Jie praeityje vėžlius pirko teisėtu būdu, o dabar baiminasi, kad už jų auginimą sulauks baudos. AAD aiškina, ką reikia žinoti tokių nelegalių gyvūnų augintojams.
Viešina nelegalią veiklą
AAD paskelbė, kad rugsėjo mėnesį jų pareigūnai Prienų rajone nustatė asmenis, kurie neteisėtai prekiavo invaziniu vėžliu socialiniuose tinkluose. Pažeidėjams AAD pareigūnai žadėjo taikyti administracinę atsakomybę.
„Sulaukiame ne tik pranešimų apie pažeidimus, bet ir patys pareigūnai aktyviai stebi socialinius tinklus. Asmenys dažnai viešina nelegalią veiklą socialinių tinklų grupėse, todėl prašome gyventojų išlikti budrių ir pranešti apie pastebėtus pažeidimus AAD“, – teigė AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Bauda – iki 800 eurų
Pareigūnai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pastebėjo skelbimą, kad dovanojamas invazinis raštuotasis vėžlys (lot. Trachemys scripta).
Kaip paaiškino aplinkosaugininkai, invazinių rūšių gyvūnus pateikti rinkai yra neteisėta, todėl atsakingiems asmenis gresia bauda nuo 300 iki 800 eurų, o invazinių rūšių gyvūnai konfiskuojami. Dovanojantys asmenys geranoriškai vėžlį atidavė pareigūnams. Gyvūnas perduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centrui.
Asmuo anksčiau nebuvo baustas už tokius pažeidimus, todėl gamtosaugininkai jam pasiūlė sumokėti pusę minimalios baudos – 150 eurų.
Dovanoja lygu parduoda?
Vis dėlto, AAD paviešinus šią žinią, internautai pašėlo – juk vėžlys buvo ne parduodamas, o dovanojamas. M. Ramanauskienė komentatoriams aiškino, kad prekyba pagal taisykles apima ne tik pirkimą, pardavimą, supirkimą, nuomą, bet ir mainus bei kitus veiksmus, tarp jų reklamavimą arba skelbimą parduoti skatinantį veiksmą ir kvietimą tartis.
Komentatoriai neatlyžo. Jie ėmė klausinėti, ką daryti tiems, kurie namuose laiko raštuotuosius vėžlius kaip augintinius, kuriuos jie įsigijo prieš daugybę metų, kai dar nebuvo draudimo juos laikyti. Ar aplinkosaugininkai vien už jų laikymą, neturint tikslo parduoti ar dovanoti, gali skirti baudą?
Pirko legaliai
Su panašia situacija susidūrė ir raštuotąjį vėžlį namuose jau 25 metus auginantis kaunietis Andrius. Vyras pasakojo, kad jam vėžlį dar mokykloje padovanojo bendraklasis. Dar būdamas moksleivis, jis vėžliukui įtaisė kompanioną. Jį pirko iš gyvūnų prekių parduotuvės Kaune. Po dešimtmečio vienas vėžliukas nugaišo, o kitas tebegyvena iki šiol.
„Kai pamačiau, kad už tokių vėžlių auginimą baudžiama, ne juokais sunerimau. Juk aš jį gavau dovanų, kai buvau vaikas, o vieną pirkau teisėtai. Savaime suprantama, kad per tiek metų jokių pirkimo dokumentų neišliko“, – nuogąstavo Andrius.
Yra išimčių
AAD ramina, kad tokiems gyventojams baudų jie išrašyti neskubės, ir paaiškina, ką raštuotojų vėžlių augintojams privalu žinoti.
Pasak aplinkosaugininkų, 2014 m. raštuotasis vėžlys buvo įtrauktas į Lietuvos ir ES invazinių rūšių sąrašą, todėl nuo tada invazinius raštuotuosius vėžlius pateikti rinkai, įsigyti ir laikyti draudžiama.
Išimtis taikoma tik iki 2014 m. įsigytiems invaziniams raštuotiesiems vėžliams, kuriuos galima laikyti namuose trimis atvejais. Pirma, jei jų šeimininkas turi teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, pirkimo ir pardavimo dokumentus su tiksliai nurodyta įsigyto gyvūno rūšimi, skaičiumi, ar kitus, kurie nurodyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše.
Antra, raštuotąjį vėžliuką galima laikyti, jei įsigytas gyvūnas negali ištrūkti į laisvę. Ir trečiuoju atveju aplinkosaugininkai neturės priekaištų, jeigu savininkas užtikrins, kad gyvūnas negali veistis.
Pavojus vietinėms rūšims
Aplinkosaugininkai primena, kad į laisvę paleistas raštuotasis vėžlys – natūraliai čia gyvenančioms vietinėms rūšims gali pridaryti keblumų.
Kuo jis pavojingas? Platina parazitus, salmoneliozę ir išstumia vietinę, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą vėžlių rūšį – balinį vėžlį.
Kur paplitęs? Buvo aptiktas aplink Kauną, Druskininkus. Nors duomenų apie veisimąsi gamtoje nėra, tačiau Lietuvoje peržiemoti gali.
Kaip naikinti? Dažniausiai šie vėžliai pastebimi gamtoje, kai laikytojai neteisėtai paleidžia gyvūnus į natūralią gamtą. Tad juos griežtai draudžiama veisti, laikyti, parduoti, paleisti į laisvę ar kitaip naudoti.
