidatų paramą jai antrajame ture, I. Šimonytė sakė, kad nė vienas kandidatas neturi rinkėjų „savo nuosavybėje“.

Man pavyko pasiekti, kad žmonės, kurie balsuoja už vakarietišką Lietuvą, kurioje nėra vietos kažkokiems sąmokslo teorijoms, homofobijoms ir visokiems kitokiems mūsų gyvenimo nepuošiantiems dalykams.

„Bandymas perleisti juos kažkaip perleisti kitam kandidatui yra neetiškas ir neturi daug prasmės. Kandidatas gali pasakyti, ką remia, tačiau tai nereiškia, kad žmonės, kurie balsuoja už jį pirmame ture, kažkokiu būdu taip pat pasielgs“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Žmonės patys nuspręs, kuris iš dviejų likusių kandidatų jam yra priimtinesnis ir už kurį atiduoti balsą“, – pridūrė ji.

G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.

I. Šimonytė E. Vaitkų vienuose debatuose yra įvardijusi kaip „Maskvos radiją“.

Premjerės teigimu, nors nuo Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios savivaldybėms, kuriose didžiąją dalį gyventojų sudaro tautinės mažumos, skirta daug dėmesio, E. Vaitkus surinko nemažą dalį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkėjų.

„Žmonės rinkosi sau artimiausią pagal pasaulio suvokimą ir pažiūras“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė teigia, kad tokie rezultatai verčia sunerimti ne tik ją, bet ir prezidentą, „kas jis bebūtų“.

Prie dvigubos pilietybės klausimo reikės grįžti

Po penkerių metų surengtas antrasis referendumas siekiant pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.

I. Šimonytės teigimu, prie šio klausimo reikės grįžti.

„Diskusija dėl to, kaip šitą klausimą vis dėlto išspręsti tęsis toliau. Mano supratimu, klausimą reikia išspręsti. Gerai, kad dabar referendume balsavo daugiau žmonių ir daugiau žmonių pasisakė „už“, bet žmonių skaičiaus nepakako, kadangi kartelė labai aukšta. Matyt, kad teks ieškoti kažkokių kitų sprendimų“, – sakė premjerė.

Klausimai vis dar neatsakyti

Prezidentui Gitanui Nausėdai kritikuojant konservatorius dėl „šlykštaus“ elgesio, šalies vadovo oponentė antrajame rinkimų ture I. Šimonytė sako, jog keliami klausimai apie perrinkimo siekiančio politiko rinkimų kampanijos finansavimą yra validūs. Vyriausybės vadovės teigimu, paprasčiausias kelias išspręsti abejones keliančią situaciją – atsakyti į užduodamus klausimus, o ne mesti kaltinimus politiniams varžovams.

„Man atrodo, kad kai kyla klausimų, visą laiką reikėtų į klausimus atsakyti. Žinoma, visada galima kritikuoti tuos, kurie klausia. Bet į klausimus, aš suprantu, ir šiandien yra neatsakyta. Nepaisant gerovės valstybės ir nepaisant pokyčių valstybės tarnybos darbo apmokėjime, žmogui, kuris dirba valstybės tarnyboje – turint minty viešas deklaracijas, kurios buvo paskelbtos anksčiau – tai yra labai solidi suma“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė neatmetė, jog susiklosčiusi situacija, kai motinystės atostogų išėjusi prezidento patarėja pervedė tūkstantines sumas jo rinkimų kampanijai gali būti lengvai paaiškinama.

„Bet tada tiesiog reikia labai lengvai ir paaiškinti, o ne kaltinti žmones, kurie kelia klausimą, kuris yra validus klausimas, nes Lietuvos istorijoje yra buvę tokių atvejų, kai žmonės rėmė politines kampanijas visiškai neturėdami tam finansinių galimybių“, – tikino premjerė, primindama, jog būtent todėl buvo griežtinami rinkimų finansavimą reglamentuojantys įstatymai.

„Turbūt niekam nereikia tokio reputacinių abejonių. Aišku, visada galima kaltini klausiančiuosius, bet, man atrodo, tarp klausiančiųjų yra ir žiniasklaidos atstovų. Ir tiesiog nėra paprastesnio būdo šitą klausimą, kaip sakoma, nuimti nuo stalo, kaip tik jį atsakyti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Atostogų nesuplanavo

I. Šimonytė kol kas nėra suplanavusi atostogų prieš antrąjį rinkimų turą.

„Šią savaitę negalėsiu eiti atostogų, todėl kad turiu daug tarptautinių įsipareigojimų, baigiu konferenciją ir turiu Baltijos ministrų tarybą su savo dviem kolegėm, ketvirtadienį, penktadienį išvykstu į Briuselį ir Strasbūrą“, – teigė I. Šimonytė.

