NASA: PASAULINIS JŪROS LYGIS PAKILO DĖL REIŠKINIO „EL NINO“ IR KLIMATO KAITOS
- BNS inf. 1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiškiniu „El Nino“ ir šiltėjančiu klimatu.
NASA vadovaujama analizė grindžiama daugiau nei 30 metų palydovų stebėjimais. Pirmasis palydovas buvo paleistas 1992, o naujausias – 2020 metais.
Iš viso nuo 1993-ųjų jūros lygis pakilo maždaug 10 centimetrų. Taip pat paspartėjo ir kilimo tempas – nuo maždaug 0,18 cm per metus 1993-iaisiais iki dabartinio 0,43 cm per metus.
„Dabartiniai spartėjimo tempai reiškia, kad iki 2050 metų vidutinis pasaulinis jūros lygis pakils dar 20 cm“, – sakė NASA jūros lygio pokyčių grupės ir vandenynų fizikos programos Vašingtone direktorė Nadya Vinogradova Shiffer (Nadja Vinogradova Šifer).
Pasak jos, per ateinančius tris dešimtmečius pokyčiai bus dvigubai didesni nei per praėjusį šimtmetį, todėl ateityje potvyniai bus daug dažnesni ir pavojingesni nei dabar.
Tiesioginė jūros lygio kilimo priežastis – reiškinio „El Nino“ poveikis orams. Dabartinis „El Nino“ pakeitė 2021–2022 metų meteorologinį reiškinį „La Nina“, kurio metu jūros lygis pakilo apie 0,08 centimetro.
„El Nino“ lemia aukštesnę nei vidutinė vandens temperatūrą Ramiojo vandenyno pusiaujo srityje.
„El Nino“ metais daug lietaus, kuris paprastai iškrenta sausumoje, galiausiai patenka į vandenyną, todėl laikinai pakyla jūros lygis“, – sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) jūros lygio tyrėjas Joshas Willisas (Džošas Vilisas).
Tačiau spartėjimo tendencijoje akivaizdžiai matomas ir žmogaus veiklos pėdsakas.
Ilgalaikiai duomenų rinkiniai, tokie kaip šie 30 metų laikotarpio palydovų duomenys, leidžia atskirti trumpalaikį poveikį jūros lygiui, pavyzdžiui, dėl „El Nino“, nuo tendencijų, rodančių mums, kur link juda jūros lygis, sakė Benas Hamlingtonas, NASA JPL jūros lygio pokyčių grupės vadovas.
Bėgant metams technologinės naujovės užtikrino didesnį matavimų tikslumą. Pavyzdžiui, radiolokaciniai aukščiamačiai atspindi mikrobangas nuo jūros paviršiaus ir fiksuoja laiką, per kurį signalas grįžta į palydovą, taip pat grįžtančio signalo stiprumą.
Jie taip pat pasitikrina savo duomenis remdamiesi kitais šaltiniais, pavyzdžiui, potvynių ir atoslūgių matuokliais ir palydoviniais atmosferos vandens garų bei Žemės gravitacijos lauko matavimais.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.8 komentarai -
0 komentarai -
1 komentarai
matematikos