Kaip veikia katės atmintis: uoslė, o ne regėjimas
Žmonėms pagrindiniai atpažinimo įrankiai yra akys ir balsas, tačiau katei pasaulis pirmiausia yra kvapų simfonija. Kiekvienas gyvūnas turi unikalų „aromatinį pasą“. Kai kačiukai gimsta, motina juos pažymi savo feromonais – laižydama ir per pieno kvapą. Kol kačiukas kvepia „ja“, jis yra jos dalis.
Šis identifikatorius yra labai trumpalaikis. Kačiukui persikėlus į naujus namus, jo kvapas greitai keičiasi dėl kito maisto, aplinkos, daiktų ir žmonių. Per kelias dienas ankstesnis „pasas“ išnyksta. Todėl po metų sutikusi jau suaugusį palikuonį katės smegenys nebeaptinka pažįstamo signalo. Prieš ją – ne vaikas, o nepažįstamas suaugęs gyvūnas, galintis kelti grėsmę jos teritorijai.
Katės motinystės terminas: kada baigiasi instinktas
Katėms motinystė nėra visą gyvenimą trunkanti emocija – tai griežta rūšies išlikimo programa. Gamtoje aktyvios priežiūros laikotarpis trunka apie 10–12 savaičių. Per šį laiką motina maitina, saugo ir moko kačiukus savarankiškumo.
Kai jaunikliai pereina prie kieto maisto ir tampa nepriklausomi, motinystės instinktas palaipsniui išnyksta. Programa laikoma užbaigta. Net jei kačiukai lieka netoliese, motinos ir vaiko ryšys nutrūksta, užleisdamas vietą suaugusių gyvūnų socialinei hierarchijai. Jie tampa kaimynais, kurie gali taikiai sugyventi arba konkuruoti dėl išteklių.
Susitikimas po metų: nuo streso iki kovų
Specialistų prognozės dėl susitikimų po ilgo išsiskyrimo – be jokio sentimentalumo:
- Po metų kačiukas jau yra suaugęs, pasikeitusios išvaizdos ir visiškai svetimo kvapo. Motinai tai atrodo kaip nepažįstamo gyvūno įsibrovimas. Vietoj švelnumo dažniausiai pasireiškia šnypštimas, priglaustos ausys ir pasiruošimas gintis ar pulti.
- Po 5–10 metų situacija tampa dar sudėtingesnė. Katės atmintis neišsaugo senų vaizdinių, o senyvo amžiaus gyvūnui netikėtas „svetimo“ pasirodymas gali tapti rimtu stresu nervų sistemai.
- Gyvūnų psichologai dažnai susiduria su atvejais, kai šeimininkų bandymai „sujungti šeimą“ baigiasi rimtomis kovomis ir būtinybe skubiai izoliuoti gyvūnus.
Kas gali pakeisti situaciją: svarbios išimtys ir įspėjimai
Yra kelios aplinkybės, galinčios sušvelninti gyvūnų reakcijas:
- Jei kačiukas lieka gyventi su motina tuose pačiuose namuose, tarp jų susiformuoja stabili socialinė grupė. Šilti santykiai tokiu atveju grindžiami ne motinystės instinktu, o kasdieniu bendravimu, žaidimais ir bendros erdvės įpročiu.
- Kastruoti ar sterilizuoti gyvūnai paprastai būna ramesni ir mažiau teritoriniai. Dėl hormoninio spaudimo nebuvimo susitikimas gali vykti be agresijos. Vis dėlto katė vis tiek „neatpažins“ savo vaiko – ji tiesiog toleruos jį kaip neagresyvų nepažįstamąjį.
- Pavojingiausia situacija – nesterilizuotų priešingos lyties gyvūnų susitikimas. Rujos metu katė savo sūnuje gali matyti tik poravimosi objektą. Natūralūs mechanizmai, saugantys kates nuo kraujomaišos, veikia tik „savo būrio“ kvapo lygmeniu. Po ilgo išsiskyrimo šis barjeras nebeveikia, todėl dauginimosi instinktas gali visiškai užgožti bet kokius buvusius ryšius.
Gamtą reikia gerbti
Katė nėra išdavikė, „pamiršusi“ savo vaikus. Ji – tobulas evoliucijos produktas. Gebėjimas nebesieti savęs su praeitimi yra mechanizmas, saugantis psichiką ir padedantis išvengti kraujomaišos.
Geriausias būdas parodyti meilę katei – nebandyti jos jaudinti praeities „egzaminais“, o užtikrinti saugią, ramią ir nuspėjamą dabartį. Katės laimė slypi ne prisiminimuose, o komfortiškuose namuose čia ir dabar.
Naujausi komentarai