Auksinių liūtų tamarinų gimtoji buveinė – Atlanto atogrąžų miškai Rio de Žaneiro valstijoje – sumažėjo iki 7 proc. pirminio jų dydžio.

Likusioji dauguma plotų yra per maži, kad juose galėtų augti sveikos auksinių liūtų tamarinų populiacijos.

Be to, šie gyvūnai buvo gaudomi auginimui namuose, tad tamarinai atsidūrė ties išnykimo riba.

XX a. septintajame dešimtmetyje laukinėje gamtoje buvo belikę vos 200 individų.

Tačiau, įgyvendinus koordinuotas reintrodukcijos programas, skiepijimo schemas ir iniciatyvas, kuriomis siekta atkurti suskaidytas buveines, auksinių liūtų tamarinų populiacija atsigavo.

Jau 2003 m. naujausio surašymo duomenimis, laisvėje gyveno 4,8 tūkst. individų.

2014 m. laukinių auksinių liūtų tamarinų populiacija vėl sumenko iki maždaug 3,7 tūkst. individų, o 2016 m. pabaigoje dėl didžiausio per 80 metų geltonojo drugio protrūkio Brazilijoje jų populiacija sumažėjo dar trečdaliu ir 2018 m. tamarinų priskaičiuota tik apie 2,5 tūkst.

Keturios liūtų tamarinų rūšys, tarsi tyčia derinant spalvas, vadinamos auksiniais, juodais, juodagalviais (auksinio kūno) ir auksagalviais (juodo kūno).

Kiekviena rūšis gyvena atskirame Brazilijos Atlanto atogrąžų miškų regione.

Auksinis tamarinas yra visaėdis, daugiausia minta vaisiais ir vabzdžiais, kuriuos plonais, pailgais pirštais ištraukia iš žievės plyšių.