LIETUVOS MIŠKUOSE GIMĖ PIRMI BRIEDŽIUKAI

Lietuvoje gegužė. Apsižvalgę aplink, turėtume sakyti, kad ji tokia, kokia ir turėtų būti. Iš balandžio paveldėję kaip reta šiltą, žalią, žydintį ir giedantį pavasarį, gegužėje viso to staiga netekome.

Nors gal ir per griežtai pasakyta. Visa tai liko, tik staiga stoję vėsūs orai ir šalnos sustabdė lėkimą į priekį. Jo tikrai buvo per daug ir gamta pasirūpino ramybe ir suteikė progą pagalvoti, atsipeikėti. Šalnos truko visą savaitę. Gal tik miesto gyventojai nematė jų ar regėjo ploną ledelį ant savo automobilių stiklų. Gamtoje paryčiais daug kur baltavo tikras gruodas, po kojomis braškėjo ledo kristalais apkibusi žolė ir karojo smilgas nulenkę apšalę voratinkliai.

Gegužės pradžioje šalna – tikrai ne naujiena. Tik mūsų nelaukiama, nes sodai jau žydi, kai kas nužydėjo. Nežinia, ar spėjote jiems padėti, ar iš vakaro purškėte vandeniu, ar kūrenote laužus? Labai greitai įsitikinsime, kokie šios šalnos padariniai, ar šią vasarą galima tikėtis sodų derliaus.

Gamtos soduose, matyt, bus geriau, nes čia šalnos sutinkamos visai kitaip – dėsningai ir paprastai. Jeigu anksti rytą nespėjote pamatyti pasidarbavusios žolės ir nuo ledokšnių apsunkusių lapų ar žiedų, įdienojus apie tai nesužinosite. Viskas ištirpo, išgaravo be ženklo. Svarbiausia, kad šarma ir šalna nepakenkė nei lapams, nei žiedams. Ir sėklų ar vaisių gamtoje dėl to nebus mažiau.

Kol laukiame sugrįžtančios šilumos, pamirštame apie tai, kad gamtoje dėl vėsos niekas nesustojo ir savo tempų nelėtino. Net ir vėsiomis dienomis darbavosi bitės ir kamanės, šliaužiojo žalčiai ir angys, miškuose gimė pirmi briedžiukai.

Jie dar visai silpni, ne visada gali sekti paskui motiną, todėl gali būti paliekami savo guoliuose. Kreipiamės į visus ir perspėjame – radę tokį žvėriuką, neikite prie jo, skubiai pasitraukite. Jis –  tikrai ne našlaitis. Jokiu būdu jo negalima liesti, glostyti, juo labiau – imti ir neštis namo. Mes nesame protingesni už gamtą ir briedžiukui motinos nepakeisime. Pagaliau, tokia paslauga iš mūsų – nereikalinga. Kai pasitrauksime, briedė sugrįš ir pati rūpinsis savo vaiku. Žvėriukų ėmimas iš gamtos, nešimas į namus yra nusikaltimas, už kurį gali būti baudžiama.

Lizduose auga paukščių jaunikliai. Kol mes žvalgėmės ir vis laukėme pavasario, jie išsirito ir dabar skubiai auga, plunksnuojasi. Pavasaris gyvena savo gyvenimą. Jis toks, kaip visada.