„Tai stengsiuosi derinti savo pareigas su kampanija. Kažkokie debatai, kurie bus po darbo, tai gal labai pareigų tiesioginių man eiti netrukdys. O dėl antros savaitės, tai pasižiūrėsime, jeigu toks sprendimas bus, informuosiu“, – pridūrė ji.

Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas G. Nausėda ir I. Šimonytė.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą rinkėjų balsų, G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.

2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.

G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9 proc., medikas E. Vaitkus – 7 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,5 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,4 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,35 procento.

Remiantis Rusijos aukštųjų parlamento rūmų paskelbtu ministrų kandidatūrų sąrašu, Kremliaus šeimininkas į ministro pareigas siūlo ekonomistą Andrejų Belousovą.

Tuo pat metu V. Putinas paskelbė dekretus, kuriais S. Šoigu paskyrė naujuoju Saugumo tarybos sekretoriumi. Jis šiose pareigose keičia ilgametį sąjungininką Nikolajų Patruševą.

„S. Šoigu ir toliau dirbs šiame sektoriuje (gynybos), kurį jis gerai išmano“, – Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą citavo valstybinė žiniasklaida.

„Jis šį sektorių puikiai pažįsta iš vidaus, kartu su savo kolegomis ir partneriais ankstesnėje darbovietėje“, – pridūrė jis.

Pagal Konstituciją, po pergalės kovą vykusiuose rinkimuose, kuriuose nedalyvavo opozicija, V. Putinas į pareigas turi deleguoti naujus arba jau esamus ministrus.

Rusijos įstatymų leidėjai prezidento kandidatūras turėtų patvirtinti antradienį.

Pokyčiai Rusijoje vyksta Kremliaus pajėgoms pirmą kartą po kelių mėnesių mūšio lauke stumiantis pirmyn.

S. Šoigu Rusijos gynybos ministru buvo paskirtas 2012 metais. Nepaisant virtinės karinių nesėkmių, įskaitant nesugebėjimą užimti Ukrainos sostinės Kijyvo, V. Putinas iki šiol ministrą palaikė.

Jo įpėdinis A. Belousovas neturi karinio išsilavinimo. Pastarąjį dešimtmetį jis buvo vienas įtakingiausių V. Putino patarėjų ekonomikos klausimais.

G. Nausėda: V. Putino sprendimas dėl S. Šoigu skirtas vidaus auditorijai

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos prezidento V. Putino sprendimas atleisti gynybos ministrą S. Šoigu yra skirtas Rusijos vidaus auditorijai, norint toliau tęsti karą Ukrainoje.

„Aš šituo režimu tiek netikiu, kad aš ir jų motyvacija, ir jų sprendimais netikiu. Tai yra daroma vidaus rinkai, tai daroma, kad (galima būtų) tęsti šitą karą. Neturėkime jokių iliuzijų, kad V. Putinas yra pasirengęs kažkokioms taikoms deryboms“, – sekmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas tikino, kad V. Putinas jaučiasi perėmęs iniciatyvą fronte, nes mato vėluojančią Vakarų paramą Ukrainai.

„Jis jaučiasi galįs daryti tai, ką jis daro. Kito būdo sustabdyti jo, kaip tik paremti Ukrainą, svarbiausia, greitai tai padaryti, nėra“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Aš ir toliau laikausi tos pačios nuomonės, kad Lietuvai, kurioje tikrai yra žmonių, atvykusių iš trečiųjų šalių – kaimyninių ir tolimesnių –, nėra kažkokia nepakeliama problema perkelti 150 žmonių, kurie, jeigu norėtų čia gyventi ir integruotis, manau, kad puikiausiai čia galėtų gyventi ir integruotis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

„Mes dabar bandome rasti kažkokią priešpriešą šito klausimo sprendime, tikrai išspręsime šitą klausimą geriausiu Lietuvos piliečiams būdu“, – pridūrė ji.

Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.

Vis tik premjerė pabrėžė, kad migrantų perkėlimo klausimo išskyrimas iš visos reformos jai atrodo per daug supaprastintas.

