ARKLIAI NACIONALINIAME PARKE NEPAGEIDAUJAMI?

Visuomenė turėtų apsispręsti, ar Šiaurės Dakotoje esančiame T. Roosevelto nacionaliniame parke laisvai klajojantys arkliai ir toliau turėtų ten gyventi. Esą gyvūnai kenkia laukinei gamtai ir augmenijai, tačiau pripažįstama, kad, atsikračius legendinių arklių, gali sumažėti parko lankytojų srautai.

Nacionalinio parko tarnyba kreipėsi į visuomenę, kad padėtų nuspręsti, ar garsieji laukiniai arkliai Šiaurės Dakotos T. Roosevelto nacionaliniame parke turėtų išlikti.

Teigiama, kad sprendimo reikia, nes gyvūnai stipriai niokoja laukinę gamtą ir augmeniją. Vis dėlto pripažįstama, kad lankytojų srautai parke gali ženkliai sumažėti, nes žmonės čia atvyksta pasižiūrėti arklių ar besiganančių galvijų.

Šiaurės Dakotos respublikonų gubernatorius Dougas Burgumas pareiškė, kad ir toliau ragins parko vadovybę gyvūnus palikti.

„Šie arkliai – labai populiarus turistų traukos objektas, įkūnijantis neprijaukintą Badlandso dvasią ir primenantis gilius ryšius su T. Roosevelto palikimu“, – kalbėjo gubernatorius.

Prezidentas H. S. Trumanas projektą dėl parko įkūrimo palaimino dar 1947 m., o po daugiau nei 30 metų šis parkas gavo nacionalinio parko statusą.

Federalinės agentūros pasiūlymas iškeldinti arklius iš parko daugeliui sukėlė nerimą, nes žirgai esą kultūrinis ryšys su praeitimi ir anaiptol nėra tik gyvuliai, kaip juos pavadino parko pareigūnai.

Dabar lankytojai, važiuojantys vaizdingu parko keliu, dažnai gali išvysti žirgų tabūnus – Amerikos Vakarų simbolį.

Jei būtų nuspręsta arklius iš parko pašalinti, jie būtų sugauti, dalis jų atiduota vietinių gyventojų gentims, kiti parduoti aukcione.

Dar svarstoma, jei pavyktų sumažinti arklių dauginimąsi, jie galbūt ir toliau galėtų likti gyventi nacionaliniame parke.