Griežtas tėvų „ne“
Pirmąkart šešką Tomas išvydo vaikystėje – gyvūnų prekių parduotuvėje. Tuomet jis kainavo didžiulius pinigus – 200 litų. Susižavėjęs simpatišku gyvūnėliu, ėmė skaityti apie jų auginimą, priežiūrą, žinių sėmėsi interneto forumuose. Nors vaikas atsakingai ruošėsi įsigyti augintinį, tėvų įtikinti nepavyko – šeško į namus įsileisti jie Tomui neleido.
„Tada šeškas buvo tikrai neįprastas augintinis. Tėvai atvirai sakė: „Kokią nesąmonę dar sugalvosi?“ Išvažiavęs studijuoti į Kauną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademiją, pradėjau savanoriauti prieglaudoje „Lesė“. Ten buvo ir egzotiškų gyvūnų, tarkime, triušių, šeškų. Galiausiai šeškas pas mane vis tiek atkeliavo būtent iš šios prieglaudos. Tai buvo pirmoji rimta pažintis su nuosavu šešku. Jis su manimi pragyveno kelerius metus. Deja, vėliau susirgo ir nugaišo“, – paklaustas, kaip šeškai atsirado vyriškio gyvenime, prisimena T. Bušauskas.
Lemtinga savanorystė
Veterinarijos studentas norėjo vėl auginti šešką, tačiau jį stabdė gyvenimas bendrabutyje. Vis dėlto jaunuolis tvirtai žinojo, kad baigus mokslus šeškas vėl apsigyvens su juo. Taip ir nutiko. Baigęs studijas jaunuolis įsigijo du šeškus. Vieną jų atsivežė iš Latvijos, kitą – iš Vengrijos.
„Abu šeškus pirkau iš oficialių veislynų, su visais dokumentais. Labai svarbu, kaip augini šešką nuo mažų dienų: dėl socializacijos, tualeto, kandžiojimosi ir pan. Man buvo svarbu atsižvelgti ir į gyvūnėlio genetiką, todėl rinkausi šeškų patinėlius iš patikimų veisėjų“, – tvirtina Tomas.
Atsakingas veisėjas
Tomo namuose šiandien karaliauja penki šeškai – du patinėliai ir trys patelės. Nuo praėjusių metų Tomas tapo šeškų veisėju. Kitąmet savo auginamas šeškų pateles jis veš į pasimatymą Slovėnijoje.
„Jei viskas bus gerai, aplankysime puikų kavalierių“, – pasidžiaugia veislyno „Evening star ferretry“ įkūrėjas.
Jei šeškai namuose auginami kaip kompanjonai ir neplanuojama jų veisti, tiek patinėlį, tiek patelę Tomas rekomenduoja kastruoti, sterilizuoti. Jei to nedarysite, patinėliai ims žymėti teritoriją, o dėl to namuose gali įsivyrauti nemalonus kvapas. Patelėms gyvybiškai svarbu sterilizaciją atlikti laiku, kitu atveju gali kilti rizika gyvybei.
„Viena iš sąlygų, perkant šeškiuką iš mano veislyno, – kad kastracija būtų atlikta su cheminiu implantu, kitaip sakant, turi būti atlikta cheminė kastracija. Taip išvengiame tam tikrų onkologinių susirgimų. Tai reikėtų padaryti šeškams sulaukus maždaug 7–8 mėnesių“, – tikina šeškų veisėjas.
Šeškiška tvarka
T. Bušauskas atviras – žmones, kurie kreipiasi norėdami įsigyti šešką, švelniai tariant, stengiasi išgąsdinti. Patyręs šeškų augintojas sako, kad šie gyvūnėliai tikri padaužos: jei gali užsiropšti užuolaidomis – taip ir padarys, pasislėps giliame užkaboryje ar išraus gėlių vazoną, nugvelbs kažką ir paslėps.
„Dėl to labai svarbu šeškams namuose sukurti saugią aplinką, nes jie mėgsta užlįsti už spintų, pasislėpti po lova, o patelės mėgsta laipioti užuolaidomis. Kartais net atrodo, kad jos skraido, nes užlipa į tokias vietas, kad net nesupranti, kaip jos ten sugeba užsikarti. Reikėtų nenustebti pamačius, kad jie užlenda už stalčių, išmėto daiktus. Jei santechnika nesandari, jie gali užlįsti netgi už vamzdynų. Jie ypač žaismingi jaunystėje, todėl namuose netvarkos ir chaoso tikrai gali pridaryti. Dėl to reikėtų prieš priimant sprendimą įsitikinti, kad visa tai žmogui nesukels problemų. Dėl jų judrumo ir šeškiškos tvarkos visada stengiuosi perspėti žmones, kad pergalvotų, ar visam tam jie pasiruošę“, – pasakoja pašnekovas.