„Tame pakte yra daugybė mums labai labai svarbių dalykų“, – sakė I. ŠImonytė.

Premjerė: migracijos spaudimą patiriančios ES valstybės tikisi Lietuvos solidarumo

Premjerė I. Šimonytė sako, kad su dideliais migrantų srautais susiduriančios ES tikisi solidarumo iš Lietuvos priimant atvykėlius.

EP praėjusią savaitę patvirtinus migracijos reformą, pagal kurią Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų, šalyje įsibėgėja diskusijos, kuriuo keliu eiti.

„Kai mes kreipėmės į tas valstybes didesnės paramos Ukrainai, kažkokius kitus svarbius klausimus spręsti, tos pačios migracijos instrumentalizavimo, tai tada mes to supratimo tikimės. Reikia suprasti, kad tos šalys tikisi supratimo iš mūsų taip pat ir iš mūsų“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Tos šalys, kurios susiduria su didesniu migracijos spaudimu, jeigu visos valstybės pasirinks sumokėti pinigus, tai žmonės negali kaboti ore. Kažkaip reikia tą problemą spręsti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Premjerės nuomone, diskusija, ar Lietuva kasmet turėtų priimti pusantro šimto migrantų, ar sumokėti kelis milijonus eurų, yra dirbtina.

„Tos dilemos, mano supratimu, nėra. Mes tikrai galime padėti kitoms valstybėms ES nuimti šiek tiek spaudimo, juoba, kad skaičiais, pykite, nepykite, bet tai tikrai nėra tie skaičiai, su kuriais mes buvome susidūrę, kai per sieną keliavo (Aliaksandro – BNS) Lukašenkos stumiami migrantai“, – sakė I. Šimonytė, turėdama omenyje 2021 metais iš Baltarusijos kilusį migrantų antplūdį.

Vyriausybės vadovės nuomone, diskusijose apie migrantų priėmimą paskęsta Migracijos pakto esmė. 

„Migracijos paktas (...) yra daug daugiau nei šitas klausimas, į kurį kažkodėl viešoje diskusijoje visą tą pokytį mes suvedame. Nes buvo priimtos nuostatos dėl visai kitų principų ir visai kito požiūrio į migracijos procesą, įskaitant ir tą atvejį, su kuriuo mes susidūrėme, kai migracija yra instrumentalizuojama“, – teigė I. Šimonytė.

Migracijos paktą dar turės patvirtinti ES taryba.

Jį priėmus, atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms būtų privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.

Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau teigė, kad sprendimą dėl Lietuvos veiksmų turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.

„Kas man kelia nerimą ir susirūpinimą šiek tiek, tai jeigu Seimo komisija teikia išvadas apie institucijas ir tos institucijos įsitraukia su savo pozicija, gynyba, neišvengiamai tos institucijos politizuojasi“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Norint to politizacijos proceso išvengti, reikėtų pasvarstyti, kas yra kalbama, kokie vertinimai pateikiami, kaip tai yra apibendrinama. Kalbu apie institucijų pateiktus komentarus“, – pridūrė jis.

G. Landsbergio nuomone, institucijų politizavimasis gali lemti mažesnį pasitikėjimą jomis ateityje.

„Didžiausia institucijų bėda, kai jos atrodo neobjektyvios, pasirinkusios pusę, politinę jėgą, kandidatą, su kurio siejasi“, – aiškino politikas.

Ministras siūlė institucijoms „dar kartą persvarstyti tuos argumentus ir neužsiimti politikavimu“.

Suprantu žmogišką norą gintis, ginti garbę, galbūt yra kokio nors įsižeidimo, bet potencialiai daroma ir tam tikros žalos valstybei, ilgalaikės.

„Suprantu žmogišką norą gintis, ginti garbę, galbūt yra kokio nors įsižeidimo, bet potencialiai daroma ir tam tikros žalos valstybei, ilgalaikės“, – teigė G. Landsbergis.

Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai šią savaitę apkaltino minėtą komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, vadinamosios pranešėjo komisijos išvados bus aptartos konservatorių frakcijoje ir koalicijos pasitarime.

„Reikia laikytis maksimaliai vieningos pozicijos teikiant kažkokį politinį vertinimą“, – teigė G. Landsbergis.

VSD pareigūno Tomo Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą tyrusi komisija konstatavo, kad VSD vadovas Darius Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos.

Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu, o prezidento atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar Vytauto Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

E. Gentvilas VSD komisijos veiklą siūlo įvertinti KT

Siekiant išsklaidyti viešai reiškiamas abejones dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiksmų teisėtumo, reikėtų paprašyti Konstitucinio Teismo (KT) įvertinimo, teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Politiko nuomone, galimybę kreiptis į KT galėtų apsvarstyti ir patys valdantieji.

„Variantas kreiptis patiems ir pasitikrinti, ką Konstitucinis Teismas mano – ar mes čia kažką blogai padarėme. Nes aš dabar matau, kad specialiosios tarnybos atsistojo prieš Seimą ir parlamentinėje valstybėje niekina parlamento teisę atlikti tyrimus specialiųjų tarnybų atžvilgiu“, – Eltai teigė E. Gentvilas, pažymėdamas, kad šiame procese aktyviai veikia ir opozicija.

„Aš neatmetu galimybės, gal ir padaryta klaidų – nenoriu už Konstitucinį Teismą pasakyti. Bet dabar einama ne teisės, o propagandos būdu“, – piktinosi politikas.

Liberalas atkreipia dėmesį, kad tai nebūtų nauja praktika. Pasak jo, praeitą kadenciją net kelis kartus buvo prašyta KT įvertinti laikinųjų Seimo komisijų darbą.

E. Gentvilas piktinasi ir Generalinės prokuratūros sprendimu dėl komisijos veiklos kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kurioje dominuoja opozicijos atstovai.

„Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kurioje daugumą šiuo metu turi opozicija. Ir naudoją tą instrumentą Seimo kompromitavimui. Tai aš siūlyčiau specialiosioms tarnyboms, teisėsaugos institucijoms nustoti sėdi nepasitikėjimą Seimui“, – pabrėžė Seimo narys.

Komisijos išvados kelia klausimų V. Čmilytei-Nielsen

VSD pranešėjo komisijos išvadas nusprendus perkelti į kitą savaitę, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina kolegas išnaudoti šį laiką susipažinimui su įslaptinta medžiaga. Pasak jos, laikinosios komisijos išvados kelia pagrįstų klausimų.

„Kuomet Seimo nariai apsispręs dėl balsavimo, jie įvertins visumą. Vienoje pusėje jie vertins pranešėjo pateiktus faktus, kitoje – labai vieningą ir gan aštrią visų tarnybų poziciją, trečioje pusėje – komisijos išvadų visumą, kuriai kyla pagrįstų klausimų. Galbūt ne viskam norisi pritarti. Tai bus nemaža dilema kiekvienam Seimo nariui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kaip sakiau nuo šio tyrimo pradžios, pranešėjo instituto apsauga yra labai svarbus principas. Matyt, apie tai čia turėtų labiausiai suktis kalba, o ne eiti į politines batalijas“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį turėjęs vykti balsavimas po pateikimo buvo išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Pasak Seimo pirmininkės, toks sprendimas priimtas dėl per trumpo laiko susipažinti su įslaptinta išvados dalimi. Prie klausimo bus grįžtą kitą ketvirtadienį.

„Seimo nariams, turintiems tokią teisę, yra leista susipažinti su visa informacija. Tam reikia laiko. Medžiagos yra labai daug, tad grynai dėl tokių techninių priežasčių“, – sprendimą komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Komandiruotėje buvusi Seimo pirmininkė teigė su įslaptinta medžiaga susipažinti dar nespėjusi.

„Išmintingiausias sprendimas, kad laiko dar vieną kartą tie, kas nori pasikelt balą, o užskaitomas brandos egzamine geriausias rezultatas, kurį pasiekia. Diskusija vyksta, kaip turėtų būt antrasis šūvis, svarstomas variantas, kad kartu su kitų metų vienuoliktokais dabartinai vienuoliktokai, būsimi dvyliktokai, laikytų, jeigu pageidautų“, – antradienį Seime sakė G. Jakštas.

Ministerijai šiuo metu svarstant siūlymus dėl tarpinio patikrinimo perlaikymo tvarkos, kaip vienas variantų aptariama ir galimybė tarpinį patikrinimą perlaikyti kartu laikant brandos egzaminą, t. y. ne su būsimais vienuoliktokais po metų pavasarį, bet per vėliau vasarą vykstančią abiturientų brandos egzaminų sesiją.

Ministras svarstė, kad nesėkmes laikant tarpinius patikrinimus lėmė ir tai, kad nebeliko atskiros egzaminų programos, o kai kurie mokytojai įpratę dirbti pagal ją.

