Biologas kėlė droną virš netrukus šienaujamos pievos. Tikslas – aptikti žolėje besislepiančius stirniukus, kuriuos be specialios įrangos pamatyti beveik neįmanoma.
„Stirnos vedasi gegužės pabaigoje ir pirmomis birželio savaitėmis. Tai kas yra blogiausia – kad vedasi į aukštą žolę. Ir vedasi ne šiaip sau, nes stirniukai pirmomis savaitėmis neturi kvapo, spaudžiasi prie žemės ir taip pasislepia nuo plėšrūnų“, – pasakojo biologas Petras Adeikis.
Dronas užfiksuoja jauniklį. Aplinkui – tanki, aukšta žolė. Stirniukas vos matomas, todėl šienaujantis ūkininkas jo tikrai nepastebėtų.
„Visi klausia, kiek čia tų stirnų, tiksliau jauniklių, yra sušienaujama – tai niekas nežino, todėl, kad niekas nėra tokių tyrimų atlikęs. Bet tikrai reikėtų, ir mes tikrai nustebtumėm, kokią žalą darom gamtai“, – tvirtino P. Adeikis.
Biologas prieš šienavimą tikrina pievas Šiaulių apylinkėse. Radęs stirniuką, saugiai perneša į krūmus ar pamiškę. Jei jauniklis jau paaugęs – jį pavaiko, ir šis pats nubėga į saugesnę vietą.
„Ūkininkai irgi turėtų elgtis atsakingai – bent jau nuo vidurio pradėti pjauti. Matėme tą stirniuką – jis kažkiek juda. Per aukštą žolę vos vos pabėga, bet vis tiek būtų šansas, kad galėtų pabėgti iš lauko“, – įsitikinęs P. Adeikis.
Problemą pripažįsta ir ūkininkai. Šiemet padėjo gamta – dėl lietingų orų pievos šienautos vėliau, stirniukai buvo jau ūgtelėję.
„Aišku, būna visko. Šiemet žolė buvo didelė, gal ir nepamatėme. Už tai įvykių, kad pasakytų mechanizatoriai man, kad buvo kažkas atsitikę – nebuvo. Anksčiau būdavo – pasakydavo“, – sakė Ginkūnų agrofirmos valdybos pirmininkas Arūnas Grubliauskis.
Jis pasakoja, kad jauniklius stengiasi išgąsdinti garsais – šienapjūtę pradeda ne nuo pamiškės, o nuo pievos krašto.
„Mes šienaujame visada nuo krašto, ir tas garsas – taip ir stumiame tuos gyvūnus iš lauko. Tas garsas traktoriaus, mechanizmo – kad jos turėtų laiko išbėgti iš to lauko“, – kalbėjo A. Grubliauskis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pasak specialistų, ūkininkai galėtų bendradarbiauti su medžiotojais – sudaryti sutartis, leisti įrengti bokštelius ar šeryklas. Mainais – įpareigoti padėti ieškoti stirniukų prieš šienavimą.
„Jeigu jo plotuose yra medžiotojai, jeigu jis medžioja – kad sudarytų sutartį, kad leistų statyti stacionarius medžioklės įrenginius: bokštelius, šeryklas. Tai tokią kaip prievolę medžiotojams galėtų padaryti – kad prieš šienaujant galėtų jie išrinkti tuos stirniukus“, – nurodė P. Adeikis.
Šiemet stirniukus išgelbėjo oras – lietus pavėlino šienapjūtę, tad dauguma jų jau buvo paaugę ir galėjo pasitraukti iš pavojingos vietos. Tačiau tuo pačiu metu šienauti pradėjo daug ūkininkų, tad biologas su dronu nebespėja visiems padėti.
Naujausi komentarai