Prie 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitos rengimo prisidėjo beveik šimtas mokslininkų, joje atkreipiamas dėmesys į vis akivaizdesnį klimato kaitos poveikį ir konstatuojama, kad Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas.

Šioje kasmet pristatomoje ataskaitoje pateikiama išsami praėjusių metų Europos klimato tendencijų analizė, kurioje pristatomi metiniai temperatūrų pokyčiai ir daugelis kitų su įvairiais klimato reiškiniais susijusių rodiklių.

Peržengta riba

2024-ieji buvo šilčiausi metai per visą temperatūros stebėjimo laikotarpį – ši rekordų serija tęsiasi net dešimt metų iš eilės jau nuo 2015-ųjų. Toks išskirtinis rekordinių temperatūrų laikotarpis vis smarkiau atsiliepia žmonių sveikatai, ekosistemoms, žemės ūkiui, energijos paklausai ir kitoms ekonominio bei socialinio gyvenimo sritims. Be to, dėl klimato kaitos daugėja ir gaivališkų gamtos kataklizmų, kuriuos sukelia ekstremalios oro sąlygos – nuo karščio bangų, sausrų ir miškų gaisrų iki smarkių audrų bei potvynių.

Vilčių, jog ši tendencija pasikeis, yra gana nedaug – 2024-ieji buvo pirmieji kalendoriniai metai, kuomet vidutinė temperatūra perkopė Paryžiaus klimato susitarime užfiksuotą 1,5 laipsnio ribą, kuri, anot pasaulio mokslininkų, pradeda kelti grėsmę gyvybei Žemėje. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija įspėja, jog vidutinei pasaulinei temperatūrai peržengus pusantro laipsnio šilimo ribą, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, planeta šiltės dar greičiau, klimato anomalijos įgaus domino efektą, ir pokyčiai taps nebegrįžtami su visais iš to išplaukiančiais ekologiniais, socialiniais ir ekonominiais padariniais. Iš esmės tai reiškia, jog pastangų stabdyti klimato kaitą nebepakanka – žmonijai taip pat būtina rasti būdus kaip prisitaikyti prie šio destruktyvaus reiškinio.

Negana to, ES klimato tarnybos „Copernicus“ bei Pasaulio meteorologijos organizacijos mokslininkai turi liūdnų žinių ir Europai – 2024 metų klimato būklės ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad nuo 1980-ųjų Europa šilo dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl ji pripažįstama sparčiausiai šylančiu žemynu. Tokį Europos statusą lemia tai, kad dalis jos teritorijos yra Arktyje, kuri šyla ypatingai sparčiai – kita vertus, spartų klimato šilimą Europoje lemia vis dažnesnės ir intensyvesnės vasaros karščių bangos.

Pranešimo siuntėjų nuotr.

Rekordinės klimato anomalijos

ES klimato tarnyba „Copernicus“ ir Pasaulio meteorologijos organizacijos 2024 metų Europos klimato būklės ataskaitoje pažymima, jog pernai beveik pusėje Europos fiksuotos rekordinės metinės temperatūros per visą stebėjimų istoriją. Didžiausia rekordinių temperatūrų teritorija apėmė Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europą, taip pat Šiaurės Skandinaviją ir Pietryčių Ispaniją.

Kitose Europos dalyse taip pat buvo šilčiau nei įprastai – apie 85 proc. žemyno fiksuotos gerokai aukštesnės nei vidutinės temperatūros.

Didžiausi teigiami temperatūrų nuokrypiai, siekiantys 2–3 laipsnius virš vidurkio, užfiksuoti Rytų ir Pietryčių Europoje. Vidutiniškai 45 proc. dienų pernai Europoje buvo daug šiltesnės nei įprastai, maždaug 12 proc. dienų buvo šilčiausios per visą temperatūrų stebėjimo laikotarpį, o apie 69 proc. Europos sausumos teritorijos temperatūra nukritusi žemiau nulio buvo mažiau nei tris mėnesius – tai didžiausia iki šiol fiksuota teritorija su tokiu nedideliu šaltų dienų skaičiumi.

2024 metų Europos klimato būklės ataskaitoje taip pat konstatuojama, jog pernai metų liepa Pietryčių Europoje pasiekė karščio bangų rekordą, o per visą 2024-ųjų vasarą užfiksuotos net šešios karščio bangos, kurių ilgiausia truko 13 dienų ir pasižymėjo plius 9,2 laipsnio karščio anomalija. Ši karščio banga paveikė net 55 proc. žemyno – tai buvo antra stipriausia karščio banga Europoje nuo 2007 metų. Laikotarpiu nuo 2024 metų birželio 1 iki rugsėjo 5 dienos net 43 dienas Europoje fiksuotos karščio bangos, o pertraukos tarp jų rugpjūtį trukdavo vos 3 dienas. Ataskaitoje pažymima, kad daugėja ir vadinamųjų tropinių naktų, kuomet temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, bei dienų, pasižyminčiu stipriu šilumos stresu, kai juntamoji temperatūra viršija 32 laipsnius.

Pranešimo siuntėjų nuotr.

Ne išimtis ir Lietuva: vien šiais metais – 18 šilumos rekordų

Ne išimtis šiuo atveju ir Lietuva – hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nepraėjus nei trečdaliui metų, mūsų šalyje jau pasiekta net 18 šilumos rekordų. Lygiai tiek jų buvo užfiksuota pernai metais, kurie buvo šilčiausi per visą temperatūrų stebėjimo istoriją Lietuvoje. Anot tarnybos, 2023 metais Lietuvoje užfiksuota 16, 2022 metais – 13, 2021 metais – 6 šilumos rekordai. Šie temperatūrų stebėjimo duomenys atliepia globalias tendencijas ir demonstruoja, kad klimatas šyla ypatingai sparčiai.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, iki absoliutaus balandžio mėnesio šilumos rekordo – 31 laipsnio C – pritrūko vos 2 laipsnių, tačiau net 9 iš 18 pagrindinių Lietuvos meteorologijos stočių buvo fiksuojami vietiniai balandžio mėnesio šilumos rekordai. Tarnybos duomenimis, balandžio aštuonioliktoji buvo pati šilčiausia balandžio diena per visą temperatūrų stebėjimo istoriją ir iki šiol šilčiausia 2025 metų diena. Keturiose vietovėse – Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje – oras įkaito iki 29,1 laipsnio, t.y., net 6 laipsniais daugiau nei ankstesnis rekordas.

Klimato kaitos grėsmė Lietuvai aktuali dėl destruktyvaus poveikio ekosistemoms, vandens kokybei, žmonių sveikatai, žemės ūkiui ir kt. Dėl klimato pokyčių plinta invazinės rūšys, auga sergamumas tam tikromis ligomis (pvz., astma), didėja mirčių nuo ekstremalaus karščio skaičius, vis dažniau nukenčia pasėliai, kas, savo ruožtu, neigiamai atsiliepia maisto pramonei ir visai ekonomikai, kyla energetikos, susisiekimo ir kt. infrastruktūros pažeidžiamumo grėsmės. Siekiant užkirsti kelią šioms grėsmėms reikalingų veiksmų dažnai imamasi pavėluotai. Vis dėlto, būtina suvokti, jog kuo mažiau dėmesio bus skiriama klimato kaitos švelninimui, tuo daugiau teks investuoti į prisitaikymą prie jos padarinių ateityje.

Tekstą parengė „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt).