Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai vien per metus identifikuoja ir apibūdina apie 150 uolienų ir mineralų pavyzdžių, kuriuos atneša ar atsiunčia jų mėgėjai.

„Rinkti tokius pavyzdžius itin populiaru Skandinavijoje, ten tai vadinama mineralų medžiokle, – sako LGT Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška. – „Medžiotojų“ atnešti pavyzdžiai būna naudingi ir geologams, nes padeda atskleisti vertingų mineralų radimvietes.“ Žmonės, pasak Vytauto Januškos, kartais sutapatina mineralus ir uolienas. Tačiau mineralas – tai specifinės sudėties ir kristalinės struktūros cheminis junginys, o uoliena – mineralų mišinys.

Lietuvoje pagal žmonių radinius daugiausia identifikuojamos fosilijų, suakmenėjusių organizmų liekanų, radimvietės. Pavyzdžiui, Šaltiškių karjere Akmenės rajone virš triaso molio sluoksnio buvo nustatytas juros periodo sluoksnis su gausiais faunos pėdsakais.

Uolienų ir gruntų litologinės, fizikinės ir mechaninės savybės, inžineriniai geologiniai rodikliai, cheminė sudėtis nustatoma LGT laboratorijoje. Norintieji išsamiau susipažinti su mūsų šalies gelmių paslaptimis turėtų apsilankyti LGT Žemės gelmių informacijos centre, kuris įsikūręs Vievyje (Taikos g. 2). Jame sukaupta gausi uolienų ir mineralų kolekcija.

Besidomintieji mineralais ir uolienomis į LGT gali kreiptis elektroniniu paštu lgt@lgt.lt.