Nuosavame sode – mirtinas pavojus keturkojui

Tai – soruolės, kurias itin pamėgo sodininkai dėl jų dekoratyvumo.

Pirmą kartą išgirdo Italijoje

Dalia pirmą kartą apie tai, kad varpiniai augalai gali būti pavojingi, išgirdo prieš dešimt metų. Tąkart ją įspėjo italai pasaulinėje šunų parodoje, vykusioje Milane.

„Jie pasakė – saugokitės varpinių augalų, nes jų sėklos įlenda į gyvūnų kailį, dažniausiai į pėdutes. Kadangi gyvūnas daug juda, ta sėkla taip pat kruta. Dar gerai jei ji sukelia pūlinį, tačiau jei įlenda šalia kraujagyslės arba šuo ją įkvėpia – padariniai gali būti labai rimti“, – nuogąstauja D. Mečenskienė.

Ji pasakoja visada žinojusi, kad keliaujant su šunimis po Pietų Europos šalis, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę vasaros antroje pusėje reikėtų pasisaugoti kai kurių varpinių žolių. Jų kai kuriose vietose tikrai pasitaiko, bet tokiu atveju pasirenkamas kitas takelis arba šuo vedamas arčiau savęs, kad būtų galima išvengti kontakto su jomis.

Vieną kartą Dalios draugė, atostogaudama saulėtoje Italijoje, savo šuniuko pažastyje pastebėjo įlindusią po oda sėklą. Ši jau buvo sukėlusi ir infekciją, susiformavo nedidelis pūlinys.

Infekcija: Dalia šukuodama savo šuniuką Leo pamatė, kad soruolių sėklos vietomis jau buvo giliai įlindusios, todėl jas buvo sunku saugiai ištraukti. / D. Mečenskienės asmeninio archyvo nuotr.

Pavojus nuosavame kieme

„Tačiau kartais nereikia net išvykti svetur ar išeiti iš savo kiemo“, – atsidūsta Tibeto terjerų veisėja.

Dalią išgąsdino tai, kad dekoratyvūs augalai, kuriuos itin dažnai galima sutikti namų želdynuose, o konkrečiai – soruolių sėklos, gali sukelti rimtų problemų augintiniams. Moteris soruoles augina jau ketvirtus metus, o šiemet jos kaip niekada suvešėjo, pražydo.

„Geriausiu atveju pūlinys, blogiausiu – mirtinas pavojus, kai plaukuota sėkla smailiu galu nukeliauja per nosį į plaučius ar per audinius pasiekia kraujagysles ir galiausiai širdį. Visa laimė, kad šunis maudau kas savaitę ir juos džiovinu paguldytus ant stalo. Be to, mano šunys šviesūs ir labai greitai pasimato, kas slepiasi po labai tankiu, ilgu kailiu“, – savo istorija dalijasi Tibeto terjerų augintoja.

Nepavėlavo: Tibeto terjerų augintoja džiaugiasi, kad laiku spėjo pastebėti sėklas šuniuko odoje. / D. Mečenskienės asmeninio archyvo nuotr.

Ragina nukirpti

Viename savo šunelių ji rado šešias soruolių sėklas. Iš pilvo ir pažasties jas pašalino gana lengvai, tačiau dvi buvo kaip reikiant įlindusios.

„Teko beveik su malda mintyse traukti, bijant, kad nenutrūktų vos išlindę sėklos plaušeliai. Vargais negalais ištraukiau. Sėklos tikrai pavojingos, ypač rudenį, kai pradeda byrėti“, – įspėja D. Mečenskienė.

Geriausiu atveju pūlinys, blogiausiu – mirtinas pavojus, kai plaukuota sėkla smailiu galu nukeliauja per nosį į plaučius ar per audinius pasiekia kraujagysles ir galiausiai širdį. 

Soruolės pačios pavojingiausios keturkojams tada, kai jų žiedai būna gražiausi – spalio viduryje, todėl retas sodininkas ryžtasi jas kirpti.

Tačiau Dalia pasimokė ir ragina žirkles ištraukti ir kitus šiuos augalus turinčius keturkojų augintinius. „Šuniukas neparodė, kad sėklos buvo įlindusios. Jos buvo sunkiai pasiekiamose vietose, todėl ir ištraukti buvo sudėtinga... Tačiau dabar pasimokiau ir soruoles nukirpau, tą patį darysiu ir kitąmet“, – laimingai pasibaigusia istorija dalijasi veisėja.