„Atsinešiau žirkles, atsargiai nusikirpau lapelius. Čia žolyčių nedaug, bet labai daug lapų, tad labai greitai prisirenkame ir džiaugiamės, sveikatinamės“, – pasakojo moteris.

„Kiekvieną pavasarį naudojame. Valgome patys, dalijamės su kaimynais, svečiais, šeima. Stipriname imunitetą“, – teigė kita meškinio česnako rinkėja.

Tai vienas pirmųjų pavasario augalų, vertinamas dėl skonio ir gydomųjų savybių. Jį mėgsta tiek suaugusieji, tiek vaikai.

Prieš keletą metų šis augalas buvo saugomas Raudonojoje knygoje dėl nykimo, tačiau dabar jį galima rinkti – tik atsakingai. Negalima skinti viso kuokšto iš karto. Vaikai rodo, kaip atsargiai skinti meškinius česnakus – po vieną lapelį, paliekant kotelį.

Vis dėlto botanikai įspėja, jog situacija vėl tampa nekontroliuojama.

„Vidzgirio pavyzdys rodo, kad per kelis metus buvo visiškai sunaikinta augavietė. Nors atrodė, kad ten – tik pieva, pilna meškinių česnakų, sugebėta sunaikinti visą plotą. Panašūs atvejai fiksuojami ir Pravieniškių miške, ir kitose vietose“, – kalbėjo VDU botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Botanikai sako, kad meškinis česnakas nyksta, kai jis skinamas saujomis – tokiu būdu augalas nebeturi galimybės subrandinti sėklų. Miškuose nuolat patruliuoja girininkai, ypač augalo rinkimo piko metu.

„Daugiau savaitgaliais, bet, kaip matote, ir darbo dienomis atsiranda lankytojų, kurie, laimei, elgiasi gražiai. Anksčiau pasitaikydavo daugiau konfliktų – ne visi žinojo, ką galima, o ko – ne. Dabar dauguma supranta, kad galima rinkti tik atsakingai“, – sakė Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius.

Meškinis česnakas, viliojantis žmones į miškus, yra vadinamas supermaistu. Jis maistingas ir nuo seno vertinamas dėl gydomųjų savybių.

„Energetinis maistas, išvalo organizmą, dezinfekcija ir, be abejo, didelis kiekis vitaminų. O žmonėms, kurie serga kraujagyslių ligomis – labai puikus dalykas, nes mažina cholesterolio kiekį, yra vitaminai įvairiausi“, – aiškino K. Markevičius.

Įvairiuose miškuose situacija dėl augalo retėjimo skirtinga, tačiau botanikai šiurpsta matydami minias su maišais, pilnais žalių lapų.

„Mitas apie meškinį česnaką sukurtas buvo galbūt ir mūsų tremtinių, kurie Sibire iš tikrųjų, kada būdavo vitaminozės ir visa kita, trūko tos žalumos, jie ten, be abejo, dėdavo statinėmis tuos česnakus, valgė. Bet šiais laikais, kai to maisto trūkumo tikrai nėra, tokiais kiekiais nešti iš miškų yra absoliutus marazmas“, – tikino K. Obelevičius.

Visgi dėl per aktyvios žmonių veiklos miškuose, renkant meškinius česnakus, nerimas kyla ir ministerijai.

„Tas ištrypimas, išpjovimas yra akivaizdus ir ilgainiui gali duoti neigiamą rezultatą. Tiesiog žmonės skatinami – tuo teisės aktu nedraudžiant – būti sąmoningi. Turėtų rinkti saikingai. Vis tiek tai nėra kažkoks maisto produktas“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos ministerijos patarėjas Mindaugas Kirstukas.

Anot ministerijos, jei masinis skinimas nesustos, augalas gali būti vėl įtrauktas į saugomų rūšių sąrašą.

„Matant, kad situacija krypsta blogyn meškinio česnako atžvilgiu, reikėtų galvoti apie kažkokius pakeitimus teisės aktuose“, – pridūrė M. Kirstukas.

Specialistai siūlo vietoj kasmetinio meškinių česnakų rinkimo miške, juos auginti darže ar balkone. Tai nereiklus augalas, lengvai dauginasi iš sėklų ar svogūnėlių, todėl nesunkiai galima auginti ir namuose.