Specialistai sako, kad Kaune šiukšliadėžių šunų ekskrementams pakanka ir beda į kitą bėdą – jos dažnai naudojamos ne pagal paskirtį. Aiškėja ir kiek pernai pavyko nubausti šunų šeimininkų, kurie buvo įsigudrinę ne rinkti, o palikti keturkojų išmatas gatvėse ar parkuose.
Įsivėlė į konfliktą
Andrius (pavardė redakcijai žinoma) gyvena Kauno senamiestyje ir bene kiekvieną dieną eina pasivaikščioti į netoliese esantį Santakos parką su savo aštuonerių metų amžiaus Maltos bišonu Toniu. Įprastu laiku jiedu išėjo pasivaikščioti ir praėjusį savaitgalį. Netrukus teko įsivelti į nemalonų incidentą.
Priešais Andrių ėjęs vyras valgė ir spjaudė saulėgrąžas, kartu su juo ėjo pitbulterjeras. Šis pasuko į pievos, visai šalia Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios.
„Aš matau, kad jo šuo atliko gamtinius reikalus ir tas vyras eina palikęs didžiulę krūvą lyg niekur nieko. Šūktelėjau jam, kad dar nesusirinko „dovanėlės“. Jis man atšovė, kad neturi su savimi maišelių. Kišenėje turėjau kelis atsarginius, kone prie jo pribėgau, tiesiu ranką, kad šis susirinktų ir neterštų. Jis į mane žiūri, nieko nesako, spjaudo saulėgrąžas. Buvo labai nejauku. Dar kartą jam kartoju, kad susirinktų, – jokios reakcijos. Tik tada, kai pagrasinau policija, jis pradėjo sakyti, kad nieko blogo nepadarė, kad skuba ir šuns išmatų nerinks. Žinokite, jis taip ir nuėjo, o man neliko nieko kito, kaip tik pačiam sutvarkyti“, – piktinasi kaunietis.
Jis sako, kad tokių atvejų – daugybė. Atėjęs pavasaris dar kartą parodo, kad daliai šunų šeimininkų stinga kultūros. Anot Andriaus, ne tik nuošalesnėse gatvelėse pilna ekskrementų, bet ir pačiame Santakos parke. „Juk čia žmonės vaikšto, žaidžia vaikai. Tikrai nemalonu vaikščioti ir dairytis, kur dėti koją. Suprantu, kad šunys nekalti. Aš pats turiu šunį ir visada sutvarkau, ką jis pridaro. Tačiau labai nemalonu dėl gyvūnų savininkų, kurie elgiasi taip nepagarbiai“, – apmaudo neslepia pašnekovas.
Siūlo dalyti maišelius
Andrius mano, kad galbūt situaciją gelbėtų, jei Kaune būtų daugiau specialių šiukšliadėžių šunų išmatoms arba būtų nemokamai dalijami maišeliai.
„Vakarų Europos miestuose ne kartą teko matyti specialias dėžutes, iš kurių gali pasiimti augintinių išmatoms skirtų maišelių. Juk kartais pasitaiko, kad tiesiog pamiršti jį pasiimti, o paskui nėra kaip surinkti. Gal tokia priemonė gelbėtų...“ – svarsto keturkojo šeimininkas.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė mano, kad dabar Kauno mieste šunų ekskrementų šiukšliadėžių skaičius yra optimalus.
„Tikėtina, kad nemokamai dalijami maišeliai gali būti greitai išnaudojami. Be to, jie gali būti naudojami ne pagal paskirtį, o tai sukurtų papildomų šiukšlinimo problemų. Neabejojame, kad atsakingas augintinio savininkas visada pasirūpina savo gyvūnu, taip pat ir priemonėmis ekskrementams surinkti. Mūsų tikslas – ne perimti šią atsakomybę iš piliečių, o užtikrinti infrastruktūrą, kur surinktas atliekas būtų galima saugiai išmesti“, – pabrėžia R. Savickienė.
Numatytos baudos
Ar gyventojai skundžiasi dėl netvarkingų gyventojų, kurie nesurenka to, ką palieka jų augintiniai? Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis primena, jog Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad asmenims draudžiama palikti nesurinktas vedžiojamų naminių gyvūnų (šunų, kačių, arklių ar kt.) išmatas.
Už šių taisyklių reikalavimų pažeidimą numatyta atsakomybė, kuri asmenims užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinai padarius administracinį nusižengimą bauda didėja – nuo 140 iki 600 eurų.
„Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje 2025 m. iš gyventojų gauta dvylika skundų apie gyvūnų šeimininkų nesurinktas vedžiojamų naminių gyvūnų išmatas. Šiemet – trys skundai. Gyvūnų šeimininkams taikyta administracinė atsakomybė“, – tikina G. Gatulis.
Už nesurinktas vedžiojamų naminių gyvūnų (šunų, kačių, arklių ar kt.) išmatas numatyta atsakomybė, kuri asmenims užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinai padarius administracinį nusižengimą bauda didėja – nuo 140 iki 600 eurų.
Naudoja ne pagal paskirtį
„Kauno švaros“ atstovai patikslina, kad Kaune šiuo metu įrengta apie 670 šunų ekskrementams skirtų šiukšliadėžių (šunadėžių). Įmonės specialistai įsitikinę, kad tiek jų miesto viešosiose erdvėse tikrai pakanka, jei tik jos būtų naudojamos pagal paskirtį.
