„Gera pasakos pabaiga“: retos rūšies arklių jauniklis rado naują mamą Pereiti į pagrindinį turinį

„Gera pasakos pabaiga“: retos rūšies arklių jauniklis rado naują mamą

2025-07-02 10:50

Minesotos zoologijos sodo Prževalskio arkliukas vardu Maratas netrukus po gimimo susirgo. Dėl intensyvios priežiūros jis išgyveno, tačiau motina jo atsisakė. Vis dėlto ši istorija – su gera pabaiga – retas laukinių azijinių arklių jauniklis rado naują mamą.

Pasisekė: kumelei atsisakius savo naujagimio, jį globoti apsiėmė naminio ponio kumelė, kuri neseniai neteko savo pačios kumeliuko.
Pasisekė: kumelei atsisakius savo naujagimio, jį globoti apsiėmė naminio ponio kumelė, kuri neseniai neteko savo pačios kumeliuko. / Scanpix nuotr.

Amerikos naminio ponio kumelė Alicija, neseniai netekusi savo pačios naujagimio, Maratą priėmė kaip savą.

Veterinarai negali atsidžiaugti, nes tai vienas pirmųjų atvejų, kai tokia surogatinė motinystė buvo pritaikyta Azijos laukiniams, dar vadinamiems Prževalskio, arkliams.

Prževalskio arkliukai laikomi vienintele išlikusia tikrai laukinių arklių rūšimi.

XX a. septintajame dešimtmetyje jie buvo paskelbti išnykusiais laukinėje gamtoje, o zoologijos soduose jų buvo vos keletas.

Tačiau nuo to laiko jie vėl atsikūrė Mongolijos ir Kinijos stepėse, jų yra Rusijoje ir Ukrainoje.

Kadangi šiuo metu jų yra mažiau nei 2 tūkst., kiekvienas kumeliukas yra labai svarbus rūšies išlikimui.

„Jie yra vieni iš tikrų laukinių arklių, likusių pasaulyje, jų elgsena šiek tiek kitokia. Jie niekada nebuvo tikrai prijaukinti, todėl yra žemesni ir stambesni už pažįstamas veisles“, – teigė zoologijos sodo gyvūnų priežiūros vadovas Kurtas Heizmannas.

Maratas išvydo šį pasaulį turėdamas tam tikrų galūnių problemų, dėl kurių jam buvo sunku stovėti.

Kadangi jam buvo sunku neatsilikti nuo mamos bandoje, jis daug laiko praleisdavo gulėdamas ant žemės ir susirgo bakteriniu sepsiu.

Minesotos universiteto arklių intensyviosios terapijos skyriuje jis buvo slaugomas nuo plaučių uždegimo ir žaizdų.

Tačiau pasveikus jo, sugrįžusio į bandą, mama nebepripažino.

Laimei, darbuotojai rado švelnią poniukę, kuri vis dar sielvartavo dėl savo pražuvusio naujagimio, tad ji iškart ėmė globoti ir žindyti Maratą.

Zoologijos sodo darbuotojų teigimu, tai iš tiesų puiki pasakos pabaiga.

Kitas iššūkis bus integruoti Maratą į sudėtingą laukinės bandos socialinę hierarchiją. Kol kas naujoji mama padeda Maratui mokytis, kaip elgtis su kitais žirgais.

Norima, kad jis galiausiai prisijungtų prie zoologijos sodo suaugusių Prževalskio arklių bandos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra