Motinos Gamtos principai Pereiti į pagrindinį turinį

Motinos Gamtos principai

Mokslininkai tvirtina, kad paukščių priekinė galvos dalis ir žmonių veidai turi tą patį genetinį pagrindą. Naujausio tyrimo duomenimis, skirtumus tarp rūšių lemia ne pagrindinės genetinės savybės, o signalų perdavimo vietos, vadinamos „vystymosi organizatoriais“, ir šiuos signalus gaunančios mezenchiminės ląstelės.

Mįslė: mokslininkų teigimu, paukščių priekinė galvos dalis ir žmonių veidai turi tą patį genetinį pagrindą, vis dėlto jie atrodo skirtingai.
Mįslė: mokslininkų teigimu, paukščių priekinė galvos dalis ir žmonių veidai turi tą patį genetinį pagrindą, vis dėlto jie atrodo skirtingai. / Scanpix nuotr.

Planetoje gyvena daugiau nei 8 mlrd. žmonių, todėl vien tik Homo sapiens rūšyje veido bruožų įvairovė yra tiesiog stulbinanti.

Nors ir sunku patikėti, evoliucijos matu naudojamos tos pačios vystymosi programos veido bruožams formuoti ir skirtingose rūšyse.

Vokietijos M. Plancko evoliucinės biologijos instituto bei Kalifornijos L. Berkele’io nacionalinės laboratorijos tyrėjai atliko viščiukų ir pelių vienaląsčių transkriptomų profiliavimą, siekdami tiksliai išsiaiškinti, kaip susiformuoja priekinės galvos dalies įvairovė.

Embriono vystymosi metu signalų centrai, vadinami „vystymosi organizatoriais“, veikia kaip statybų aikštelės brigadininkai.

Anot mokslininkų, jie nurodo aplinkinėms ląstelėms, kaip augti ar kuo tapti, o priekinės galvos dalies formavimosi metu vienas šių „brigadininkų“ yra ektodermoje – išoriniame embriono ląstelių sluoksnyje.

Iš čia jis siunčia molekules, vadinamas morfogenais, kurios reguliuoja audinių vystymąsi ir yra nepaprastai panašios įvairiose rūšyse.

„Embriono vystymosi metu daugelis genų yra pakartotinai naudojami skirtinguose audiniuose ir įvairiuose etapuose. Jei pakeisite patį geną, rizikuojate iš karto sutrikdyti daugelį procesų ir kūno dalių. Tačiau modifikuojant reguliavimo elementus, kurie kontroliuoja, kur ir kada genas yra naudojamas, evoliucija gali pakeisti konkrečias savybes, pavyzdžiui, veidą, nepažeisdama viso organizmo“, – teigė vyresnioji tyrėja iš Max Planck instituto Markéta Kaucká.

Mezenchiminės ląstelės – daugiapotencinės kamieninės ląstelės, kurios diferencijuojasi į įvairias kaulų, kremzlių, riebalų ir raumenų ląsteles – taip pat gauna signalus iš šių organizatorių, tačiau skirtingų rūšių gyvūnams tai vyksta skirtingais būdais.

Kitaip tariant, Motina Gamta yra tikroji seniai žinomo principo „Dirbk protingiau, o ne sunkiau“ pradininkė.

Daugiau naujienų