– Niekas nesiginčys, kad spalvos gali turėti didelės įtakos, kaip  atrodome ir smagiau jaustis. Sakykite, ar konsultacijos, kuriose nustatote žmogaus spalvinį tipą, yra jūsų hobis?

– Pradžioje buvo hobis, bet kuo toliau, tuo labiau matau, kad jis pradeda užimti gerokai daugiau laiko, nei derėtų tik hobiui (juokiasi). Šiuo metu jis perauga į darbą ar bent jau matuojasi šią poziciją. Maniau, gal tos spalvos man įdomios tik laikinai – pusmetį, metus… Tačiau dienos eina, žmonių susidomėjimas auga, konsultacijų daugėja.

– Ar turite atsakymą, kodėl žmonėms tai aktualu?

– Kai žinai savo tipo spalvas, lengviau siekti nepriekaištingos išvaizdos. Turime daugybę įvairiausių sričių specialistų, skatinančių skirti laiko ir lėšų savo išvaizdai, o iš tiesų, kaip aš mėgstu sakyti, atsakymas yra tiesiai mums priešais nosį. Sužinoti savo spalvinį tipą – vadinasi, nustoti vadovautis laikinomis madomis, jų tendencijomis, o grįžti prie savo šaknų. Tarkim, šiuo metu madinga kokia nors spalva, bet ji priešinga mano spalviniam tipui. Vadinasi, turime žinoti, kad su tokios spalvos drabužiais, tokios spalvos plaukais neatrodysime gerai. Tas žinojimas skatina atsitraukti nuo šių dienų tendencijų, pradėti kritiškai mąstyti ir kurti savo tapatybės šaknis, kurios leis jaustis laisvai ir užtikrintai.

– Ar gerai suprantu, kad, žinodami savo spalvinį tipą, žmonės galėtų atsispirti ir prieš begalinį šių dienų vartojimą? Juk mada skatina pirkti tai, kas vienu ar kitu metu populiaru.

– Pritariu. Aš irgi čia įžvelgiu tvarumo aspektą. Kitas pranašumas – kokybė, o ne kiekybė. Kokia nauda, kad turėsime visą spintą drabužių, pirktų susižavėjimo akimirką (gera kaina, gerai su juo atrodė kaimynė ir pan.), bet tarp jų nerasime nė vieno, kuris tiktų būtent mums. Žinančiam savo spalvinį tipą žmogui nebereikia tokios protu nepamatuojamos gausos – tiek drabužių spalvų ir atspalvių. Užtenka turėti tik tokius, kurie geriausiai tinka.

Atmintinė: švelnios vasaros spalvynas. / G. Vanžodės asmeninio archyvo nuotr.

– Papasakokite išsamiau, kas tie spalviniai tipai.

– Dvylikos spalvinių tipų sistema – metodika, kaip, vadovaujantis tam tikrais parametrais, nustatyti arba atrasti savo spalvas. Tai nėra koks nors subjektyvus dalykas, kurį veiktų tokie argumentai, kaip gražu, patinka, ir pan. Kaip jau sakiau, tai algoritmai, kuriais vadovaudamiesi nuosekliai keliaujame iki to vienintelio, mums tinkamiausio spalvinio tipo.

– Pamėginkime jūsų vedami pažingsniuoti…

– Pirmas žingsnis. Reikia nustatyti žmogaus vidinę temperatūrą – vadinamąjį potonį (atspalvį). Tai plika akimi nematomas, įgimtas po oda esantis koloritas, kuris nesikeičia nei pasikeitus apšvietimui, nei žmogui įdegus ar naudojant dekoratyvinę kosmetiką. Labai svarbu atskirti savo odos atspalvį – ar jis šiltas, ar šaltas – ir pagal tai rinktis šiltų arba šaltų atspalvių drabužius. Antras žingsnis – įvertinti žmogaus išorinius bruožus, jų ryškumą, tamsumą, švelnumą, blankumą. Trečias – susipažinti su visais dvylika spalvinių tipų ir, vadovaujantis pirmais dviem žingsniais, sudėti akcentus.

– Spalviniai tipai skirstomi pagal sezonus: pavasario, vasaros, rudens ir žiemos, o kiekvienas šių sezonų turi dar po tris savo tipus. Painoka.

