Lietuvoje – pats pavasario gražumas. Tik nesiraukykite ir nemokite rankomis – lietus pavasario nuotaikos sugadinti negali. Galbūt atvirkščiai, skubėdami prie balandžio, kartu ir prie šių metų kalendorinio pavasario vidurio, mes jau daug ką matėme, daug ko sulaukėme.

Lietuvoje – pats pavasario gražumas. Tik nesiraukykite ir nemokite rankomis – lietus pavasario nuotaikos sugadinti negali. Galbūt atvirkščiai, skubėdami prie balandžio, kartu ir prie šių metų kalendorinio pavasario vidurio, mes jau daug ką matėme, daug ko sulaukėme.

Tai, ką sukūrė ankstyvas šių metų pavasaris, tikrai nebuvo staigmena – taip ir turėjo būti. Mes norėtume, kad jis labiau skubėtų – tokie norai yra labai žmogiški. Gamta galvoja ir daro kitaip. Pajutusi, kad paskubėjo, pradeda stabdyti įsismarkavusius savo vaikus. Kad jie galvos nepamestų, plūsteli šalnomis ir gruodu, šaltu lietumi. Ar regėjote, kokia šarma ir gruodas buvo praėjusį savaitgalį? Dar gerokai prieš saulėtekį miškuose buvo septyni laipsniai šalčio, po kojomis braškėjo ledo kristalai, augalai sviro nuo šarmos svorio.

Ypač įdomiai atrodė pūkuotos vėjalandės šilagėlės. Jų žydėjimas jau baigėsi, bet augalus labiau veikia saulė, o ne šalnos. Kai švystelėjo saulutė, ledokšniai išgaravo, ir šilagėlių žiedų taurelės atsitiesė. Taip pat elgiasi ir kiti ankstyvieji augalai: rūteniai, vištapienės, plukės. Taigi šalna nieko blogo nepadarė.

O lietūs, dėl kurių mes raukomės, – gerasis pavasario reiškinys. Kas kita, jei ne lietūs, išvalo orą, jį išgrynina? Beje, didžiausias lietaus poveikis augalams. Nuprausti, apsupti švelnios drėgmės, jie sukrunta augti, veriasi lapeliai, sprogsta pumpurai. Dar tebežydi blindės, tačiau po lietų jų žiedai baigsis, ir šakos ims puoštis žaluma. Dar greičiau už blindes lapos ievos, laukiniai serbentai, šeivamedžiai.

Soduose, žinoma, yra didžiojo sujudimo metas, kurio nepamatyti negalima. Tačiau labiausiai džiugina nupraustų, palaistytų pievų žaluma. Dabar augalai skubės augti. Beje, patys ankstyviausieji jau baigia savo vegetaciją. Taigi, kol laukėme pavasario, kai kam jis baigėsi.

Reikia priminti, kad jau dabar galima rinkti dilgėlių ūglius, iš kurių šeimininkės moka pagaminti ne vieną gardų patiekalą. O dėl kitų augalų rinkimo taip pat būtina kai ką žinoti. Visų pirma, artėjant Velykoms, nepamirškime pasimerkti kirtavietėse surinktų beržų, kitų lapuočių medžių šakelių. Jos gražiai sprogs ir puoš šventinį stalą. Kadagių šakeles galima imti taip pat tik iš kirtaviečių, kur šie krūmai, naudojant girios išteklius, neišlieka. Labiausiai saugokite pataisus, nes juos skinti, juo labiau pardavinėti griežtai draudžiama.