Ekonomikos krizė verčia šalies verslą atsisveikinti ir su įmantriomis finansinėmis priemonėmis. Neseniai daugelis šalies įmonių neteko kreditų draudimo paslaugos, sparčiai mažėja ir faktoringo sutarčių skaičius.

Klientų gretos retėja

Kai Lietuva šio dešimtmečio pradžioje įžengė į klestėjimo laikotarpį, kuris truko maždaug septynerius metus, bankai ir kitos finansų institucijos pasiūlė prieš daugelį metų Vakarų valstybėse prigijusių finansinių priemonių. Šalies gyventojams staiga tapo prieinamos vartojimo paskolų, gyvybės draudimo ar įvairios investavimo paslaugos, o įmonėms – mokėjimo atidėjimo, kreditų draudimo ir kitos.

Tiek vieniems, tiek kitiems šios priemonės tampa vis sunkiau prieinamos. Gyventojai tam gali skirti vis mažiau lėšų, o finansų institucijos, atsižvelgdamos į išaugusią šalies ir verslo riziką, sparčiai retina jais galinčių naudotis klientų gretas. Atrodo, kad šios priemonės vėl tampa ne mūsų nosiai.

Ne išimtis ir faktoringo paslaugos. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį faktoringo paslaugomis naudojosi 1446 šalies įmonės, o per tą patį praėjusių metų laikotarpį tokių įmonių buvo 2453.

"Swedbank" Verslo klientų departamento direktorius Mindaugas Steikūnas teigė, kad faktoringo paslauga Lietuvoje buvo labai paklausi. "Lyginant faktoringo paslaugos plėtros lygį, tai yra, vertinant faktoringo apyvartos santykį su visu šalies bendruoju vidaus produktu, Lietuva daug metų buvo tarp lyderių Vakarų ir Vidurio Europoje. Pagal šį rodiklį lenkė tokias šalis kaip Švedija, Suomija, Vokietija", – teigė M.Steikūnas.

Netenka net didžiausi

Pastaruoju metu tokių faktoringo sutarčių limitų netenka net didžiausios šalies įmonės. Dienraščio žiniomis, faktoringo sutartyje numatytas limitas buvo gerokai apkarpytas vienam didžiausių šalyje mažmeninės prekybos tinklų "Maxima". Tinklui anksčiau galiojusį 1,5 mln. litų limitą SEB bankas neva sumažino tris kartus – iki 0,5 mln. litų.

Tiesa, bendrovės "Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė šio fakto patvirtinti negalėjo, ji teigė apskritai nežinanti, ar prekybos tinklas tokia paslauga naudojasi. Teisindamasi, kad konfidencialu, apie tai nesutiko kalbėti ir SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė.

Vis dėlto ji pripažino, kad faktoringo sutartys peržiūrimos, su klientais deramasi dėl mažesnių limitų. "Pastebima, kad dėl nepalankios verslo ir makroekonominės padėties įmonių, atitinkančių bankų keliamus reikalavimus, mažėja. Todėl tradiciškai peržiūrint faktoringo sutartis deramasi dėl mažesnių faktoringo limitų", – sakė ji.

Pačiame SEB banke faktoringo paslaugomis besinaudojančių klientų, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo trečdaliu. Praėjusių metų pirmoje pusėje šiomis paslaugomis naudojosi 927 SEB banko klientai, per šių metų pirmą pusmetį jų skaičius sumažėjo iki 658.

Vertina pajamų pokyčius

Kaip tikino bankininkai, faktoringo sutartyse nustatyto limito mažėjimą esą lemia dabartinė ekonomikos padėtis.

"Viena vertus, dėl išaugusios rizikos sugriežtinus finansavimo reikalavimus yra sunkiau gauti paskolą, todėl įmonės ieško alternatyvių finansavimo būdų, kurių iki šiol nenaudojo. Faktoringo paslauga ir yra vienas tokių būdų. Kita vertus, mažėjant apyvartai, besitraukiant įmonės veiklai mažėja ir apyvartinių lėšų finansavimo poreikis. Ir tai lemia natūralų faktoringo limitų mažėjimą", – pasakojo M.Steikūnas.

Nors kalbinti bankų atstovai nenurodė, kokiu mastu mažėja sutartyse nustatyti limitai, jie prasitarė, kad limitų dydžiai mažinami įvertinus įmonių apyvartos pokyčius.

"Faktoringas, kaip viena iš apyvartinio kapitalo finansavimo priemonių, tiesiogiai susijęs su verslo įmonių pardavimo pokyčiais. Pastaruoju metu tam tikrų ūkio sektorių pardavimo apimtis traukėsi, todėl ir faktoringo limito poreikis tokioms bendrovėms mažėjo", – sakė "Danske" banko faktoringo vyresnysis specialistas Nerijus Andrijauskas.

Dienraštis primena, kad Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šalyje per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mažėjo 28,8 proc.

Sutrukdė ir draudikai

Beje, pasirodo, grandininę reakciją sukėlė kreditų draudimo bendrovės. Kadangi jos yra sumažinusios Lietuvos reitingus ir daugeliui šalies įmonių atsisako teikti šias paslaugas, dėl to verslininkai turi atsisakyti ir faktoringo paslaugų.

"Kadangi ūkio subjektai nelinkę prisiimti pirkėjų nemokumo rizikos, draudikui nesuteikus atitinkamo kredito limito, faktoringo limitas įmonei tampa neaktualus", – aiškino N.Andrijauskas.

I.Kulvinskaitė tai pat patvirtino, kad tai viena priežasčių, kodėl sutartis nutraukia ir pačios įmonės. "Įmonės atsisako šios paslaugos dėl poros priežasčių: dėl besikeičiančių atsiskaitymo tarp verslo partnerių sąlygų ir dėl to, kad prekių kredito draudimo bendrovės nebedraudžia įmonių", – teigė ji.

Apie faktoringą

Tai bankų teikiama paslauga, panaši į banko suteikiamą kredito liniją, skirtą atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Sudarius faktoringo sutartį, už įmonei suteiktas prekes ar paslaugas sumoka bankas. Vadinasi, tiekėjas gali iš karto gauti pinigus, o jo prekes įsigijusi įmonė – už jas atsiskaityti po kurio laiko. Taip įmonė užsitikrina papildomų apyvartinių lėšų, jai tampa paprasčiau planuoti pinigų srautus. Šiomis paslaugomis Lietuvoje dažniausiai naudojosi nedidelės ir vidutinio dydžio įmonės, rečiau – stambios bendrovės, o sutartyse nustatomas limitas iki šiol galėjo siekti 1 mln. litų ir daugiau.