GYVA DOVANA KALĖDOMS: ŠAUNI IDĖJA AR APMAUDI KLAIDA?

Gerardas Paškevičius – biologas, egzotinių gyvūnų specialistas, socialinėse erdvėse pramintas Džiunglių žmogumi, prieš Kalėdas prabilo apie gyvų dovanų žalą. Ar galima savavališkai, kitam žmogui nežinant, padovanoti jam šuniuką ar katytę, šią misiją vadinant labai geradariška: juk prieglaudoje vienu beglobiu gyvūnu liko mažiau!?

Negali būti siurprizu

Pasak biologo, bet koks, net ir mažiausias, gyvūnėlis yra labai atsakinga dovana, kuri galima tik tuo atveju, kai žmogus apie ją iš anksto žino. Gerardas prašo tautiečių įsisąmoninti, kad joks gyvūnas negali būti nei siurprizu, anei miela dovanėle Kalėdų proga.

„Be augintinių mūsų namai būtų tvarkingesni, kvepėtų maloniau, tačiau širdyse būtų tuščiau“, – rašo G.Paškevičius savo feisbuko puslapyje ir prašo sekėjų prieš didžiąsias žiemos šventes pasidalyti svarbia informacija, kodėl nederėtų po eglute dėti gyvos dovanos.

Visiems gyviems sutvėrimams auginti reikia žinių. Kaip ir specialių laikymo sąlygų, kurios naujam šeimininkui gali kainuoti dešimtį kartų daugiau nei pats augintinis. Todėl, Gerardo žodžiais tariant, gyvūno įsigijimas turėtų būti visos šeimos sprendimas, net jei dovana perkama tik vaikui. Bus dienų, kai net darbščiausias ir pareigingiausias vaikas negalės pasirūpinti augintiniu be suaugusiojo arba negalės suteikti brangios veterinarinės pagalbos.

Kita priežastis, kodėl nevertėtų rinktis gyvos dovanos – gyvūno gyvenimo trukmė. Priimdami dovaną naujieji šeimininkai turės (net ir prieš savo valią) įsipareigoti rūpintis ja ilgą laiką.

Trečia priežastis – nepigūs gyvūnų poreikiai, kurie jiems augant keičiasi ir dažniausiai brangsta. Suaugusiam triušiukui prireikia didesnio narvelio; ištįsusiai gyvatei – erdvesnio terariumo, o vėžliukui ar žuvytei – akvariumo. Galų gale, brangesnio ar kitokios sudėties ėdalo. Štai kodėl prieš dovanojant gyvūną reikia labai gerai įvertinti būsimo šeimininko finansines galimybes.

Be papildomų finansų, dar reikės ir laiko, kuris bus skirtas socializacijai, gyvūno priežiūrai, jo ėdalui ruošti, higienai palaikyti, o kartais – ir mieloms fotosesijoms.

Gerardas Paškevičius. Asmeninio arch. nuotr.

Atgal į prieglaudas

Jei žmogus nepasiruošęs priimti gyvą dovaną, didelė tikimybė, kad augintiniui po švenčių reikės ieškoti naujų namų, o pats gyvūnas patirs didelį stresą. Beje, kaip ir jo šeimininkas.

G.Paškevičius teigia turintis nemažai pavyzdžių, kaip praėjus savaitei po Kalėdų gyvūnų prieglaudos ir vėl užsipildo senais gyventojais. Ypač – egzotiniais. Todėl kai kurios iš jų net imasi prevencinių priemonių ir jau nuo gruodžio pradžios nebedovanoja žmonėms gyvūnų.

Žmonės yra labai impulsyvūs. Atėjus adventui, jie nori daryti gerus darbus – surasti kokiam beglobiam kačiukui ar šuniukui namus.

„Žmonės yra labai impulsyvūs. Atėjus adventui, jie nori daryti gerus darbus – surasti kokiam beglobiui kačiukui ar šuniukui namus. Kartais – ir gyvatei. Ką daryti, jei naujas šeimininkas neturi nė žalio supratimo, kaip tą roplį auginti?“ – klausia Gerardas.

Jis žino ne vieną atvejį, kai jaunimėlis susimetė pinigų ir nupirko savo draugužiui labai įspūdingą dovaną – gyvatę. Ir ką? Žmogelis ilgą laiką ją augino stiklainyje, kol susitaupė pinigų terariumui ir išmaniajai šildymo įrangai. Paskui tas mažas gyvačiukas pradėjo šnypšti iš baimės, tokiu elgesiu labai išgąsdindamas savo šeimininką.