– Tik iš pradžių. Kai žinai, kas ir kaip veikia, – sunkumų nekyla. Pavasario ir rudens spalviniai tipai būdingi žmonėms, kurių odos atspalvis šiltas (arba neutraliai šiltas). Jiems labiau tinka ruda, kreminė, daugelis kitų šiltų spalvų. Vasarai ir žiemai priskiriami žmonės, kurių odos atspalvis šaltas (arba neutraliai šaltas) – jiems tinka pilka, balta ir kitos šaltos spalvos.

Sužinoti savo spalvinį tipą – vadinasi, nustoti vadovautis laikinomis madomis, jų tendencijomis, o grįžti prie savo šaknų.

Nustačius atspalvį ir sezoną, pagal veido bruožus skirstoma toliau, pavyzdžiui, šviesi vasara, šalta vasara ir švelni vasara. Tamsi, šalta arba ryški žiema ir t. t.

Dar tikslesnis tipas, kaip jau minėjau, nustatomas pagal išorės bruožus: tamsumą, ryškumą, blankumą ir šviesumą. Pavyzdžiui, rudos akys, bet skirtingi jų atspalviai gali nulemti priklausymą vienam ar kitam spalviniam tipui.

– Ar iki susipažinimo su spalvų taisyklėmis jūs pati rengėtės tinkamai?

– Prisipažinsiu, kad iki nuotolinių kursų „Sterling Style Academy“ Niujorke aš nesirengiau savo spalvinio tipo drabužiais. Man buvo gražu ryškios ir šiltos spalvos. Kaip supratau vėliau, rengdavausi šilto pavasario spalvomis, bet tuomet man reikėdavo dirbtinai paryškinti savo veido koloritą, nes susidarydavo įspūdis, kad drabužių spalvos – ryškesnės už mane. Turėdavau dirbtinai ryškinti akis, lūpas, kad atsirastų pusiausvyra tarp drabužio ir manęs.

Kai pradėjau domėtis spalviniais tipais, sužinojau, kokios spalvos man tinka ir dirbtinai ryškinti veido koloritą jau nebereikėjo. Kadangi mano  veido bruožai neryškūs, akių ir plaukų spalvos – panašios, nustačiau, kad mano spalvinis tipas yra švelnus ruduo. Jam tinka šiltesni atspalviai, bet ne per šilti. Todėl dabar renkuosi žemiškas, švelnias, bet ne per daug intensyvias spalvas – ne per ryškias ir ne per tamsias, kad manęs neužgožtų. Tačiau jei kito spalvinio tipo žmonės rinktųsi tokias spalvas – prašautų: juos švelnūs atspalviai tiesiog išblukintų ir jie atrodytų pavargę, papilkėję, netekę gyvybingumo.

Pasirinkimas: šviesiam pavasario tipui tinkančios geltonos. / G. Vanžodės asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip pasitikrinti, ar drabužis yra mūsų spalvinio tipo?

– Geriausias sufleris – laikas, kiek užtrunkate prie veidrodžio. Jei ilgai, vadinasi, rengiatės ne savo spalvinio tipo drabužiais. Jei neilgai, galima daryti prielaidą, kad šios spalvos jums tinka. Kai pereiname į kitą koloritą, vadinasi, keičiame save. Perėjimą į kitą koloritą apsprendžia du veiksniai: plaukų spalva ir netinkama apranga. Šilto atspalvio žmogus, apsirengęs šaltų spalvų drabužiais, atrodys blogai ir norės tai užmaskuoti. Būtent tada ir norėsis dirbtinai keisti veido koloritą.

– Tačiau ką daryti, jei žmogus labai mėgsta jam netinkančią spalvą ir tos spalvos drabužį?

– Tai nereiškia, kad jį reikia išmesti. Galima tiesiog pridengti. Jei arčiau prie veido atsidurtų mūsų spalvinio tipo detalė – tarkim, skarelė ar stambesnis aksesuaras, jis įsiterptų tarp veido ir drabužio. Vadinasi, jei labai patinka kokios nors spalvos, kurios nėra mūsų spalvinio tipo, galime dėvėti tos spalvos kelnes, sijonus – jie gali būti tamsesni, ryškesni. Jei esate šiltesnio atspalvio atstovas, tai ir ryškesnes ar tamsesnes spalvas apatinėje kūno dalyje turėtumėte rinktis būtent šilto atspalvio. Priešingu atveju mūsų aprangos eilutė nederės tarpusavyje. Nutolinti nuo veido mums netinkančią spalvą galima ir pasirinkus didesnę iškirptę, nuogus pečius, trumpas rankoves.

