Pasaulinės gėrimų rinkos tyrimų organizacijos duomenimis, Lietuvos alkoholinių gėrimų rinkos struktūroje vėl ima dominuoti stiprusis alkoholis, pagal kurio suvartojimą lenkiame net Rusiją. Reaguodama į Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos siūlymus suvienodinti alkoholio akcizo tarifo dydį bei silpnų ir stiprių alkoholinių gėrimų apmokestinimą, Lietuvos aludarių asociacija teigia, kad tokia mokesčių politika neigiamai paveiks alkoholio vartojimo kultūrą.   

Remiantis pasaulinės rinkos tyrimų bendrovės CANADEAN duomenimis, šiemet kiekvienam šalies gyventojui tenka 5,2 litro stipriųjų gėrimų, 1,8 litro vyno (įskaitant sidrą ir spirituotą vyną) ir 4,4 litro alaus. Šie duomenys gauti bendrą suvartojamų gėrimų kiekį perskaičiuojant grynuoju alkoholiu.

„Tuo tarpu Rusijoje degtinės ir stipraus alkoholio išgeriama mažiau - 3,6 litro, o alaus - 3,9 litro. Panaši alkoholio vartojimo struktūra yra ir Latvijoje bei Estijoje, tačiau visos trys Baltijos šalys ryškiai išsiskiria ES kontekste. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje stiprus alkoholis bendroje struktūroje užima atitinkamai 46, 43 ir 52 proc. , kai Danijoje šis rodiklis siekia 15 proc. Bulgarijoje - 13, o Italijoje - vos 10 proc. Įprasta ir tai, kad visose valstybėse, išskyrus tradicines vyno šalis - Italiją ir Prancūziją - alus gėrimų struktūroje užima apie 50 proc.", - pasakojo Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Saulius Galadauskas.

„Aludariai ir anksčiau yra kalbėję apie tai, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo struktūra primena Rusiją, tačiau šių metų duomenys rodo, kad šiuo požiūriu mes savo kaimyną netgi lenkiame. Pagal vienam gyventojui tenkantį grynojo alkoholio kiekį mes Rusiją lenkiame net 3,3 litro, o degtinės išgeriame 1,6 litro daugiau. Nemanau, kad turime tuo didžiuotis ir nesinori tikėti, kad šiuos skaičius lemia mūsų kultūra ir tradicijos", - sakė S.Galadauskas.

Pasak jo, fiksuojamos ir kitos neigiamos rinkos tendencijos. Atskiruose Lietuvos regionuose masiškai plinta alaus surogatas, vadinamasis „molis", kurio poveikis vartotojams yra katastrofiškas. „Atrodo, kad pasiekėme ribą, kai rinkai ir valstybei reikia išsiaiškinti, kokios sisteminės klaidos daromos ir kaip turi būti formuojama šalies alkoholio kontrolės politika, nes šiuo metu egzistuojanti yra aiškiai neveiksminga", - kalbėjo asociacijos prezidentas.

Didesni akcizai alaus pramonę pradės žlugdyti, teigia pašnekovas. Negana to, alų brangina ir padidėjusios žaliavų kainos.

„Per šiuos metus alus pabrango beveik 30 procentų, nes 5 kartus brango apyniai, per 50 proc. pakilo miežių kaina. Mes matome legalaus alaus suvartojimo mažėjimą ir pastebime nelegalaus alaus vartojimo atvejus. Todėl valstybės politika turi būti nukreipta į visokių „molių" gamintojus, o ne legalaus alaus akcizo didinimą", - įsitikinęs S.Galadauskas.

Jo teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kurti tokią akcizų politiką, kuri keistų alkoholio vartojimo įpročius - nuo stipresnių gėrimų pereinant prie silpnesnių.

„PSO ragina nustatyti akcizus pagal vartojimo stiprumą. Pavyzdžiui, Airija nuo 2009 metų sausio 1 dienos silpnam alui ir sidrui 50 procentų mažina akcizą, nors Airijoje stipraus alkoholio suvartojama perpus mažiau nei pas mus. Deja, Lietuvoje siūloma priešingai", - teigia aludarių asociacijos prezidentas.

Tuo tarpu Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos skaičiavimais, suvienodinus akcizus į valstybės biudžetą iš aludarių papildomai būtų surinkta 550 mln. litų.