Seimas tik vieno balso skirtumu atmetė opozicijos pasiūlymą sudaryti specialią parlamentinę komisiją, kuri tirtų „Snoro“ bankroto istoriją.

Už tai, kad tokia laikinoji tyrimo komisija būtų sudaryta, antradienį iš 127 balsavime dalyvavusių parlamentarų buvo 63, prieš – 34, susilaikė 30. Tokiu būdu komisijos sudarymui pristigo vos vieno balso.

Po tokių balsavimo rezultatų Seimo plenariniame posėdyje kilo didžiulės aistros ir triukšmas. Opozicija pareikalavo perbalsuoti klausimą. Tačiau ir antru balsavimu pralaimėjo – už komisiją buvo tik 61 Seimo narys iš 127 dalyvavusių balsavime, 44 buvo prieš, susilaikė 22 parlamentarai.

Opozicijos inicijuota komisija turėjo atsakyti į 17 jai užduodamų klausimų. Tarp jų – ar veikiantys įstatymai „sudaro prielaidas stabiliam, patikimam, efektyviam ir saugiam bankų sistemos funkcionavimui“, ar tinkama ir veiksminga Lietuvos banko vykdoma šalyje veikiančių komercinių bankų priežiūra, ar buvo savalaikė ir efektyvi Lietuvos banko vykdyta banko „Snoras“, kada Lietuvos bankas pradėjo derybas su banko „Snoras“ administratoriumi Simon Freakley, „ar nutraukus visų „Snoro“ įsipareigojimų vykdymą nebuvo padaryta dar didesnė žala banko kreditoriams bei pačiam bankui“, „iš kokių valstybių buvo gauta teisinė ar informacinė pagalba, tiriant banko „Snoras“ galimą turto praradimą“, „kodėl nuspręsta banko „Snoras“ akcijas paimti visuomenės poreikiams, prieš tai neįvertinus jo turto būklės“ bei kitus klausimus.

Valdančioji koalicija pasisakė prieš tokios laikinosios tyrimo komisijos sudarymą. „Komisijos sudarymo prasmė visiškai sumenko, kai gavome iš Lietuvos centrinio banko visus atsakymus į mus dominančius klausimus. Nereikėtų politiškai kištis į labai jautrų bankų sektorių. Jeigu dar kyla kokių nors klausimų, galėtų Seimo Antikorupcijos komisija ir kiti Seimo padaliniai dar atskirai pasidomėti“, - tikino konservatorių frakcijos vadovas Jurgis Razma.

Po labai audringo klausimo svarstymo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis pagrasino, kad opozicija dėl tokių, pasak jo, valdančiosios koalicijos atstovų „destruktyvių veiksmų“ gali palikti Seimo posėdžio salę tuomet, kai bus priimamas kitų metų biudžetas.