Prie Kuršių marių gyvenančio Romo namą uodai trūkliai atakuoja kone savaitę. Bet vyrui gražu žiūrėti į juodus spiečius.
„Vyksta čia šokiai, muzika, bet čia, palyginus, nėra garsiai. Vakare, prieš saulėlydį, tai muzika – neapsakoma“, – pasakojo Ventės gyventojas Romas Škadauskas.
Uodų trūklių vis daugėja. Tad, pasak vyro, valyti langus ir nuo namo krapštyti vabzdžius – beprasmiška.
„Jeigu mes pradėtume valyti, iškart būtų kaip koks juodas dažas. Aišku, paskui po kokios savaitės viskas nutrupėtų, bet kai patrini, pavalai – iškart viskas tepliojasi“, – kalbėjo R. Škadauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Uodų trūkliai pamaryje net eismą reguliuoja.
„Turi važiuoti iš lėto, nes kitaip langai, mašinos priekis taip aplimpa, kad paskui sunku nuplauti“, – aiškino R. Škadauskas.
Uodų trūklių gaišenos net mašinų filtrus užkemša. Ir ne tik juos.
„Jie, kai numiršta, dar gauna vandens – košė gaunasi. Į lietvamzdžius pribėga, net kaminus užkiša, reikia specialiai nuo jų valyti“, – teigė ornitologas Vytautas Eigirdas.
Kad akių neužlipdytų, pamaryje pavojinga ir dviračiu važiuoti be akinių. Vabzdžių spiečiai puls apie porą savaičių. Mat, kaip ir kasmet gegužę, dabar uodų trūkliai poruojasi ir kelia vestuves. Tik uodų trūklių vestuvės baigiasi liūdnai.
„Dumble lervos žiemoja, gyvena dumble, o paskui iš jų išsirita suaugėliai, kuriems per kelias dienas įvyksta vestuvės. Tos vestuvės įvyksta greitai, kelias dienas jie net nesimaitina, tie vabzdžiai žūva ir pasibaigia jų gyvenimo ciklas“, – aiškino V. Eigirdas.
Kadangi uodų trūklių rūšių Lietuvoje yra apie 150, jie gyvena skirtingai. Vieni – apie kelias dienas, kiti – daugiausia savaitę.
„Jie tas kelias dienas tik vestuvėmis ir rūpinasi. Jų gyvenimas toks – užaugai, realiai apsivedei ir numirei“, – pasakojo V. Eigirdas.
Kai uodų trūklių vestuvės baigiasi, pamariškiai kovoja su gaišenomis.
„Būna iki 5 centimetrų storio. Vienais metais reikėjo pjauti žolę su vejapjove, tai važiavau ir nebuvo įmanoma pjauti žolės“, – prisiminė R. Škadauskas.
Nors daug ką erzina, kad uodų trūklių spiečiai lenda į burną, vietiniai sako, kad jų nereikia bijoti. Jie įkyrūs, bet nekanda. O ornitologai mato uodų trūklių naudą paukščiams.
„Plaukiame, nesuprantame – toks spiečius, bet ne uodai. Juodųjų žuvėdrų buvo, jos nėra dažnos, bet spiečius gal 10 tūkstančių buvo. Daug kur buvo vėjas, o toje vietoje tie uodai ritosi. Žuvėdros jais minta, tai panašu, kad užtaikė į tą vestuvių vietą“, – kalbėjo V. Eigirdas.
Kuo daugiau uodų trūklių, tuo daugiau maisto ir žuvims.
„Jie šoka tik vieną parą. Pašoka, paskui deda kiaušinėlius į vandenį ir išsirita tie vadinamieji matyliai, ant kurių žvejai mėgsta gaudyti žuvis. Bet iš tikrųjų tai yra žuvų maistas“, – aiškino Gamtos tyrimų centro laivo kapitonas Remigijus Rimkus.
Gamtos tyrimų centras aiškinosi, kokioms žuvims uodų trūkliai yra geriausias maistas.
„Kuoja, karšis, karosas – būtent tokiais kirminiukais maitinasi. Dar yra vadinamieji gamaridai, kaip šuniplaukiai, tai jie maitinasi būtent tais vabaliukais“, – teigė R. Rimkus.
Kadangi uodų trūkliai prie marių poruojasi, jų čia ir būna gausiausiai. O kuriame Kuršių marių krante šių vabzdžių daugiausia, priklauso nuo to, iš kurios pusės pučia vėjas.
Naujausi komentarai