Šalia Vilniaus ketvirtus metus šilauoges auginantis „Eriberi“ ūkio įkūrėjas Erikas Jacukevičius ruošiasi imti derlių, bet šiemet uogų sirpimas vėluoja.

„3 savaitėmis beveik. Jeigu šiluma kaip dabar, jos greitai pučiasi, reikia daug vandens ir staigiai mėlynuoja“, – pasakojo „Eriberi“ ūkio įkūrėjas.

Ūkyje įrengta speciali technologija – ji gerokai sumažins praradimus.

„Kur purkštukai neužpurškė ant krūmo – nėra nė vienos uogos. Ūkininkai, kurie neturi sistemos, derlių pražudė. Pas mus derlius neblogas“, – aiškino E. Jacukevičius.

Kiekviena uoga bus skinama rankomis, kai kurie augintojai būna naudoja specialias šukas, o E. Jacukevičius kategoriškas.

„Uoga labai trapi, pasižeistų augalas ir kekė noksta ne vienu metu. Lenkai naudoja didelėse plantacijose, bet tos uogos tinkamos tik sultims, perdirbimui, šaldymui, bet tikrai ne valgymui“, – kalbėjo E. Jacukevičius.

Su tokiomis šukomis kai kurie uogautojai pasileidžia į miškus. Rinkti uogas miškuose su šukomis draudžiama, tačiau miškininkai sako, kad taip uogaujančių vis dar pasitaiko, tačiau pastarieji sako, kad apie tokį draudimą negirdėjo.

„Paprastai visi sako: nežinojome, galvojome, kad galima“, – pabrėžė Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio vadovas Giedrius Grincevičius.

Internete yra ne vienas vaizdelis, kaip toks šilauogių ar bruknių rinkimas atrodo.

„Su šukomis darbas vyksta 10–20 kartų greičiau“, – teigė E. Jacukevičius.

Greičiau, bet, anot specialistų, uogakrūmiai draskomi, o kai kurie išraunami su šaknimis, pažeidus lapus augalai prasčiau sukrauna pumpurus kitiems metams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Labai dažnas žmonių klausimas: šukomis prekiaujama parduotuvėse, kodėl nedraudžia prekiauti? Aš atsakau paprastai – yra privačios valdos, auginamos kitokios uogos, kurias privačiose valdose leidžiama rinkti šukomis, o miške turime laikytis įstatymo“, – pabrėžė Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio vadovas.

„Galbūt žmonės atėję į prekybos centrą ir pamatę, kad jas parduoda, galvoja, kad viskas gerai, galima“, – tikino E. Jacukevičius.

„Kas parduodama, parduoti nedraudžiama, tai nereiškia, kad galima naudoti. Savo ūkyje žmonės renka kaip įmanydami, nėra reglamentuota, kaip surinkti“, – sakė Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Kirstukas.

Žiūrovai dalinasi, kaip patys užfiksavo uogų šukuotojus.

„Žinote, sugauti, reikia nučiupti už rankos su tomis šukomis arba einant iš uogavimo, gana sudėtinga“, – aiškino M. Kirstukas.

Tačiau miškininkai sako, pričiuptų – tik vienas kitas, bet priduria, kad taip šeimininkaujančių specialiai ir negaudo.

„Dažniausiai pastebime važiuojant mišku, specialiai neieškome“, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio vadovas.

20 metų uogaujantis Nerijus sakė, kad problema didesnė.

„Jeigu jie tuo neužsiima, jeigu rimtai užgultų, tikrai būtų ne vienas, ne du atvejai, tą tikrai garantuoju“, – tvirtino Nerijus Pavalkius.

„Tie, kurie skina pardavinėti turguje, manau, 99 proc. naudoja šukas“, – tvirtino jis E. Jacukevičius.

Taip uogaujant gresia administracinė atsakomybė.

Aplinkosauga taip nubaudžia...

„Po kelioliką, keliasdešimt atvejų pasitaiko per Lietuvos Respubliką. Pirmą kartą gali būti įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 500 Eur, antrą kartą – bauda iki 800 Eur“, – nurodė Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.

Jei miškininkai specialiai negaudo, aplinkosauga gali prisistatyti.

„Prieš kelias dienas prasidėjo akcija „Poilsiauk atsakingai“, žiūrima ne tik į poilsiautojus, bet visapusiškai – į uogavimo ir grybavimo procesus“, – šnekėjo S. Mikėnas.

„Renkant miško gėrybes yra viena taisyklė – reikia būti saikingais, prisirinkti tik tiek, kad pavalgytume vieną kartą, nereikia rinkti didžiuliais kiekiais, turėtų miško užtekti visiems“, – kalbėjo G. Grincevičius.

Anot miškininkų, šiemet mėlynių miškuose labai mažai, dėl to uogų rinkėjų prašoma sąmoningumo. Pardavėjai šiemet už litrą mėlynių prašo įvairiai – nuo 7 iki 15 eurų.