Londone, garsiajame Viktorijos ir Alberto muziejuje, atidaryta neįprasta paroda. Ji skirta – apatinių istorijai. Čia eksponuojama per 200 apatinių drabužių, aprėpiančių pustrečio šimtmečio laikotarpį.

Pavyzdžiui, vienas korsetas pasiūtas 1890 m. Banginio ūsais sutvirtintas korsetas moters liemenį sutraukdavo iki 48 centimetrų. Rentgeno nuotraukoje matyti, kaip šis madingas daikčiukas deformuodavo moters krūtinės ląstą.

„Daugybė žmonių protestavo prieš korsetus, nes buvo manoma, kad jie kenkia moters sveikatai. Ir nenatūraliai atrodo. Jie manė, kad natūralus kūnas daug patrauklesnis. Todėl maždaug 1855 m., padrąsinus mados reformatoriams ir ypač gydytojams, buvo pradėta kurti tai, ką dabar vadiname liemenėlėmis. Tuomet tai buvo vadinama „krūtinės palaikymu“. Bet XIX a. viduryje liemenėlės dar nebuvo labai populiarios. Moterys jas pradėjo nešioti tik maždaug Pirmojo pasaulinio karo metais, apie 1914-uosius“, – pasakoja parodos kuratorė Edwina Ehrmann.

Kad moteriškų apatinių svarba vis augo, iliustruoja ir 1917 m. pagamintas vokiškas korsetas. Pirmojo pasaulinio karo metais trūko įvairių medžiagų, todėl šiam drabužiui buvo panaudotas popierius.

Praeito amžiaus 7–8 dešimtmečiuose vis daugiau moterų priešinosi griežtiems reikalavimams dėl apatinių. Feministė Flower Power labai brangino savo laisvę ir atmetė bet kokias taisykles.

„Vis dar madinga dėvėti į apatinius panašius viršutinius rūbus. Ši mada prasidėjo aštuntame dešimtmetyje. Tokie novatoriški madų žurnalai, kaip „Nova“, jaunas moteris drąsino: nesijaudinkite dėl to, kad matosi liemenėlės petnešėlė. Jeigu nenorite segėti liemenėlės, bet norite, kad krūtinė būtų pakelta, dėvėkite liemenę. Su liemene galite rodytis viešumoje. Čia ir nusitrynė riba tarp to, kas gali būti vieša, o kas – intymu. Be abejo, per pastaruosius 45 metus viskas dar labiau išlaisvėjo. Šiandien mes net nemirktelėjame, kai raudonu kilimu einanti garsenybė demonstruoja visai nemažai nuogo kūno“, – kalba kuratorė.

Plačiau apie parodą – „Euromaxx“ reportaže.