„Vienas svarbus pasikeitimas, kuris įvyko, tai nėra egzaminų programos atskiros. Tai buvo šioks toks iššūkis ir mokykloms. Dalis mokytojų buvo įpratę dirbti pagal egzaminų programą, o ne pagal ugdymo programą. Net tos temos, kurios ilgą laiką buvo ugdymo programose, būdavo kartais pamirštamos, nustumiamos į šoną ir dirbama tik su temomis, kurios pateks į egzaminus“, - kalbėjo G. Jakštas.

Diskusija vyksta, kaip turėtų būt antrasis šūvis, svarstomas variantas, kad kartu su kitų metų vienuoliktokais dabartinai vienuoliktokai, būsimi dvyliktokai, laikytų, jeigu pageidautų.

Vienuoliktokai nuo šių metų laiko tarpinius patikrinimus, jie sudarys dalį brandos egzamino įvertinimo.

Daugumos tarpinių patikrinimų metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį gaus.

Šių metų III klasės gimnazistams tarpinius patikrinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus galima perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą.

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl fizikos ir matematikos B lygio tarpinio atsiskaitymo, švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarė komisijas, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus dėl jų vertinimo.

Prezidentas ragina G. Jakštą pateikti konkrečius siūlymus dėl tarpinių atsiskaitymų

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrą G. Jakštą neatsiprašinėti dėl kilusios situacijos su vienuoliktokų tarpiniais atsiskaitymais, o siūlyti konkrečius sprendimus.

„Ministras dabar turėtų ne atsiprašinėti, o pateikti labai konkrečius siūlymus, ką jis ketina daryti, kad ištaisytų situaciją. Ir ištaisytų taip, kad nesukeltų dar papildomo streso mokiniams, kurie jo ir taip patiria jo pakankamai“, – antradienį žurnalistams Visagine sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė matantis dalies mokyklų „nusivylimo ženklus“ dėl tarpinių patikrinimų.

„Jeigu toliau šitaip bejėgiškai ministras atsiprašinės ir nesiims konkrečių žygių, (nusivylimo ženklai – BNS) gali tapti masiniais, gali tai pradėti daryti kitos mokyklos“, – teigė šalies vadovas.

„Tada reikės labai rimtų sprendimų“, – pridūrė jis.

Ministras dabar turėtų ne atsiprašinėti, o pateikti labai konkrečius siūlymus, ką jis ketina daryti, kad ištaisytų situaciją.

Praėjusią savaitę prezidentas pareiškė padaręs klaidą, kai G. Jakštą paskyrė ministru, o premjerė Ingrida Šimonytė teigė praėjusį penktadienį sulaukusi ministro atsistatydinimo pareiškimo, bet jo tvirtino nepriėmusi ir lauks, kol ministras išspręs situaciją dėl tarpinių patikrinimų.

G. Jakštas švietimo ministru paskirtas pernai liepą, politikas iki tol ėjo viceministro pareigas.

Ministro pareigose jis pakeitė Jurgitą Šiugždinienę, atsistatydinusią kilus abejonių dėl jos kanceliarinių išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.

„Kitas būtų tikrai reikalingas pratimas, bet ne tiek kvestionuojant, bet išsigryninant kryptis, tai sulyginti, kiek dabartinės priedangos, kurių esame nemažai sužymėję, virš 3000 dabar yra padaryta, atitinka numatytą techninį reglamentą, bent jau dėl bazinių dalykų – kiek jos turi po kelis išėjimus, kiek gali atlaikyti konstrukciškai, griūti virš jų ir panašūs dalykai“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

Anot jo, svarbu ne pats reglamento sukūrimas, bet ir tai, kiek Lietuvoje esama priedangų, kiek jos atitinka iškeltus siekius – mieste talpinti 60 proc., rajoninėse savivaldybėse – 40 proc. gyventojų. Čia, pasak K. Budrio, „dar yra kur padirbėti ir pasistiebti“.

Nors naujo statybos techninio reglamento priedangoms rengimas užtruko, prezidento patarėjo teigimu, tai yra pozityvus poslinkis.

„Ieškant pozityvo, pozityvių taškų, gerai, kad mes jį turime. Žinoma, žiūrėsime, kiek jis bus įgyvendinamas, kiek jo bus laikomasi. Tiesą sakant, ne daug mačiau tiek rinkos, tiek ekspertų, kurie susiję su planavimu, projektavimu reakcijos, bet esu įsitikinęs, kad pozityvus turėtų būti požiūris, tuo labiau, kad nėra nukabintas pats reikalavimas iš lubų“, – kalbėjo patarėjas.

