Slovėnijos vidaus reikalų ministrė Katarina Kresal trečiadienį oficialiai atsistatydino dėl įtariamos korupcijos jos vadovaujamoje ministerijoje.

Išvakarėse vyriausybės vadovas atmetė jos pirmąjį prašymą atleisti iš užimamų pareigų.

"Neatšaukiamai atsistatydinu iš vidaus reikalų ministrės posto, nes (antikorupcinė) komisija iškėlė abejonių dėl mano pačios ir mano komandos darbo", - rašoma K.Kresal pareiškime, kuris buvo paskelbtas ministerjos tinklalapyje.

Trečiadienį vėlai vakare premjeras Borutas Pahoras patenkino ministrės prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų, pareiškęs, jog "supranta ir gerbia tokį sprendimą".

Kiek anksčiau trečiadienį kovos su korupcija komisija informavo radusi korupcijos požymių Vidaus reikalų ministerijos sutartyje dėl biurų nuomos Nacionalinei tyrimų agentūrai 2010 metais.

Šios išvados paskelbtos po to, kai antradienį Audito rūmai savo ataskaitoje nurodė, jog minėtoje sutartyje aptiko tam tikrų "pažeidimų". Ši ataskaita paskatino ministrę pateikti vyriausybės vadovui pirmąjį prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų, kuris buvo atmestas.

Premjeras savo sprendimą leisti K.Kresal toliau eiti savo pareigas aiškino tuo, kad Vidaus reikalų ministerija jau ėmėsi visų būtinų priemonių auditorių nurodytai klaidai ištaisyti.

Sausį pradėto tyrimo metu antikorupcinė komisija nustatė, kad ministerijos pareigūnai dėl privačių asmenų naudos nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms, trečiadienį žurnalistams sakė komisijos atstovė spaudai Liljana Selinšek.

K.Kresal pasitraukimas yra dar vienas skaudus smūgis problemų persekiojamai B.Pahoro vyriausybei.

Buvusi vidaus reikalų ministrė vadovauja centro kairiosios pakraipos Slovėnijos liberalios demokratijos partijai (LDS). Ši partija yra vienintelė likusi B.Pahoro socialdemokratų partnerė valdančiojoje koalicijoje, iš kurios birželį pasitraukė Slovėnijos pensininkų demokratinė partija (DeSUS) ir centro kairiųjų partija "Zares".

Spaudžiamas opozicijos ir paragintas prezidento Danilo Turko, B.Pahoras pareiškė rugsėjį pradėsiantis derybas dėl galimybės vėliau šiais metais ar ateinantį pavasarį surengti pirmalaikius rinkimus, nors tokiam žingsniui nepritaria jo vadovaujami socialdemokratai.

Dabartinę mažumos vyriausybę 90 vietų parlamente remia tik 33 įstatymų leidėjai.