"Google Chrome" – dar viena naršyklės "Internet Explorer" konkurentė
Praėjusią savaitę prasidėjo karas. Tiesa, per jį niekas nenukentėjo, o anksčiau ar vėliau jo rezultatai turėtų atnešti naudos visiems kompiuterių vartotojams. Ietis šįkart surėmė dvi naršyklės: "Microsoft Internet Explorer" ir "Google Chrome", pasirodžiusi vėlų praėjusio antradienio vakarą. Šios kovos laukta seniai, mat manoma, kad naršyklė ir joje veikiančios interneto paslaugos galės atstoti įprastą programinę įrangą. Tad ateityje naršyklė bus svarbiausia ir galbūt vienintelė programa, kurios reikės kompiuteryje.
Įspūdinga pradžia
"Chrome" pradžia buvo su trenksmu. Jau anksčiau sklandė kalbos, kad "Google" kuria savo naršyklę. Netyčia ar tyčia likus dienai, kai ji pasirodė, nutekinta informacija sukėlė dar daugiau šurmulio: rugsėjo pirmomis dienomis vien "Google" naujienų tarnyba užfiksavo per 2 tūkst. pranešimų apie naująją naršyklę.
Praėjus vos parai, kai buvo paleista, "Chrome" jau buvo pavykę atsiriekti 1 proc. naršyklių rinkos pyrago. Tai pranešė interneto statistiką vedanti "Net Applications". Įvertinus, kad pasaulyje internetu naudojasi daugiau nei 1,46 mlrd. žmonių, naująją naršyklę turėjo parsisiųsti ir įsidiegti bent 14 mln. vartotojų.
Verta prisiminti, kad birželį paleistos trečios "Mozillos Firefox" kūrėjai fiksavo rekordą, kai šią naršyklę per parą parsisiuntė apie 8 mln. žmonių.
Ne vien naršyklė
Vos spėjusi išvysti dienos šviesą "Google Chrome" iš karto buvo pavadinta naršyklės "Internet Explorer" žudike, kai kurie ją vadino ir pragaištimi visai bendrovės "Microsoft" operacinei sistemai "Windows".
Pradėjusi nuo interneto paieškos, šiandien "Google" siūlo įvairių žiniatinklio programų ir paslaugų: e. paštą, kalendorių su dienotvarkės funkcija, dokumentus, naujienų skaitytuvą, nuotraukų galeriją internete ir daugybę kitų. Natūralu, kad bendrovė galop nusprendė pasiūlyti ir priemonę, leidžiančią visu tuo naudotis.
Beje, "Chrome" yra kur kas daugiau nei paprasta naršyklė. Paremta iš "Apple" pasiskolintu atvirojo kodo varikliu, "Chrome" turi operacinės sistemos ypatybių ir pritaikyta interneto programoms. Pavyzdžiui, kiekviena nauja naršyklės kortelė veikia nereaguodama į kitas. Sutrikus joje veikiančiai programai galima uždaryti tik tą, o ne visą naršyklę su likusiomis programomis. Be to, naršyklėje galima greitai paleisti dažniausiai naudojamas interneto programas.
Pristatydamas naująją naršyklę vienas "Google" įkūrėjų ir vadovų Sergejus Brinas tikino, kad ateityje didžiąją dalį programų atstos interneto paslaugos, o operacinės sistemos pavirs praeities reliktu.
Jam antrino ir "Gartner" analitikai, esą dėl plintančio interneto, populiarėjančių pigių interneto kompiuterių ir tobulėjančių žiniatinklio programų, interneto naršyklės per artimiausius metus daugeliui žmonių pakeis operacinių sistemų poreikį. Tokios prognozės nieko gero nežada programinės įrangos milžinei "Microsoft", kuri apie trečdalį pajamų gauna iš "Windows" operacinių sistemų.
Nurašyti per anksti
Vis dėlto skelbti "Microsoft" naršyklės ir operacinės sistemos dienų pabaigą dar kiek ankstoka. Kad ir kaip to norėtų "Google", kol kas internete nėra alternatyvių programų toms, kurios dabar įdiegtos kompiuteryje. Ne tik profesionalai, kuriems reikia naudotis galinga programine įranga, tokia kaip "Photoshop", bet ir paprasti vartotojai kol kas sunkiai rastų kokybišką alternatyvą internete muzikos ar vaizdo peržiūros, pateikčių kūrimo ar nuotraukų redagavimo programoms.
Be to, pačią "Chrome" kol kas reikia įdiegti į operacinę sistemą, be jos ši naršyklė veikti negalėtų. Nors naršyklė kurta dvejus metus, šiuo metu ji pritaikyta tik minėtai "Windows". Kitoms sistemoms skirta naršyklės versija turėtų pasirodyti vėliau.
Galop "Chrome" bent jau kol kas nepanaši į naršyklę, kuri galėtų sukelti revoliuciją interneto srityje. Bendrovės programuotojai pabrėžė, kad jos struktūra skiriasi nuo kitų naršyklių ir todėl joje daugiau išteklių reikalaujančios interneto programos turėtų veikti geriau. Tačiau be kelių papildomų funkcijų, pavyzdžiui, visiško anonimiškumo ar patogios paieškos, ši naršyklė nieko įspūdingo nesiūlo.
Aišku, naujoji naršyklė apkarpys ir taip mažėjančią "Internet Explorer" rinkos dalį, galbūt pervilios dalį "Mozillos Firefox" vartotojų. Prie "Chrome" populiarumo bene daugiausia turėtų prisidėti "Google" gerbėjai, kurie jau dabar naudojasi įvairiomis šios bendrovės programomis, todėl ateityje rinksis ir bendrovės siūlomą prieigą prie jos paslaugų. "Lehman Brothers" prognozuoja, kad per dvejus metus "Chrome" gali užimti apie 15–20 proc. interneto naršyklių rinkos dalies. Tačiau to tikrai nepakaks norint tapti dominuojančia jėga internete, juo labiau kompiuteriuose.
Interneto naršyklių palyginimas
Naršyklė Rinkos dalis* Užimama vieta diske Operacinės sistemos Kalba Naujienų portalų atidarymo greitis (pasirinkti didieji Lietuvos naujienų portalai) Išteklių naudojimas atidarius 5 tinklalapius (procesoriaus apkrova / operatyviosios atminties naudojimas) Svetainė
"Internet Explorer 8 beta" 72,15 proc. 50 MB "Windows" Anglų 5–10 sekundžių 30 proc. / 250 MB www.microsoft.com
"Mozilla Firefox 3.0.1" 19,73 proc. 25 MB "Windows", "Mac OS X", "Linux" Lietuvių 4–7 sekundės 15 proc. / 125 MB www.mozilla.com
"Safari 3.1.2" 6,37 proc. 60 MB "Mac OS X", "Windows" Anglų 2–4 sekundės 11 proc. / 99 MB www.apple.com/safari
"Opera 9.52" 0,74 proc. 6 MB "Windows", "Mac OS X", "Linux" Lietuvių 4–8 sekundės 25 proc. / 97 MB www.opera.com
"Chrome Beta" 1,24 proc. 40 MB "Windows" Lietuvių 2–5 sekundės 20 proc. / 120 MB www.google.com/chrome
* "Net Applications" 2008 m. rugsėjo 7 d. duomenys. Skaičiuojama bendra visų tos pačios naršyklės versijų užimama rinkos dalis.
Naujausi komentarai