ES APLINKOS TARYBOJE SVARSTYTI TARŠOS MAŽINIMO IR GMO KLAUSIMAI KELIA IŠŠŪKĮ

Nacionalinių išmetamų teršalų direktyvos pasiūlymu siekiama paspartinti oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą ir aplinkos oro kokybės normų laikymąsi. Tai – daugiausia iššūkių kelianti oro paketo priemonė.

Ketvirtadienį Europos Sąjungos Aplinkos taryboje, kurioje dalyvavo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, svarstyti oro kokybės, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), klimato kaitos ir bioįvairovės klausimai.

Taryboje tęsėsi diskusija dėl naujosios 2030 m. klimato kaitos ir energetikos politikos. Šį kartą ministrai aptarė, kurie sektoriai jų šalyse turi didžiausią potencialą mažinti išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį. Taip pat išskyrė sektorius, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais įgyvendinant būsimą klimato kaitos ir energetikos politiką.

Ministrai išsakė poreikį išnaudoti esamus ES finansavimo instrumentus, tokius kaip ES struktūriniai ar Sanglaudos fondai, ir pritraukti kitas finansines institucijas, pavyzdžiui, Europos investicijų, Europos rekonstrukcijų ar Europos regioninės plėtros bankus.

Aplinkos ministras V. Mazuronis pastebėjo, kad Lietuvoje didžiausią potencialą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus turi transporto ir žemės ūkio sektoriai. Tačiau šie sektoriai Lietuvoje patiria sunkumų jau dabar, įgyvendinant ES 2020 m. politikos tikslus. Akivaizdu, kad šie sektoriai išliks iššūkiu ir ateityje. „Mums svarbu, kad formuojant ateities klimato ir energetikos politiką būtų įvertintas šių sektorių specifiškumas ir atsižvelgta į ekonomiškai pagrįstas galimybes juose  sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų išmetimus“, – sakė V. Mazuronis. 

Taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl nuo 2010 m. svarstomo reglamento, kuris valstybėms narėms leis savo teritorijoje riboti ar drausti auginti GMO. „Lietuva nuosekliai siekė šios galimybės, aktyviai dalyvavo taryboje vykusiuose svarstymuose. Aiškiau apibrėžus ribojimo ar draudimo auginti GMO procedūrinį mechanizmą ir kitus aspektus, bus geriau reglamentuota GMO teisinė sistema“, – pabrėžė aplinkos ministras V. Mazuronis.

Taryboje svarstyti su aplinkos kokybe ir žmonių sveikata susiję oro paketo dokumentai. Vienas iš šių dokumentų – Vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių direktyva. Lietuvoje tokių kurą deginančių įrenginių veikla jau yra reguliuojama: nustatytos išmetamų teršalų normos skirtingo dydžio įrenginiams, veikia leidimų teršalams į aplinkos orą išmesti išdavimo sistema, nustatyti reikalavimai teršalų apskaitai, ataskaitų teikimui, įrenginių kontrolei. „Lietuva pritaria pasiūlymui ir jame pateikiamiems tikslams, tačiau pastebėjo, kad pasirinktos priemonės turi būti proporcingos ir nesukelti neigiamo socialinio ir ekonominio efekto“, – pažymėjo V. Mazuronis.

Nacionalinių išmetamų teršalų direktyvos pasiūlymu siekiama paspartinti oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą ir aplinkos oro kokybės normų laikymąsi. Tai – daugiausia iššūkių kelianti oro paketo priemonė.

Lietuvai priimtinas oro taršos mažinimas etapais ir tarptautiniu lygiu sutartų taršos mažinimo tikslų 2020 m. įteisinimas.

Ministras išsakė abejones dėl siūlomų taršos mažinimo tikslų 2030 m. „Mūsų šaliai jie nustatyti pagal scenarijų, numatantį, kad 2025 m. pradės veikti atominė elektrinė. Galutinis sprendimas dėl to, ar nauja atominė elektrinė veiks 2030 m., dar nepriimtas, todėl mes norėtume, kad būtų numatyta galimybė persvarstyti tikslus atsižvelgiant į pagrįstas valstybių narių prognozes,“ – sakė ministras.

Pirmininkavimą ES Tarybai baigiančios Graikijos aplinkos ministras padėkojo Ministrui V.Mazuroniui už konstruktyvų darbą Aplinkos Taryboje ir palinkėjo sėkmės dirbant Europos Parlamente.