– Taigi, viso labo penkta metų diena, bet jau du žuvę, vienas iš jų dar net nerastas. Kodėl žmonės lipa ant ledo?
– Kodėl žmonės nukenčia eisme? Labai dažnai kalbame apie tą patį faktorių – neatsakingą elgesį. Tai ypač galioja žmonėms, kurie neatsakingai išbando ledo storį ir savo galimybes. Galbūt tai adrenalino paieška. Gal čia turi įtakos ir tai, kad ledas pastaraisiais metais mūsų klimato juostoje tampa gana retu reiškiniu, todėl žmonės, jį pamatę ir žinodami, kad jo greitai gali nebelikti, bando pasinaudoti ledo teikiamais malonumais. Tai galioja tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
Labai dažnai kalbame apie tą patį faktorių – neatsakingą elgesį.
– Kokiomis aplinkybėmis žmonės dažniausiai įlūžta? Sakote – ir suaugusieji, ir vaikai. Kas dažniau?
– Suaugusieji įlūžta dažniau. Matyti, kad jie dažniau lipa ant ledo. Kalbama apie masinius lipimus, pavyzdžiui, poledinę žūklę Kuršių mariose, kai ledas palankus, sausį ar vasarį matome, kaip ant ledo susiformuoja ištisi žvejų miestai. Natūralu, kad atsiranda įvairių pavojų – alkoholis, neatsakingas elgesys. Matome, kad vienas pagrindinių mūsų iššūkių yra būtent žvejų gelbėjimas. Tačiau tai jokiu būdu nėra vien lietuviškas fenomenas. Kiekvieną žiemą girdime atvejų, kai ant ledo esantys žvejai dreifuoja į atvirą jūrą ir tenka naudoti tarnybų sraigtasparnius, organizuoti gelbėjimo operacijas. Tai, ko gero, ir yra didžiausias iššūkis – suvaldyti tokias situacijas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai naudojamos transporto priemonės. Kėdainiuose per šventes BMW automobilis įlėkė į tvenkinį. Nežinau, ar tai buvo bandymas pasivažinėti ant ledo, ar tiesiog nuvažiavimas nuo kelio, bet transporto priemonių panaudojimas ir jų traukimas iš po ledo taip pat nėra labai retas dalykas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet, pavyzdžiui, jeigu aš matau, kad įlūžo žmogus, ką man daryti? Juk būna atvejų, kai gelbėdamas pats gali tapti auka.
– Klasikinis veiksmas – skambinti 112 ir pateikti tikslias koordinates, kad gelbėtojams nereikėtų ieškoti, ar vykti ne ten. Toliau prasideda savęs įvertinimas. Viskas labai individualu: ar ryšiesi pats eiti gelbėti žmogų. Labai dažnai nutinka taip, kad gerų norų vedamas žmogus pats tampa auka. Emocijos, adrenalinas daro savo. Matai skęstantį žmogų ir natūralu, kad pamiršti viską bei puoli jam į pagalbą. Tikrai nerekomenduojama pulti plikomis rankomis, stotis šalia eketės, nes beveik užprogramuota, kad pats įlūši. Geriausia, jei matai kokį nors medžio gabalą, šaką ar kitą daiktą, kuriuo galėtum pasinaudoti ir paduoti nukentėjusiajam.
– O jeigu pats užlipau ant ledo ir girdžiu, kad jis girgžda, suprantu, kad galiu įlūžti – ką daryti pirmiausia?
– Reikėtų stengtis taip pat, kaip užlipai, taip ir pasišalinti – nedarant staigių judesių, netrypiant, ramiai judėti link kranto. Tai bazinis patarimas. Aišku, situacijos gali būti labai įvairios. Gali atsidurti ežero viduryje ir aplink pradeda traškėti ledas. Tuomet reikia signalizuoti – šaukti, kad kažkas negerai. Jei dar veikia šaltas protas, vėlgi – skambinti 112. Taip pat ieškoti kokios nors šakos ar daikto, kuris padėtų įsikabinti tarp eketės kraštų.
Naujausi komentarai