– Ne paslaptis, kad moterys turi mažų gudrybių, kaip paslėpti kūno netobulumus ir išryškinti stipriąsias vietas. Ar drabužio spalva (pagal žmogaus spalvinį tipą) yra galingesnė net už drabužio siluetą, kuris gali storinti ir liekninti, aukštinti ir žeminti?

– Geras klausimas. Mano nuomone, svarbiausia yra tinkama spalva. Juk tik vėliau pasižiūrime, kaip tas drabužis nugula, o pirmas įspūdis, kai susitinkame žmogų ar vartome albumą su nuotraukomis, – drabužio spalva. Pastebime, ar ji tinka prie veido, ar, priešingai, kontrastuoja su  išvaizda, ją užgožia, užtamsina.

Daugybė: balta ir jos atspalviai. Atlikėja Iglė demonstruoja šiltą ir šaltą baltą. / G. Vanžodės asmeninio archyvo nuotr.

– Socialiniuose tinkluose pasivadinusi @o.kaip_man analizuojate garsių žmonių spalvinius tipus, vertinate mūsų žvaigždžių aprangą ant raudonojo kilimo ir netgi parodote, kaip jų įvaizdį būtų galima patobulinti. Pati esate švelnus ruduo, o kurioms garsioms moterims ši spalvinė gama netiktų?

– Aktorei Inetai Stasiulytei, kuri iš tiesų yra šviesaus pavasario atstovė,  švelnaus rudens spalvos tikrai netiktų: atrodytų pavargusi, papilkėjusi. Lygiai taip pat netiktų TV laidų vedėjai Indrei Kavaliauskaitei, atlikėjai Monikai Liu, kuri yra žiemos sezono atstovė. Jos spalvos turėtų būti šaltos, tamsios, ryškios.

– Kurios lietuvių žvaigždės dažniausiai pataiko pasirinkti savo spalvinį tipą ir atrodo harmoningai, galbūt nė pačios nežinodamos apie šį metodą?

– Šiuo metu puikiai sekasi Indrei Stonkuvienei, kuri šiek tiek pasitamsino plaukų spalvą ir ėmė rengtis truputį kitokių atspalvių drabužiais. Dar paminėčiau Karoliną Meschino, kuri ne visada, bet tikrai dažnai pataiko rinkdamasi savo spalvinio tipo drabužius.

Kodėl garsūs žvaigždžių įvaizdžio specialistai neretai prašauna pro šalį? Reikėtų jų ir paklausti. Spėju, kad jie labiau koncentruojasi į madą,  madingų spalvų tendencijas arba dažnai renkasi juodos spalvos variantą, kuris, neva, yra saugiausias. Visuomenė yra tarsi sutarusi, kad juoda spalva turi tikti visiems. Kitaip sakant, jei nenori prašauti – rinkis juodą, tada tavęs niekas nekritikuos. Tik kažkodėl niekas nesusimąsto, kad juoda tinka tik žiemos spalvinio tipo atstovams – ryškiems, tamsiems žmonėms. Mes, lietuviai, nesame tokie. Alternatyva – tamsiai ruda, tamsiai pilka, tamsiai mėlyna. Manau, jei drabužių dizaineriai bendradarbiautų su spalvų konsultantais, panašių klaidų išvengtų.

– Smalsu sužinoti, ar yra spalva, kuri tinka visų spalvinių tipų žmonėms? Kaip ir spalva, kuri netinka niekam?

– Vienareikšmio atsakymo nėra, bet yra kelios spalvos, kurios tinka šiltesnį arba šaltesnį odos atspalvį turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, oranžinė. Ji gali būti tik šilta. Jokių šaltų oranžinės spalvos atspalvių nėra. Vadinasi, žmonės, turintys šaltą vidinę temperatūrą, jos turėtų vengti. Priešingu atveju veide atsiras per daug geltono pigmento, kuris jį padarys tarsi murziną.

– O balta spalva?

– Ji tinka tik šaltą odos atspalvį turintiems žmonėms. Tačiau nepamirškime fakto, kad spalvos gali turėti begalę atspalvių. Net ir ta pati balta. Ji gali būti kiek į pilkumą, gelsvumą ir t. t. Todėl kiekvienas žmogus, žinantis savo spalvinį tipą, žinos ir su kokia balta, žalia, mėlyna jis atrodys geriausiai. Yra vos keletas išimčių. Viena iš jų – mūsų jau aptarta oranžinė. Kita – šiltam pavasario tipui netinka jokia pilka spalva. Todėl žmogus privalo žinoti, kas jam tinka, o kas ne, kaip ir tai, koks konkrečios spalvos parametras – tamsumas ar blankumas – jam tinka labiausiai.