„Pastebime, kad šiose šunadėžėse gana dažnai paliekama su jų paskirtimi nesusijusių atliekų – vienkartinių kavos puodelių, greitojo maisto pakuočių, senų batų, drabužių ar kitų buitinių daiktų. Dėl to šunadėžės greičiau užsipildo ne pagal paskirtį, todėl tenka organizuoti papildomus jų aptarnavimo reisus ir skirti daugiau laiko priežiūrai“, – sako „Kauno švaros“ atstovai.
Jie akcentuoja, kad tokiais atvejais perpildytos šunadėžės sudaro netvarkingos aplinkos įspūdį, todėl gyventojams gali susidaryti įspūdis, kad atliekų tvarkymas mieste vykdomas netinkamai, nors neretai pagrindinė priežastis yra būtent netinkamas šių šunadėžių naudojimas.
Už šunų ekskrementams skirtų šunadėžių įrengimą ir jų tinklo plėtrą mieste atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, kuris nuolat vertina infrastruktūros poreikį ir, esant galimybių, plečia šunadėžių tinklą.
„Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad, net ir esant pakankamai šunadėžių viešosiose erdvėse: parkuose, skveruose ar pėsčiųjų takuose – pasitaiko nemažai atvejų, kai šunų ekskrementai nesurenkami. Kyla ne tik estetinė, bet ir higienos problema, o miestiečiams yra rizika su jais susidurti (įlipti) vaikštant viešosiose miesto erdvėse“, – apie opią problemą mieste kalba „Kauno švaros“ atstovai.
Sugadina gėlynus
Miestuose atsirado ir kita problema – gyventojai dažnai vedžioja savo augintinius bet kur. Neretai gyvūnai atlieka gamtinius reikalus miesto gėlynuose ar kitose tam neskirtose vietose. Dėl to nukenčia augalai, kai kurie jų net nunyksta, dėl to prastėja miesto aplinkos tvarka ir grožis.
„Būtų labai svarbu skatinti augintinių šeimininkus laikytis tvarkos ir saugoti miesto želdinius. Labai prašytume šviesti gyventojus šiomis temomis ir priminti augintinių šeimininkams apie atsakomybę – visada surinkti savo augintinių ekskrementus, tinkamai juos išmesti į tam skirtas šunadėžes ir neleisti gamtinių reikalų atlikti gėlynuose ar tarp kitų dekoratyvinių augalų.
Miesto švara ir tvarka labai priklauso nuo kiekvieno gyventojo sąmoningumo ir bendruomeniškumo“, – šeimininkų supratimo prašo „Kauno švaros“ atstovai.
Trūko kantrybė
Dėl šunų paliktų išmatų parkuose, ant šaligatvių, gėlynuose praėjusią savaitę garsiai feisbuke prabilo ir kelios miestų savivaldybės. Itin emocingą įrašą paskelbė Širvintų miesto savivaldybė. Jų atstovai dėl šios bėdos netgi susiruošė kurti darbo grupę.
„Sniegas tirpsta ir miestas atsiveria visu savo „grožiu“ – kur statai koją, ten šūdų krūva. Tai ne pavieniai atvejai. Tai sisteminė problema, kuri tęsiasi metų metus.
Net ir esant pakankamai šunadėžių, viešosiose erdvėse: parkuose, skveruose ar pėsčiųjų takuose – pasitaiko nemažai atvejų, kai šunų ekskrementai nesurenkami. Tai kelia ne tik estetinę, bet ir higienos problemą.
Didžioji dalis šunų šeimininkų, deja, demonstruoja nulį atsakomybės ir supratingumo. Labai gaila, bet per daugiau nei dešimt metų taip ir nesusiformavo elementarūs, civilizuoti įpročiai, todėl esame priversti imtis griežtesnių priemonių.
Visame mieste gausu šiukšliadėžių, sudarytos puikios sąlygos susitvarkyti. Yra viešosios tvarkos taisyklės, yra kameros. Tačiau visų susekti ir sudrausminti neįmanoma. Sąmoningumo, deja, trūksta.
Ypač skaudu matyti šūdų krūvas prie pat darželių, vaikų žaidimų aikštelių, pėsčiųjų takų, apželdintų teritorijų. Prie pat darželio faktiškai įrengtas augintinių viešasis tualetas. Tai jau ne tik neestetiška – tai nehigieniška, pavojinga ir gėdinga. Per dešimtį metų kantrybė išseko. Reikia turėti bent minimaliai sąžinės. Bus sudaroma darbo grupė situacijos analizei ir svarstomas mokestis visiems šunų šeimininkams, kad galėtume įdarbinti žmogų, kuris kasdien rinks šunų paliktą „turtą“, – žadėjo širvintiškiai.
Sukelia ligų
Šunų šeimininkus susiprasti ragino ir Kaišiadorių savivaldybė. „Pastaruoju metu viešosiose erdvėse: ant šaligatvių, žaliosiose zonose, parkuose ir kitose bendrojo naudojimo vietose – vis dažniau pastebima nesurinktų vedžiojamų šunų ekskrementų. Tokia situacija kelia ne tik nepatogumų gyventojams, bet ir blogina miesto higienos ir bendrą gyvenamosios aplinkos kokybę“, – rašė kaišiadoriškiai ir priminė galiojančius teisės aktus, kurių nepaisant teks susimokėti baudą.
Paliktos išmatos – ne tik estinė problema. Primename, kad augintinių išmatos gali būti įvairių parazitų – kirmėlių ir jų kiaušinėlių – šaltinis. Kai kurie parazitai būdingi tik tam tikrai gyvūnų rūšiai, tačiau kiti gali užkrėsti ir žmones.
Kai kurios virusinės ligos, pavyzdžiui, šunų parvovirusas, taip pat plinta per išmatas ir gali sukelti stiprų viduriavimą.
(be temos)