Kitaip prakaituoja

Gyvūnai labiau nei žmonės yra jautresni temperatūrų pokyčiams ir dažnai kenčia dėl perkaitimo ar net šilumos smūgio, kuris gali būti mirtinas. Ypač pažeidžiami šunys, katės, triušiai, taip pat vyresnio amžiaus, nutukę gyvūnai ar sergantys širdies, kvėpavimo sistemos ligomis.

Gyvūnai prakaituoja kitaip nei žmonės – pagrindinis jų organizmo atvėsinimo būdas yra lekavimas. Tačiau šis mechanizmas neefektyvus esant aukštai temperatūrai ir drėgmei. Be to, kai kurie gyvūnai (pavyzdžiui, brachicefalinių veislių atstovai) fiziologiškai sunkiai kvėpuoja net normaliomis sąlygomis, todėl jų perkaitimo rizika dar didesnė.

Rizika: normali kačių kūno temperatūra yra aukštesnė nei žmonių, tačiau kai aplinkos temperatūra pakyla, katės gali patirti perkaitimą. / canva.com nuotr.

Atpažinkite simptomus

Įtarti perkaitimą reikėtų, jei augintinis: lekuoja labai dažnai, kvėpuoja sunkiai, garsiai, yra vangus, apatiškas, nenori judėti, jo oda karšta (ypač ausys, pažastys, pėdutės), vemia, viduriuoja, gali prasidėti traukuliai, gyvūnas gali netekti sąmonės.

Saugokite nuo perkaitimo

Venkite aktyvumo karščiausiu dienos metu (11–17 val.). Užtikrinkite pavėsį ir ventiliaciją, ypač jei gyvūnas laikomas lauke. Nuolatinis priėjimas prie vėsaus vandens – svarbiausia priemonė nuo perkaitimo. Niekada nepalikite gyvūno automobilyje! Net jei langai praverti – per kelias minutes temperatūra automobilyje pakyla iki mirtinos.

Ilgaplaukius gyvūnus galima apkirpti, bet niekada nenuskuskite iki odos – kailis taip pat apsaugo nuo saulės nudegimų. Gyvūno voljeras turi būti pavėsyje, ne skardiniame ar plastikiniame statinyje.

Ką daryti, jei gyvūnas perkaito?

Nedelsdami perkelkite gyvūną į vėsią vietą (patalpą su ventiliacija ar pavėsį). Vėsinkite drungnu, ne šaltu vandeniu. Galite naudoti sudrėkintus rankšluosčius ant pažastų, letenų, kaklo, kirkšnių.

Taip pat galima naudoti ventiliatorių, bet ne šaltą orą tiesiai į snukį. Duokite gerti vėsaus (ne ledinio) vandens mažais kiekiais – bet negirdykite per prievartą, nes gyvūnas gali aspiruoti.

Jei gyvūnas sąmoningas, bet silpnas – stebėkite, ar neatsiranda kitų simptomų. Jei alpsta, trūkčioja, vemia ar viduriuoja – skubiai vežkite į artimiausią veterinarijos kliniką.

Nesistenkite gyvūno atvėsinti per greitai – šaltas vanduo ar ledas gali sukelti šoką ir pabloginti būklę.

Svarbu žinoti

Šuniui bėgioti karštu asfaltu – tai tas pats, kas žmonėms basomis eiti per įkaitusias plyteles.

Kailis saugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo UV spindulių, perkaitimo – ne visada skusti yra išeitis.

Katės taip pat perkaista – ypač ilgaplaukės, nutukusios ar laikomos neventiliuojamose patalpose. Jų normali kūno temperatūra yra aukštesnė nei žmonių, tačiau, kai aplinkos temperatūra pakyla, katės gali patirti perkaitimą, ypač jei neturi galimybės atsivėsinti.