JUODKRANTĖJE VĖL PAVYKO UŽFIKSUOTI EUROPINĮ MALDININKĄ

Po kelerių metų pertraukos Juodkrantėje vėl pavyko užfiksuoti europinį maldininką (Mantis religiosa). Kol kas Kuršių nerijoje žinomos vos kelios šio vabzdžio fiksacijos – 2019 m. Juodkrantėje ir 2020-aisiais Nidoje. Centrinėje ir Pietų Europoje labai plačiai paplitusi vabzdžių rūšis, šiltėjant klimatui, natūraliai plečia savo ribas.

Lietuvoje maldininkas pirmą kartą fiksuotas 2008 m., o dabar socialiniuose tinkluose gan dažnai galime išvysti, kaip žmonės dalijasi jų nuotraukomis iš įvairių Lietuvos regionų.

Europiniai maldininkai vieni didžiausių vabzdžių Lietuvoje. Tai plėšrūnai, kurie tyko savo aukų, jų kūno spalva būna žalia ar rusva, tad jie puikiai geba prisiderinti ir užsimaskuoti gamtoje.

Poruojasi rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ir daugeliui turbūt jau girdėtas faktas, kad patelė poravimosi metu kartais suėda patinėlį.

Didesnę šio vabzdžio maisto raciono dalį sudaro smulkesni vabzdžiai ar bestuburiai.

Būriui priklauso gana stambūs vabzdžiai, kurių kūno ilgis yra nuo 15 mm, kai kurių rūšių siekia net 180 mm.

Maldininkams būdinga judri trikampio formos galva su stambiomis sudėtinėmis akimis.

Juos iš kitų vabzdžių lengvai išskiria priekinės griebiamosios kojos, kurias laiko priekyje suglaudę, tarsi sudėję maldai.

Maldininkai – plėšrūnai tykotojai, jų išvaizda slepiamoji, jie tarsi susilieja su augalu, ant kurio slepiasi. Pamatę auką, staigiai griebia priekinėmis galūnėmis.

Jei pavyksta – puota prasideda. Maldininkai savo grobį pradeda ėsti gyvą, paprastai nuo galvos.

Pasaulyje yra apie 2,4 tūkst. rūšių maldininkų.

Europinis maldininkas – vienintelė Centrinėje Europoje paplitusi šio vabzdžio rūšis.