Gausūs vasaros lietūs lėmė tai, kad pirmieji grybai šiemet pasirodė gana anksti – kai kuriuose miškuose jų buvo galima rasti net gegužės viduryje.

Baravykai pradėjo džiuginti liepos mėnesį, tačiau, anot miškininkų, labai didelė dalis jų buvo sukirmiję.

Vis dėlto kai kur Lietuvoje dėl retesnio lietaus grybų radosi visai menkai, tad Valstybinės miškų urėdijos specialistai šį grybų sezoną vertina kaip vidutiniškai grybingą.

Susiruošusiems grybauti, primenama, kad miškuose galima rasti ne tik valgomų, bet ir nuodingų grybų.

Todėl raginama rinkti tik gerai pažįstamus grybus.

Atvykus į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore, neretas ir pasiklysta.

Taip nutikus, patariama išlikti ramiems. Pirmas pagalbininkas, padėsiantis orientuotis miške – telefonas su GPS įranga.

Žinoma, kad pasiklydus pavyktų rasti kelią atgal, svarbu atvykus pasižymėti automobilio stovėjimo ar atvykimo vietą.

Tačiau pasikliauti telefonu ir jame esančia GPS įranga ne visada pavyks – miške dažnai tiesiog nėra ryšio.

Išeitimi pasiklydus gali tapti ir kompasas, tačiau ne kiekvienas šį prietaisą turi, o juo labiau su savimi pasiima į mišką.

Jei nėra ryšio, o ir kompaso su savimi nepasiėmėte, primenama, kad susiorientuoti gali padėti supanti aplinka.

Saulė visuomet būna pietinėje dangaus skliauto pusėje. Tiesa, priklausomai nuo paros laiko, jos judėjimas dangumi stebimas iš rytų į vakarus. Žinant konkretų laiką, nesunku apytiksliai įvertinti, kur pietūs.

Kai saulę danguje užstoja debesys, susiorientuoti ir įvertinti pasaulio kryptis gali padėti samanos ir kerpės. Paprastai medžiai būna gausiau apaugę kerpėmis šiaurinėje pusėje, kadangi jos vengia tiesioginės saulės šviesos.

Pasiklydus miške pagalba orientuojantis aplinkoje gali tapti migruojantys paukščiai.

Žąsys ir gervės dažniausiai skrenda dideliais būriais, išsidėstę „V“ forma, iš perimviečių šiaurėje į žiemojimo vietas – pietuose.

Pasaulio šalių kryptis nustatyti gali padėti ir kvartalinės linijos bei miško keliai.