Pastebėjus pažeidimą arba invazinį vėžlį gamtoje, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.Jie praeityje vėžlius pirko teisėtu būdu, o dabar baiminasi, kad už jų auginimą sulauks baudos. AAD aiškina, ką reikia žinoti tokių nelegalių gyvūnų augintojams.
Viešina nelegalią veiklą
AAD paskelbė, kad rugsėjo mėnesį jų pareigūnai Prienų rajone nustatė asmenis, kurie neteisėtai prekiavo invaziniu vėžliu socialiniuose tinkluose. Pažeidėjams AAD pareigūnai žadėjo taikyti administracinę atsakomybę.
„Sulaukiame ne tik pranešimų apie pažeidimus, bet ir patys pareigūnai aktyviai stebi socialinius tinklus. Asmenys dažnai viešina nelegalią veiklą socialinių tinklų grupėse, todėl prašome gyventojų išlikti budrių ir pranešti apie pastebėtus pažeidimus AAD“, – teigė AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Bauda – iki 800 eurų
Pareigūnai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pastebėjo skelbimą, kad dovanojamas invazinis raštuotasis vėžlys (lot. Trachemys scripta).
Kaip paaiškino aplinkosaugininkai, invazinių rūšių gyvūnus pateikti rinkai yra neteisėta, todėl atsakingiems asmenis gresia bauda nuo 300 iki 800 eurų, o invazinių rūšių gyvūnai konfiskuojami. Dovanojantys asmenys geranoriškai vėžlį atidavė pareigūnams. Gyvūnas perduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centrui.
Asmuo anksčiau nebuvo baustas už tokius pažeidimus, todėl gamtosaugininkai jam pasiūlė sumokėti pusę minimalios baudos – 150 eurų.
Dovanoja lygu parduoda?
Vis dėlto, AAD paviešinus šią žinią, internautai pašėlo – juk vėžlys buvo ne parduodamas, o dovanojamas. M. Ramanauskienė komentatoriams aiškino, kad prekyba pagal taisykles apima ne tik pirkimą, pardavimą, supirkimą, nuomą, bet ir mainus bei kitus veiksmus, tarp jų reklamavimą arba skelbimą parduoti skatinantį veiksmą ir kvietimą tartis.
Komentatoriai neatlyžo. Jie ėmė klausinėti, ką daryti tiems, kurie namuose laiko raštuotuosius vėžlius kaip augintinius, kuriuos jie įsigijo prieš daugybę metų, kai dar nebuvo draudimo juos laikyti. Ar aplinkosaugininkai vien už jų laikymą, neturint tikslo parduoti ar dovanoti, gali skirti baudą?
Pirko legaliai
Su panašia situacija susidūrė ir raštuotąjį vėžlį namuose jau 25 metus auginantis kaunietis Andrius. Vyras pasakojo, kad jam vėžlį dar mokykloje padovanojo bendraklasis. Dar būdamas moksleivis, jis vėžliukui įtaisė kompanioną. Jį pirko iš gyvūnų prekių parduotuvės Kaune. Po dešimtmečio vienas vėžliukas nugaišo, o kitas tebegyvena iki šiol.
„Kai pamačiau, kad už tokių vėžlių auginimą baudžiama, ne juokais sunerimau. Juk aš jį gavau dovanų, kai buvau vaikas, o vieną pirkau teisėtai. Savaime suprantama, kad per tiek metų jokių pirkimo dokumentų neišliko“, – nuogąstavo Andrius.
Yra išimčių
AAD ramina, kad tokiems gyventojams baudų jie išrašyti neskubės, ir paaiškina, ką raštuotojų vėžlių augintojams privalu žinoti.
Pasak aplinkosaugininkų, 2014 m. raštuotasis vėžlys buvo įtrauktas į Lietuvos ir ES invazinių rūšių sąrašą, todėl nuo tada invazinius raštuotuosius vėžlius pateikti rinkai, įsigyti ir laikyti draudžiama.
Išimtis taikoma tik iki 2014 m. įsigytiems invaziniams raštuotiesiems vėžliams, kuriuos galima laikyti namuose trimis atvejais. Pirma, jei jų šeimininkas turi teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, pirkimo ir pardavimo dokumentus su tiksliai nurodyta įsigyto gyvūno rūšimi, skaičiumi, ar kitus, kurie nurodyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše.
Antra, raštuotąjį vėžliuką galima laikyti, jei įsigytas gyvūnas negali ištrūkti į laisvę. Ir trečiuoju atveju aplinkosaugininkai neturės priekaištų, jeigu savininkas užtikrins, kad gyvūnas negali veistis.
Pavojus vietinėms rūšims
Aplinkosaugininkai primena, kad į laisvę paleistas raštuotasis vėžlys – natūraliai čia gyvenančioms vietinėms rūšims gali pridaryti keblumų.
Kuo jis pavojingas? Platina parazitus, salmoneliozę ir išstumia vietinę, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą vėžlių rūšį – balinį vėžlį.
Kur paplitęs? Buvo aptiktas aplink Kauną, Druskininkus. Nors duomenų apie veisimąsi gamtoje nėra, tačiau Lietuvoje peržiemoti gali.
Kaip naikinti? Dažniausiai šie vėžliai pastebimi gamtoje, kai laikytojai neteisėtai paleidžia gyvūnus į natūralią gamtą. Tad juos griežtai draudžiama veisti, laikyti, parduoti, paleisti į laisvę ar kitaip naudoti.
Pastebėjus pažeidimą arba invazinį vėžlį gamtoje, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.
Naujausi komentarai