Skirtinga: kaip matote, tai vis ta pati raudona! / G. Vanžodės asmeninio archyvo nuotr.

– Negi ir savo šeimos narius rengiate pagal konkretų spalvinį tipą?

– Žinoma (juokiasi). Kai žinai spalvinius tipus, tikrai lengvesnis gyvenimas man kaip mamai ir žmonai. Neseniai vyras prisiminė neturintis marškinių kitos dienos susitikimui. Žinodama jo spalvinį tipą ir dydį, per pusvalandį nupirkau net trejus, kurie jam puikiausiai tiko.

Tiesą sakant, vyrams žinoti savo spalvinį tipą dar aktualiau nei moterims. Jei moteris apsirengs ką nors per tamsaus, per ryškaus – galės pasidažyti, o ką daryti vyrui? Juolab kad jie nėra mėgėjai vaikščioti po parduotuves ir pirkti drabužius. Todėl vyrams nusistatyti savo spalvinį tipą ir tiksliai žinoti jiems tinkančius atspalvius yra tiesiog būtina – sutaupys laiko ir nervų. Ne tik sau, bet ir draugėms, žmonoms.

– Gal su amžiumi mūsų spalvinis tipas kinta?

– Iš tiesų negaliu atsakyti į šį klausimą. Pagal šį metodą dirbu dar tik antrus metus. Kai jau būsiu dirbusi 30 metų ir turėsiu praktinių žinių, tuomet ir pasakysiu. Tarp užsienio konsultantų vyrauja skirtingos nuomonės. Vieni sako, kad su metais keičiasi veido oda, akių spalva, bet tikrai nesikeičia mūsų vidinė temperatūra. Jei gimėme su šilta temperatūra, patikėkite, niekada netapsime šalti, ir atvirkščiai.

– Taip ir matau mintyse Graciją, sėdinčią lauko kavinėje ir stebinčią praeivius ir jų spalvinius tipus. Pataikiau?

– Pataikėte. (Juokiasi.) Pirmą kartą supratau, kad sergu profesine liga. Ji pasireiškia labai nevalingai, be jokio žmonių smerkimo ar jų kritikavimo, bet faktas, kad tai darau.

SOS: atlikėja Iglė ne visada pataiko apsirengti savo spalvinio tipo drabužiais. / G. Vanžodės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar daug neatitikimų, klaidų matote?

– Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – pasirenkama netinkama plaukų spalva. Juk drabužį, jei jis neatitinka jūsų spalvinio tipo, pakeisti lengviau nei plaukus. Tačiau jei kasdien gyvensime veikiami netinkamos plaukų spalvos, net ir tinkamas drabužis sunkiai gelbės bendrą situaciją.

Yra vadinamasis spalvinės harmonijos trikampis. Pagal plaukų spalvą renkamės drabužius, o pagal drabužius – makiažo spalvas. Išeina toks užburtas ratas, kur vienas veiksnys daro įtaką kitiems dviem. Jei vienas netinkamas, išsiklaipo visa grandinė.

Tarkim, aš pati, kai pradėjau domėtis spalviniais tipais, turėjau pakeisti ir plaukų spalvą. Paskutinė spalva buvo tamsaus vario. Supratau, kad būdama tokios spalvos plaukų, per daug laiko praleisdavau prie veidrodžio darydama ryškesnį, tamsesnį makiažą, kuris akivaizdžiai mane sendina. Žinodama savo plaukų spalvos intervalą, jo ribose galiu varijuoti ir išeiti iš namų net ir be makiažo.

– Paprastai taisyklė turi išimčių. Tarkim, meniškos asmenybės, kurios rengiasi pagautos įkvėpimo, emocijos. Ar jos irgi privalo paklusti spalvų dėsniams?

– Spalviniai tipai – neprivalomas dalykas. Jei žmogus geriau jaučiasi su ryškiomis, intensyviomis spalvomis, nepaisant, kad jo spalvinis tipas  ramesnis, prašom. Tiesiog daugiau laiko reikės praleisti prie veidrodžio kuriant pusiausvyrą tarp tos ryškios spalvos ir savo išvaizdos ar stengiantis užmaskuoti pajuodusius paakius, pasirinkus netinkamą atspalvį.