Praėjusią savaitę įsigaliojo naujas statybos techninis reglamentas priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams.

Projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos, skirtos pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų.

Reglamentas taip pat numato griežtesnius reikalavimus valstybės institucijų, ligoninių bei strateginių įmonių slėptuvėms.

Pernai sausį įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę visuose naujai statomuose daugiau nei 100 žmonių talpinančiuose visuomeniniuose pastatuose bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose suprojektuoti ir įrengti priedangas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 3310 priedangų. Jose nuo netiesioginio apšaudymo oro pavojaus metu galėtų apsisaugoti 912 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų.

S. Kovalevskajos gimnazija bendruomenės pageidavimu taps Vilniaus Sostinės gimnazija.

Tuo metu spręsdama dėl S. Nėries gimnazijos, taryba po pateikimo pritarė tik pavadinimo keitimo iniciatyvai, o ne konkrečiam pavadinimui.

Praėjusią savaitę siūlymams dėl naujų mokyklų pavadinimų pačių įstaigų iniciatyva pritarė savivaldybės Istorinės atminties komisija.

Sprendimas dėl S. Kovalevskajos gimnazijos taryboje yra galutinis, o klausimą dėl S. Nėries gimnazijos dar svarstys tarybos komitetai, dėl tikslaus pavadinimo ketinama apsispręsti vėliau.

Salomėjos Nėries gimnazijos bendruomenės buvo siūlomas Šv. Kotrynos pavadinimas sąraše buvo antras, mokykla prioritetą teikė Vilniaus medijų gimnazijos pavadinimui, tačiau komisijai toks siūlymas pasirodė trumpalaikis.

Kaip BNS sakė Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šėraitė-Gogelienė, prieš tarybos posėdį savivaldybė gavo raštą iš S. Nėries gimnazijos, kad mokytojai nepritaria Šv. Kotrynos pavadinimui, tad sostinės politikai sprendimo dėl konkretaus pavadinimo nepriėmė.

Mes juos taip pat girdime ir tikrai neskubėsime, jei mokykla pati nesutinka su tuo pavadinimu, kurį teikė iš pradžių.

„Kaip pirmą kartą girdėjome, kai mokykla kreipėsi dėl pervadinimo, tai šiandien mes juos taip pat girdime ir tikrai neskubėsime, jei mokykla pati nesutinka su tuo pavadinimu, kurį teikė iš pradžių“, – kalbėjo K. Šeraitė-Gogelienė.

Anot jos, savivaldybė prašys mokyklos, kad ji dėl to, kaip norėtų persivadinti, apsispręstų maždaug per mėnesį – iki kito tarybos posėdžio.

Visgi posėdžio metu sostinės meras Valdas Benkunskas sakė, kad diskusijoms dėl pavadinimo bus suteikta daugiau laiko ir sprendimas bus priimtas, kai jis bus pristatytas „ar kitą, ar dar kitą posėdį“.

„Norėtųsi (klausimą – BNS) uždaryti kuo greičiau, bet skubėjimo nebus“, – tvirtino meras.

Tarybos nariai kėlė klausimą, kodėl S. Kovalevskajos gimnaziją nuspręsta pavadinti Sostinės vardu.

„Koks neišmanėlis sugalvojo pervadinti mokyklą“, – klausė tarybos narys Jaroslavas Kaminskis.

Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kowalewska pabrėžė, kad pavadinimą siūlė pati mokyklos bendruomenė.

„Buvo toks mokyklos apsisprendimas, svarstyti keli variantai, bet pasirinktas vienas“, – teigė A. Kowalewska.

Sofijos Kovalevskajos gimnazija pavadinimą nori keisti dėl galimo painiojimo su kitomis ugdymo įstaigomis. Be to, anksčiau mokykla laikėsi matematinės krypties, dabar ji keičiasi, todėl argumentuojama, kad ir matematikės S. Kovalevskajos pavadinimas nebėra tinkamas.

Tuo metu diskusijos dėl Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimo tęsiasi jau kurį laiką.

Kai kurios alumnų organizacijos, tarp jų Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugija, po istorinės komisijos sprendimo kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu Salomėjos Nėries gimnazijai suteikti ne Šv. Kotrynos, tačiau Kunigaikštienės Birutės vardą.