„Taip ir auga ropliai terariumuose, iš kurių bijoma išimti jų išmatas, išnaras… Neimami ant rankų jie atpranta nuo šeimininko prisilietimų ir gali gintis kąsdami. Taip vargšai gyvūnai pasmerkiami merdėti terariumuose iki tol, kol bus perduoti kokiam nors egzotinių gyvūnų specialistui arba tiesiog išmesti į laukinę gamtą“, – baigia liūdną istoriją egzotinių gyvūnų žinovas.

Klaidingas mąstymas

Biologas sako, kad dažnai žmonės renkasi dovanas vadovaudamiesi klaidingais stereotipais. Vienas tokių – auksinė žuvelė apvaliame akvariume.

„Jei tik jie žinotų, kaip blogai daro! – niršta pašnekovas. – Žuvelė toje vazoje neturi vietos normaliai pasislėpti. Juk žuvims patinka slapstytis tarp žolių, po išvirtusiais rąstais, šaknimis. Todėl po kelių mėnesių toji auksinė žuvelė, gyvenanti vazoje, iš streso pasidaro balta kaip eilinis karosas. Nes iš baimės jai nebesigamina spalvos pigmentas. Dar viena bėda, kad tas mažas akvariumas trukdo žuviai augti ir formuotis. Kai ribojamas plotas, šaltakraujai gyvūnai prilėtina savo augimą“, – aiškino G.Paškevičius.

Todėl, jei jau nusprendėte kažkam dovanoti auksinę žuvelę, nepagailėkite pinigėlių ir normaliam, t.y. kvadratiniam, akvariumui. Įdėkite į jį ir smėliuko, ir įvairaus dydžio akmenėlių, ir koralą ar specialią slėptuvę. Sukurkite jai natūralią gamtą primenančią aplinką.

Tarakonas ateivio veidu

Paklaustas, ar yra toks gyvūnas, kurį būtų galima dovanoti net ir visai nepasiruošusiam žmogui, Gerardas minutėlę susimąsto. Paskui siūlo įsigyti Madagaskaro šnypščiantį tarakoną.

Jis gyvena apie septynerius metus, ėda tik augalinės kilmės maistą. Užauga iki delno dydžio. Turi kietą šarvą, o tai reiškia, kad net ir vaikas netyčia jo nesužeis, jei paleis iš rankų ar per daug spustelės. Be to, šis tarakonas nepadarys nieko blogo – neįkas, neįgels, neįdrėks. Išsigandęs jis tik garsiai šnypš, o labai supykęs apvems.

Ar nebus baisu imti jo ant delno? Į šį klausimą G.Paškevičius irgi turi įdomų atsakymą. Pasirodo, pagal šnypštuko veidą (jis visuomet nukreiptas į apačią) net buvo sukurtas ateivio iš filmo „Svetimas prieš grobuonį“ prototipas. Tik įsivaizduokite: vaikas gali girtis savo draugams, kad namuose augina ateivį.

Tad Gerardas siūlo: prieš pirkdami vaikui gyvūną suaugusieji galėtų jį paprasčiausiai pratestuoti su tarakonu. Kitaip sakant, patikrinti jo atsakomybės ir pareigos jausmą. Jei jūsų atžala nesugebės pasirūpinti ir tokiu atspariu augintiniu – gyvūnų priežiūra tikrai nėra stiprioji jo pusė.

Ir gyvūnai gauna dovanų

G.Paškevičius prisipažįsta, kad per vienas Kalėdas ir pats yra gavęs gyvą dovaną, apie kurią iš anksto žinojo. Tai atsitiko prieš daug metų, kai dvylikamečiam berniukui tėvai padovanojo labai retai Lietuvoje auginamą driežą – didįjį gerozaurą.

Kadangi viskas buvo suderinta iš anksto, tai retojo driežo Paškevičių namuose jau laukė erdvus terariumas su šildymu. Tetrūko paties augintinio.

Gimtojoje Ukmergėje turintis daugybę terariumų su šaltakraujais gyvūnais vyras sako, kad Kalėdų proga jo ropliai kasmet gauna ir dovanų. Kol dar turėjo papūgą ir šunį, pirkdavo jiems skanėstų, žaislų. Roplius nustebinti sunkiau. Tad driežus jis pamalonina kitokiomis lervomis, gyvatėms pasiūlo gyvą grobį, kurio jos ne kasdien gauna, arba didesnį tarariumą su naujomis dekoracijomis.