Kvapą galima kontroliuoti
Dar vienas svarbus aspektas – šeško kvapas. Specifinį kvapą turi ne tik patys gyvūnėliai, reikia nepamiršti, kad namuose bus įrengtas ir šeškų tualetas. Anot Tomo, nors šeškus, kaip ir kitus naminius gyvūnus (kates, šunis), galima maudyti, tačiau maudynės jų turimo kvapo ne tik nepašalins, bet tik dar labiau gali sustiprinti.
„Šeško kvapą galima kontroliuoti dažniau skelbiant jo guolį ar hamakus“, – priduria T. Bušauskas.
Norint prižiūrėti šeškų kailį, juos galima ne tik šukuoti, bet, kaip ir minėta, maudyti. Šeškams sukurti specialūs šampūnai, bet Tomas pastebi, kad vis populiarėja jų maudynės avižų piene. Pasak jo, nėra specialios rutinos, apibrėžiančios, kaip dažnai reikėtų maudyti šeškus. Dažniausiai šeškai maudomi esant reikalui, t. y. išsipurvinus lauke arba namuose išrausus gėlės vazoną.
„Vasarą galima tiesiog šeškams pripilti nedidelį baseinėlį ir jie ten gali smagiai pasiturkšti. Taip jie atsivėsina“, – tikina pašnekovas.
Žalia mėsa ir pilnas grobis
Šeškai yra kiaunių šeimos žvėreliai, jie priklauso plėšrūnų šeimai, todėl, kad ir koks mielas, žaismingas ir dailios išvaizdos jie būtų, nereikia pamiršti, kad jų valgiaraštį sudaro mėsa. Natūralioje aplinkoje jie minta paukščiais, kiaušiniais, vabzdžiais, triušiais, graužikais ir ropliais.
Šešką auginant bute ar nuosavame name jam taip pat reikalinga subalansuota mityba. Jei norite, kad šie keturkojai būtų sveiki ir laimingi, jie turėtų būti maitinami maistu, kuris artimas šeškų giminaičiams, gyvenantiems laukinėje gamtoje.
„Visada žmonių paklausiu, ar jų negąsdintų tai, kad šeškus reikės maitinti žalia mėsa, įvairiais organais ir vadinamuoju gyvu grobiu, t. y. pelėmis, viščiukais ir kitais smulkiais gyvūnėliais“, – šeškų mėgstamus patiekalus vardija pašnekovas. Jis savo augintinius palepina jaučio, kiaulės širdies gabalėliais, kiaulės plaučiais, vištiena, antiena, kalakutiena, žąsiena, putpelių mėsa.
„Šeškas gamtoje nei kiaulės, nei karvės nepasigaus, todėl natūralu, kad jam tokia mėsa būtų neįprasta. Tokia mėsa ar šių gyvulių organais retkarčiais pamaitinu, kad paįvairinčiau šeškų mitybą. Be to, viename prekybos tinkle būna varlių šlaunelių. Tačiau ne visi į kojytes žiūri kaip į delikatesą, o vienas šeškas, Nugas, kurį ir parsivežiau iš Vengrijos, varlių šlauneles labai mėgsta. Pats niekada jų taip ir neišdrįsau paragauti“, – nusijuokia šeškų augintojas.
Šie gyvūnėliai tikri padaužos: jei gali užsiropšti užuolaidomis – taip ir padarys.
Sulaukia smalsių žvilgsnių
Tomas drauge su savo augintiniais neretai išsiruošia į miestą. Šeškus jis veda su specialiu pavadėliu, o gyvūnėliai saugiai keliauja su šeškams skirtomis petnešėlėmis. Savaime supranta, miestiečiams toks vaizdas kiek neįprastas, tačiau šeškų augintojas jau nesistebi sulaukdamas keistų žvilgsnių.
„Žmonėms tai įdomu. Vieni pasižiūri iš tolo, o kiti prieina ir pasiteirauja, kas tai per gyvūnėlis“, – šypteli Tomas.
Išeidamas į darbą savo augintinius vyriškis palieka šeškams skirtame narvelyje.
„Jie sugeba kur nors užlipti, ką nors užsiversti. Negalėčiau darbe susikaupti, jei žinočiau, kad jie namie vaikštinėja, kur nori. Be to, šeškai turi savo rutiną, jie žino, kada laikas valgyti, vaikštinėti, miegoti. Miegoti jie tikrai mėgsta“, – tikina pašnekovas.
