Siuntė visus šalin

Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ prieglauda „Linksmosios pėdutės“ į savo sekėjus kreipėsi su itin liūdnu įrašu. Jame gyvūnų sergėtojai apgailestavo, kad su jiems atiduota katyte jie net nespėjo tinkamai susipažinti – jos gyvybė greitai užgeso.

Pasak prieglaudos atstovų, atvykusi ji labai stresavo ir siuntė visus šalin nuo savęs. „Tada susirgo ir nebeturėjo jėgų nieko pasiųsti, netgi tada, kai turėjom maitinti ją per švirkštą, nes pati nesutiko valgyti. Galiausiai nieko nebebuvo galima padaryti… Ir taip nutinka beveik visiems vyresniems katinams, kurie iš saugių jiems namų išmetami į prieglaudą“, – atvirai kalbėjo prieglaudos vadovė Simona Šakinytė.

Jos teigimu, penkiolika metų Pica buvo šeimos narė, o kliūtimi ji tapo tada, kai šeimoje atsirado alergiškų anūkų, kurie kartais užsukdavo į svečius.

„Taip visą gyvenimą pragyvenusi namuose, Pica atsidūrė ten, kur jai svetima, baisu, siaubingas stresas. Lojantys šunys, būrys katinų, su kuriais reikia kovoti dėl patogesnės vietos. Visą gyvenimą turėjai saugią vietą ramiai miegoti, o dabar nežinai, kur reikės miegoti ateinančią naktį. Labai reta vyresnė katė randa savyje optimizmo gyventi toliau. Didžioji dalis pasiduoda. Nustoja valgyti, suserga ir tu nieko nebegali padaryti. Labai liūdna tokia pabaiga… Niekas neturi tokios patirti“, – apmaudo neslepė „Linksmųjų pėdučių“ vadovė.

Senatvė: penkiolika metų šeimoje praleidusi Pica nė neįtarė, kad ji atsidurs gyvūnų prieglaudoje. / „Linksmųjų pėdučių“ nuotr.

Retai kam rūpi

Ji pabrėžia, kad apie tai, koks likimas laukia senyvo amžiaus kačių ir šunų prieglaudoje, iš anksto informuoja šeimininkus, kai šie skambina, norėdami atsikratyti savo seno gyvūno.

„Papasakojam, kad taip nutinka neretai. Bet retam tai rūpi. Gaila. Ir šitas atsisveikinimo laiškas katytei, kurios jūs net nepažinojot, labiau yra mūsų prašymas – nepalikit savo senų gyvūnų. Net skauda, kad reikia šito prašyti, nes sunku suvokti, kaip per tuos ilgus metus tas gyvūnas netampa dalimi kažko, be ko sunku suvokti savo gyvenimą, savo namus“, – tvirtino S. Šakinytė.

Labai prisiriša

Ji sako, kad absoliuti dauguma garbingo amžiaus sulaukusių kačių patekusios į prieglaudą patiria didžiulį stresą. Daugiau streso patiria namų sąlygomis laikytos katės.

„Turėjome ir kitą katiną, jo vardas buvo Deksteris. Jam buvo taip pat penkiolika metų, o gal net dar daugiau. Jam buvo labai blogai, bet jis buvo draugiškas, prisileido žmones. Suradome jam šeimą, tačiau naujuose namuose jis ilgai neišbuvo, Deksteris mirė labai greitai. Aplinkos pokytis jam buvo per didelis. Žmonės įsivaizduoja, kad katinas neprisiriša. Bet, žinokite, jie labai prisiriša. Jiems net nereikia išsikraustyti iš namų, kad jaustų didelę širdgėlą. Kartais užtenka ilgesniam laikui šeimininkui išvykti, kad katinas pasijaustų prastai“, – atsidūsta prieglaudos įkūrėja.

Senų atsikrato nuolat

Jos pasiteiravus, kaip dažnai žmonės atsisako senyvo amžiaus augintinių, pašnekovė atsidūsta ir atsako trumpai: „Nuolat.“ Tiesa, seno amžiaus katės rečiau atsiduria prieglaudoje nei šunys.

„Dažnai seni katinai mums atvežami, nes miršta jų šeimininkas, o paveldėti augintinio nėra kam, jo niekas nenori. Su šunimis būna įvairesnių istorijų. Bene dažniausia keturkojo atsisakymo priežastis – vaiko atsiradimas šeimoje, nėštumas. Taip pat pasitaiko atidavimų dėl emigracijos. Tiksliau, ne tik todėl, kad išvyksta į užsienį, bet persikrausto iš vieno miesto į kitą ar persikelia iš namo į butą“, – pasakoja prieglaudos steigėja.

Ją stebina, kad žmonės mano, jog lauke augintas šuo neprisitaikys prie gyvenimo bute, kad prie grandinės rištas arba voljere laikytas šuo naujame būste netilps.

„Juokinga tai girdėti, nes visi tokie mums atvežti šunys iškeliauja būtent į butus, jie puikiai ten telpa, – nusišypso pašnekovė. – Tačiau su šunimi bute daugiau darbo, jį reikia vesti į lauką, su juo užsiimti. Ko gero, nenori papildomai tam skirti laiko.“

Pageidavimai: gyvūnų globėjai pastebi, kad didesnė dalis norinčiųjų priglausti gyvūnus pageidauja jauno amžiaus kačiukų ar šuniukų. / canva.com nuotr.

Išsklaido mitą

S. Šakinytė sklaido vyraujantį mitą, kad lauke laikytus šunis sudėtinga pripratinti prie gyvenimo uždaroje patalpoje. Pasak jos, tokie šunys puikiai pripranta prie vedžiojimo režimo, jie geitai išmoksta visus gamtos reikalus atlikti lauke.

„Lauke laikytas šuo nejaukiai jaučiasi darydamas gamtos reikalus ant namų dangos, nes jis įpratęs tai daryti lauke. Dažno lauke gyvenusio šuns net nereikia mokyti to daryti lauke, jam tiesiog nenatūralu šlapintis ant grindų“, – tikina pašnekovė.

Prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ atstovė pastebi, kad senyvo amžiaus gyvūną priglausti ryžtasi retas. Pasak Simonos, net metų amžiaus šuo ar katė daugeliui atrodo kaip senas gyvūnas.

Tačiau ją itin džiugina, kad daugėja žmonių, nepaisančių, kad su nauju šeimos nariu praleis mažai laiko – namų duris atveria ir senjorams. Žmones, norinčius užtikrinti keturkojams orią senatvę, Simona vadina altruistais.

„Anksčiau katėms mes turėjome Nyderlandus, o šunims – Suomiją. Dabar ir Lietuva prisideda prie senyvo amžiaus gyvūnų globos. Žinoma, didesnė dalis nori jaunesnių augintinių“, – reziumuoja prieglaudos vadovė S. Šakinytė.