Įspūdingos sumos

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, šių metų liepos–rugpjūčio mėnesiais finansiniai sukčiai iš įmonių ir gyventojų siekė išvilioti 19 mln. eurų. Gyventojai sukčiams pervedė 4,9 mln. eurų. Daugiausia atvejų – trečdalį – sudarė suklastotos SMS arba elektroniniai laiškai. Taip pat reikšmingą dalį sudarė sukčiavimai avansiniais mokėjimais ir investicinis sukčiavimas.

Vien telefoninio sukčiavimo atvejų užfiksuota 113, o bendrai telefonu išviliota suma siekia 684 tūkst. eurų. Matyti, kad itin sparčiai populiarėja investicinis sukčiavimas (403 atvejai), o iš gyventojų išviliota 1 mln. eurų.

Suklastotų SMS ar elektroninių laiškų atvejų fiksuota 1 049, bendrai taip išviliota suma siekia 1,6 mln. eurų. Visa tai – tik per kelis šių metų mėnesius. Iš viso per šiuos metus (I–III ketvirčius) bendra Lietuvos gyventojų sukčiams pervesta suma siekia 16,4 mln. eurų.

Apgaudinėja telefonu

Šia tema mums daugiau informacijos suteikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus specialistas Benjaminas Auryla. Tiesa, sukčiai kone kasdien tampa vis gudresni, tad keičiasi ir jų metodai. Tačiau šiuo metu populiariausi yra keli. Vienas iš jų – telefoninis sukčiavimas.

Žmogus į mobiliojo ryšio telefoną gauna skambutį iš asmens, prisistatančio mobiliojo ryšio operatoriaus, finansų įstaigos, policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju.

„Šis nurodo, kad tariamai gyventojo elektroninės bankininkystės programa užkrėsta virusu arba vykdomi neteisėti pavedimai per jo sąskaitą, arba vyksta lėšų pasisavinimas iš jo sąskaitos, arba baigiasi jo abonento sutartis ir abonentas bus užblokuotas. Taip žmogus įtikinamas atskleisti prisijungimo duomenis, įsirašyti į įrenginį kenkėjiškas programas ir / ar atiduoti savo banko kortelę bei grynuosius pinigus“, – pasakojo B. Auryla.

Toliau viskas paprasta: įgiję duomenis, sukčiai perveda lėšas iš nukentėjusiojo sąskaitos, išgrynina pinigus iš banko kortelių, gyventojo vardu paima paskolų. Beje, vis dar pasikartoja atvejų, kai telefoninio skambučio metu prisidengiama netikra artimo giminaičio nelaime. Dažniausiai tokiu pretekstu skambinantys sukčiai kalba rusų kalba.

Veikla: pareigūnai surengė ne vieną akciją, įspėjančią nepasiduoti sukčių apgaulėms. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Netikros nuorodos

Šiuo metu itin populiarus ir dar vienas elektroninis sukčiavimo būdas, kai žmonėms siuntinėjamos vadinamosios netikros nuorodos.

„Gyventojai sulaukia elektroninio laiško arba žinutės su netikra nuoroda, kurią paspaudę suveda bankininkystės arba banko kortelės duomenis ir taip praranda lėšas“, – perspėjas policijos atstovas.

Dažniausiai žmonės apgaunami tariamomis socialinio tinklo „Facebook“ apklausomis, loterijomis, netikrais laiškais, siunčiamais neva iš valstybės institucijų, sukčių persiųstomis nuorodomis iš siuntų bendrovių, Lietuvos pašto. Būkite itin budrūs, nes netikros institucijų nuorodos gali būti talpinamos ir „Google“ paieškoje kaip remiamos.

„Lengvi“ pinigai

Dar vienas sukčiavimo būdas, kurį itin pamėgo šiuolaikiniai niekdariai, – investicinis sukčiavimas. Jų platforma – socialiniai tinklai, be to, sukčius gali ir telefoniniu skambučiu pasiūlyti savo „paslaugas“. Taip žmogus gali būti suviliotas investuoti į netikras investicines platformas.

Vadovaukitės sveiku protu: jeigu kažkas siūlo greitą ir didelį pelną – tai įtartina. Niekada neinvestuokite daugiau, negu galite sau leisti prarasti, nepasitikėkite „įžymybių“ rekomendacijomis.

„Sukčių prašymu žmogus įsirašo į kompiuterį nuotolinės prieigos programas (pvz., „Anydesk“), kuriomis kontroliuojamas nukentėjusiojo kompiuteris ir atliekamos piniginės perlaidos. Norėdami išgryninti tariamai uždirbtus pinigus, sukčiai prašo papildomų lėšų pervedimo. Šio sukčiavimo atveju itin dažna antrinė viktimizacija, kai sukčiai apgauna asmenis siūlydami padėti susigrąžinti investuotas lėšas“, – dar vieną schemą atskleidė B. Auryla.