Klausimą dėl poetės vardo suteikimo viešiesiems objektams trečiadienį svarstė ir vadinamoji desovietizacijos komisija, ji nusprendė, kad S. Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Tai paskelbta sekmadienį po vidurnakčio, pasibaigus paramos koncertui. 

„Matydamas šią sumą, sakau, kad mes nupirksim 1 115 saugaus kario komplektų“, – sakė vienas iš renginio vedėjų ir akcijos organizatorių Andrius Tapinas. Tiesa, sulaukus ir suskaičiavus visas aukas iš užsienio, ši suma ir kario paketų skaičius gali augti.

Šiemet sausio pabaigoje prasidėjusios akcijos metu lėšos rinktos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams.

Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaronaktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

Profesionali įranga yra pagaminta Lietuvoje įmonių „Brolis Semiconductors“ ir „NT Service“.

Keturias savaites trukusią akciją organizavo LRT kartu su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei visuomenininke, žurnaliste Rita Miliūte.

„Kiekvienas tas rinkinys yra išgelbėtas gyvenimas ir nebūtinai vienas gyvenimas, tas kupolėlis gali siekti truputį daugiau ir išgelbėti daugiau žmonių, kurie kovoja už mus“, – labdaros renginio metu sakė R. Miliūtė.

Akcijai lėšas aukojo tiek gyventojai, tiek Lietuvos verslai, įmonės, organizacijos. Dalis lėšų surinktos rengiant aukcioną, kurio metu didžiausias sumas pasiūliusiems parduoti įvairių iškilių Lietuvos asmenybių asmeniniai daiktai, simbolinės dovanos, kiti artefaktai.

Tas kupolėlis gali siekti truputį daugiau ir išgelbėti daugiau žmonių, kurie kovoja už mus.

Paskutinį akcijos vakarą pranešta, jog skambučiais surinkti 750 tūkst. eurų bus dvigubinami – tai padarė baldų įmonė „Narbutas“, prie skambučiais gautų lėšų savo ruožtu prisidėję 750 tūkst. eurų suma.

Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metines, šeštadienį šia proga Lietuvoje taip pat vyko įvairūs renginiai, įskaitant mitingus ir eitynes.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Pernai per akciją „Radarom!“ buvo surinkta 14 mln. eurų, už juos nupirkta taktinių oro erdvės stebėjimo radarų.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Renginiai Vilniuje prasidėjo paramos ir solidarumo eitynėmis nuo ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo iki Katedros aikštės.

Juose dalyvavo ir Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, didžioji dalis jų į šalį atvyko po Rusijos invazijos. Lietuvoje iš viso registruota daugiau kaip 84 tūkst. karo pabėgėlių.

„Šią dieną baigėsi mano puikus gyvenimo etapas“, – BNS sakė 30-metė pabėgėlė iš Ukrainos Jana Lomačenska, dirbanti finansininke.

Eitynių dalyviai nešėsi Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos vėliavas. Minioje buvo matyti ir plakatai su užrašais „Šlovė Ukrainai“ ar „Priverskite Rusiją atsakyti“.

Ukrainietis, 38-ių Nikita Barysovas BNS sakė, kad atėjo padėkoti Lietuvai už paramą ir siekti parodyti pasauliui, jog karas tęsiasi.

„Turime suvienyti jėgas tam, kad paguldytume Rusiją ant menčių“, – teigė aštuonerius metus Lietuvoje gyvenantis programuotojas.

„Kova už visą Europą“

Minimų eitynių dalyviai nužygiavo į Katedros aikštę, kur surengtas 87-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas.

Rašytojo Arkadijaus Vinokuro organizuojami mitingai čia vyko kiekvieną pirmadienį nuo Rusijos invazijos pradžios.

Šįkart mitinge dalyvavo ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, daugelis ES ir NATO šalių bei kitų valstybių ambasadorių. Visi ambasadoriai savo kalba į mikrofoną nuo scenos pasakė „Šlovė Ukrainai“.

Į mitingo dalyvius nuotoliu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, dėkoję Lietuvai už paramą. Taip pat parodytas Ukrainos karių kreipimasis.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta nuo scenos irgi dėkojo lietuviams už tai, kad jie padeda jo šaliai „savo veiksmais ir žodžiais“, empatija ir neabejingumu.

Diplomatas žadėjo, kad Ukraina tęs kovą.

