Maždaug prieš 3 mln. metų Naujosios Zelandijos teritorijoje gyveno šiuolaikinių imperatoriškųjų ir karališkųjų pingvinų giminaičiai.

Taranakio pakrantėje tyrėjai aptiko suakmenėjusią milžiniško pingvino kaukolę.

Ji buvo trečdaliu ilgesnė už imperatoriškojo pingvino kaukolę, o snapas – masyvesnis ir ilgesnis.

Skirtingai nuo šiuolaikinių giminaičių, šie paukščiai gyveno daug šiltesnėmis sąlygomis.

Tačiau jų egzistavimas baigėsi su pleistoceno ledynmečio pradžia, maždaug prieš 2,6 mln. metų.

Atrodytų, šaltis neturėjo būti problema, juk šiuolaikiniai imperatoriniai pingvinai išgyvena Antarktidoje.

Mokslininkai mano, kad išnykimo priežastis yra ne tik klimatas.

Viena hipotezių yra milžiniškų plėšriųjų paukščių, Hasto erelių ir didžiųjų Forbso vanagų, kurių protėviai apsigyveno Naujoje Zelandijoje maždaug prieš 3 mln. metų, antpuoliai.

Manoma, kad gigantiški pingvinai lizdus suko atvirose kolonijose pakrantėje, todėl tapdavo lengvu grobiu.

Tuo tarpu mažesnių pingvinų rūšys išsigelbėdavo dėl paslėptų perėjimo vietų ir naktinio gyvenimo būdo.

Negalima atmesti ir pokyčių jūrų ekosistemoje, susijusių su maistu.

Naujasis tyrimas rodo, kad imperatoriškųjų ir karališkųjų pingvinų protėviai galėjo išgyventi esant kur kas aukštesnėms temperatūroms, nei buvo manoma anksčiau.

Šis atradimas svarbus ir siekiant prognozuoti ateitį: globaliniam atšilimui progresuojant, jūrinių rūšių arealai keisis, o senovės klimato epochų tyrimai padės numatyti būsimus pokyčius.