Gana dažnas sukčiavimo būdas – vadinamasis avansinis. Interneto skelbimų platformose arba socialiniuose tinkluose talpinami skelbimai dėl įvairaus pobūdžio prekių ar paslaugų pardavimo (pvz., butų nuoma, kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų). Schema nesudėtinga: žmogus, panoręs kažką įsigyti, perveda pinigus už norimą prekę, o skelbimą įdėjęs asmuo tiesiog dingsta. Savaime aišku, pirkėjas negauna nei prekės, nei pinigų.

Kalbant apie dar vieną sukčiavimo būdą, į galvą peršasi vienintelė mintis – išties gyvename cinizmo laikais, kur nieko švento nebėra. Dažnai sukčiai mėgsta pasinaudoti romantiniais santykiais ir taip iš vienišų moterų išvilioti nemažas sumas pinigų.

„Socialinių tinklų platformose vyras parašo moteriai, dažnai prisistatydamas užsienio valstybės kariu arba gydytoju. Per ilgalaikį bendravimą jis įgyja pasitikėjimą, tada paprašo moters pinigų už tariamai planuojamą siųsti dovaną, atvykimą ar pagalbą nelaimės atveju“, – pasakojo B. Auryla. Įsimylėjusi moteris, nieko bloga neįtardama, perveda pinigų į nurodytą sąskaitą, o tariamas Romeo išnyksta kaip dūmas.

„Beje, svarbu žinoti, kad šios išvardytos schemos nuolat kinta ir tobulėja, tad gyventojai turėtų išlikti budrūs net ir tuo atveju, jei skambutis, laiškas ar žinutė atrodo įtikinamai“, – perspėjo policijos atstovas.

Tendencija: vienas populiariausių išlieka telefoninis sukčiavimas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Apie apsaugą

Rekomenduojama vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklėmis: patikrinkite siuntėjo elektroninio pašto adresą ar telefono numerį.

„Net jei vardas atrodo pažįstamas, adresas gali vos viena raide ar simboliu skirtis nuo tikrojo. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į SMS žinutes, gautas iš užsienietiškų telefono numerių“, – patarė B. Auryla.

Nespauskite įtartinų nuorodų, geriau svetainės adresą įvesti naršyklėje rankiniu būdu. Atkreipkite dėmesį į kalbą: sukčiai dažnai daro rašybos, gramatikos ar logikos klaidų.

„Neskubėkite. Vienas iš sukčių taktikos požymių – prašymai veikti „čia ir dabar“, esą „kol dar nevėlu“, – tęsia policijos atstovas.

Niekada nesidalykite asmeniniais duomenimis: nei bankai, nei valstybinės institucijos elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis neprašo pateikti prisijungimo duomenų, PIN kodų ar slaptažodžių.

„Atkreipkite dėmesį tais atvejais, kai prašoma prisijungimą patvirtinti Smart-ID programėlėje, prisijungiant prie institucijų puslapių neprašoma PIN 2 kodo. PIN 2 kodas naudojamas lėšų pervedimui patvirtinti“, – perspėja B. Auryla.

Kilus bent menkiausiam įtarimui, rekomenduojame susisiekti su įstaiga, kuria bandoma apsimesti, naudojant oficialius kontaktus. Nukentėjus nuo sukčių būtina kuo skubiau kreiptis į savo finansų įstaigą ir policiją.

Neprarasti budrumo

Papildomą dėmesį norisi atkreipti į virtualų investavimo būdą, kuris pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo.

Nesusiviliokite investavimo būdais, kai reklamose naudojami žinomų žmonių veidai, tariami pasisakymai arba investuoti siūloma socialiniuose tinkluose patalpintose reklamose.

„Didžiąją dalį tokio pobūdžio sukčiavimų sudaro apgaulingų investavimo platformų reklamos platinimas internete, išprovokavimas reklamos anketose užregistruoti kontaktinius duomenis ir skatinimas, komunikuojant telefonu ir (ar) internetu, pervesti lėšas į tariamai investuoti skirtas sąskaitas, kurias kontroliuoja sukčiai, iš jų persiveda ir pasisavina lėšas“, – perspėjo B. Auryla.

16,4 mln. eurų – tiek šiemet Lietuvos gyventojai jau pervedė sukčiams.

Prieš pradėdami kur nors investuoti, visuomet patikrinkite investicinio pasiūlymo patikimumą: nebūkite impulsyvūs, paieškokite oficialių licencijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko puslapyje, ar įmonė yra registruota ir turi leidimą veikti šalyje.

Saugokitės socialinės inžinerijos: sukčiai naudoja spaudimą, kad geras pasiūlymas galioja tik tą dieną, manipuliuoja emocijomis, tad neatidarykite įtartinų e. laiškų ar nuorodų, ypač jeigu kviečiama investuoti skubiai.

Nesiųskite pinigų neaiškioms platformoms, neatskleiskite prisijungimo prie e. bankininkystės ar banko kortelių duomenų.

„Vadovaukitės sveiku protu: jeigu kažkas siūlo greitą ir didelį pelną – tai įtartina. Niekada neinvestuokite daugiau, negu galite sau leisti prarasti, nepasitikėkite „įžymybių“ rekomendacijomis“, – pataria policijos atstovas.