„Tai yra egzistencinė kova už visą Europą. Mes trokštame laisvės, nepriklausomybės ir ją ginsime“, – kalbėjo P. Bešta.

Suaukojo milijonus

Solidarumo su Ukraina renginiuose Vilniuje iš viso dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.

„Reikia paminėti visada šitą dieną, prisiminti, kad verta palaikyti (Ukrainą – BNS), kad karas nesibaigė, kad negalima užmigti, kol tai vyksta“, – BNS sakė metinių minėjimo renginiuose dalyvavęs 30 metų inžinierius Gustas Liaugminas.

„Norime palaikyti ukrainiečius, kurie kovoja ne tik už save, bet ir už mus, – BNS sakė 55-ių ekonomistė Alma Venckutė. – Norime, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų ir norime jiems padėti, kaip galime“.

Nuo sausio pabaigos Lietuvoje vyksta didžiausia pastarojo metu paramos Ukrainai akcija „Radarom!“. Akcija šeštadienio vakarą baigsis koncertu Lukiškių aikštėje.

„Radarom!“ metu renkamos lėšos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams. Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaro Lietuvos įmonių gaminti naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

Šiuo metu „Radarom!“ yra surinkti beveik 5,7 mln. eurų.

Paraginęs dar suspėti paaukoti akcijai, paramos Ukrainai organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas paragino Vakarus siųsti karius į invazijai besipriešinančią šalį.

„Nekalbu apie žmonių siuntimą į frontą. Kalbu apie logistiką, aptarnavimą“, – mitinge Katedros aikštėje sakė J. Ohmanas.

„Baigėsi laikas, kada galėjome stovėti šone ir linkėti jiems (ukrainiečiams – BNS) sėkmės. Metas judėti“, – pridūrė jis.

Rusija grasina „kiekvienam iš mūsų“

Lietuvos vadovai antrųjų invazijos metinių proga taip pat dalijosi perspėjimais dėl Rusijos, padėkomis už paramą Ukrainai ir raginimais nepavargti.

Į Lietuvos žmones kreipęsis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos puoselėjama neapykanta grasina pasaulio tvarkai „kiekvienam iš mūsų“.

„Kiekvienas perduodamas ginkluotės vienetas, kiekvienas humanitarinės pagalbos krovinys, kiekvienas euras, kurį paaukojame, gelbsti gyvybes ir artina Ukrainos pergalę. Mūsų bendrą pergalę. Mūsų laisvės pergalę“, – sakė prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragino nepavargi remti Ukrainos, nepaisant niūresnių nuotaikų dėl lūkesčių neišpildžiusio Ukrainos kontrpuolimo pernai, stringančios Vakarų pagalbos, nesiliaujančios Rusijos vykdomos apgulties, nepaisant aukų.

„Kas nepavargsta, tai Ukraina. Ukraina nenuleidžia savo širdžių ir savo ginklų jau dešimt metų, gindama ne tik save, bet ir mus visus. Todėl pavargti neturime teisės“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Šiandien esame čia, kad visam pasauliui, Ukrainai, bet pirmiausia sau patiems pasakytume: mes nepavargsime. Remiame ir remsime Ukrainą viskuo, kuo galėsime“, – sakė premjerė.

Tai yra egzistencinė kova už visą Europą. Mes trokštame laisvės, nepriklausomybės ir ją ginsime.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė tikinti pergale.

„Per šiuos dvejus karo metus matėme visko – pasimetimo ir kalbų, kad Ukraina nesilaikys ilgai, bet buvo ir nematyto Vakarų solidarumo. Matėme priešo nubloškimą nuo Kyjivo, Charkivo, Chersono, bet ir skaudžių, nesuprantamų pertraukų tiekiant karinę pagalbą“, – sakė parlamento vadovė.

„Buvo visko ir visko dar bus, bet aš tvirtai tikiu, kad vėliau mes žvelgsime atgal į visus šiuos įvykius kaip į didesnius ar mažesnius žingsnius galutinės pergalės link“, – pridūrė ji.

Solidarumo su Ukraina renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose.

Vyriausybės pateiktais duomenimis, Lietuvos valstybės parama Ukrainai nuo 2022 metų vasario, įskaitant pagalbą dešimtims tūkstančių į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, siekia daugiau nei milijardą eurų.

Daugiausiai Ukrainai skirta karinės paramos – 505 mln. eurų.