Šeškai taip pat labai mėgsta žaisti, jiems labai patinka katėms skirti žaislai. Šeškai mėgsta dūkti ir su kamuoliukais. Tomas savo šeškų kompanijai namuose taip pat įrengė tuneliukus.
T. Bušauskas prisimena atvejį, kai žaislas, tiesiogine žodžio prasme, padėjo šešką netgi išgelbėti iš itin pavojingos situacijos.
„Jis įlindo į kanalizacijos vamzdį, o ten buvo skylė. Tada tikrai buvo baisu, neįsivaizdavome, kur jis gali išlįsti. Laimei, su žaislu jį pavyko „sužvejoti.“
Kiti šeškų augintojai netgi prigalvoja atrakcijų: pastato dėžę su ryžiais, makaronais, kad pūkuoti bičiuliai turėtų kur pasirausti. Šeškai mėgsta ir galvosūkius, tad jų šeimininkai paslepia skanėstų, o šeškai pasitelkia visus savo intelektinius gabumus ieškodami „lobio“.
Santykiai su kitais augintiniais
Net jei mažą kačiuką ir mažą šeškiuką auginsite nuo mažų dienų, mažai tikėtina, kad užaugę jie taps bičiuliais.
Katinai gali toleruoti šeškų draugiją, tačiau šeškas jiems nėra tinkamas žaidimų draugas, todėl dažniausiai jie užšoka į šeškui neprieinama zoną ir jį ignoruoja. Šeškai mielai žaistų su katėmis, tačiau tokie žaidimai kartais baigiasi įdrėskimais ir sužeidimais. Mažiems kačiukam šeškai gali būti net pavojingi.
Nors šunys lengviausiai susidraugauja su šešku, dėl skirtingų veislių šunys pasižymi nevienodu temperamentu, todėl skirtingų veislių šunys skirtingai sutaria ir su šeškais. Pavyzdžiui, medžiokliniai šunys šešką greičiausiai laikys grobiu ir jų „draugystė“ gali baigtis rimtu šeško sužalojimu ar net mirtimi.
Taip pat labai svarbu prižiūrėti, kad šeškai nevalgytų šunų ar kačių maisto.
Netinkami kambariokai
Didelis arba mažas paukštelis, pavyzdžiui, papūgėlė ar kanarėlė, šeškui bus ne draugas, o grobis. Nors paukščiai laikomi narvuose, tačiau didelio narvo grotos tikrai ne kliūtis šeškui apuostyti ir išnagrinėti pavojingą teritoriją. Toks paukščio ir šeško susidūrimas gali baigtis paukščio mirtimi.
Mažas paukštelis šeškui, judriam ir mielam gyvūnui – tai cypiantis žaisliukas, kuris jį erzina ir kurį reikia nutildyti. Net ir tylus paukštelis savo judesiais gali išprovokuoti šeško medžioklės instinktus, dėl to paukštelio gyvybei grės pavojus.
Jei jūsų namuose gyvena šeškas ir paukštis, pasistenkite, kad jie būtų atskiruose kambariuose ir vienas kito neerzintų. Jei atskirti gyvūnų neišeina, pakelkite paukščio narvą į šeškui nepasiekiamą aukštį (1,5–2 m).
Netinkami kambariokai šeškams yra ir naminiai dekoratyviniai triušiai, žiurkėnai, jūrų kiaulytės. Jei auginate šiuos gyvūnus, pasirūpinkite jų saugumu, nes šeškui jie bus ne kompanjonai, o grobis.
Jei turite vaikų
T. Bušauskas sako, kad norinčiųjų auginti šeškus Lietuvoje yra nemažai, tačiau toli gražu ne visi tam pasiruošę. Jis taip pat savo šeškų jauniklių neparduoda ir šeimoms, turinčioms mažamečių vaikų. Tam yra svarbi priežastis.
„Mažiukas šeškas mėgsta kandžiotis, nes jis taip žaidžia. Dažniausiai jie nekanda iki kraujo, tačiau reikia suprasti, kad jauni šeškiukai mėgsta pasižnaibyti. Be to, šeškai – hierarchiją mėgstantys gyvūnai, jiems, ypač patinėliams, reikia įsivertinti ribas ir pažiūrėti, ar galės šeimininkams užlipti ant galvos. Dėl to su vaikais reikia elgtis labai atsargiai, nes jei šeškas jam įkąs, gyvūno likimas vėliau gali būti neaiškus. Aš linkęs neišleisti savo veislyno jauniklio į namus, kuriuose yra mažamečių vaikų“, – argumentuoja šeškų veisėjas T. Bušauskas.
Naujausi komentarai