Tačiau gyvūnų sergėtojai atviri – visi nori, kad Lietuvoje niekas neberištų šunų prie grandinių, tačiau pabrėžia, kad šį reikalavimą teks įgyvendinti itin atsargiai, kad keturkojams nebūtų padaryta daugiau žalos.
Kas keisis?
Balandžio 28 d. europarlamentarai priėmė naujas taisykles, kuriomis pirmą kartą ES lygiu nustatomi šunų ir kačių veisimo, laikymo, priežiūros ir įvežimo į ES reikalavimai.
Primename, kad praėjusių metų lapkritį su ES Taryba jau suderintos taisyklės įpareigoja šunų ir kačių savininkus ženklinti savo augintinius lustais ir registruoti juos nacionaliniuose registruose.
Šunų ir kačių pardavėjai ar veisėjai turės ketverius metus pasiruošti įgyvendinti naujas taisykles, eiliniai šunų savininkai – dešimt metų, o kačių savininkai – penkiolika metų.
Siekiant apsaugoti augintinių gerovę, nustatyti griežti veisimo reikalavimai, pvz., draudžiama kergti tėvus ir jų palikuonis iki antros kartos, taip pat draudžiama tarpusavyje kergti tų pačių šunų ir kačių palikuonis.
Be to, bus draudžiama veisti šunis ar kates, kai veisiant siekiama jų sveikatai suteikti kenkiančių kraštutinių deformacijų. Tokie gyvūnai, kaip ir suluošinti šunys ir katės, nebegalės dalyvauti parodose ar varžybose.
Naujosios taisyklės draus laikyti gyvūnus pririštus ilgiau nei vieną valandą, išskyrus gydymo, parodų ir konkursų metu, ir neleis naudoti spygliuotų bei smaugiamųjų antkaklių, kurie neturi apsauginio mechanizmo.
Pasiuntė aiškią žinią
Reglamente nustatyti minimalūs gerovės standartai veisimo įstaigoms, prieglaudoms ir gyvūnų parduotuvėms, įskaitant konkrečius reikalavimus dėl laikymo sąlygų, socializacijos ir medicininės priežiūros, tarkime, kasmečiai veterinaro vizitai. Bent vienas šių įstaigų darbuotojas privalės būti baigęs specialius mokymus.
Veislynai, išauginantys daugiau nei dvi vadas per metus arba turintys daugiau nei penkias pateles, po patikros privalės gauti oficialų patvirtinimą. Draudžiami narvai, o pagal augintinio dydį nustatytas minimalus jam skirtas gyvenamasis plotas, taip pat numatyta, kad motina galėtų pasitraukti nuo savo palikuonių, o vyresni nei aštuonių savaičių šunys privalo praleisti bent vieną valandą kasdien lauke.
EP pranešėja Veronika Vrecionová iš Čekijos pažymėjo: „Siunčiame aiškią žinią – augintinis yra šeimos dalis, o ne žaislas. Nustatėme griežtus jų veisimo ir priežiūros reikalavimus, kurie apsunkins tų asmenų veiklą, kurie nori greitai pasipelnyti iš prekybos gyvūnais. Nauji reikalavimai užtikrins vienodas veiklos sąlygas sąžiningiems šunų ir kačių veisėjams.“
Naujos tvarkos įsigaliojimui dar būtinas formalus ES Tarybos patvirtinimas.
Daugykloms – galas?
Skaičiuojama, kad prekyba katėmis ir šunimis kasmet sudaro apie 1,3 mlrd. eurų, o 60 proc. jos sudaro prekyba internetu.
Siekdami užkirsti kelią nesąžiningam šunų ir kačių importui asmeniniais tikslais, vėliau siekiant juos parduoti, EP nariai užtikrino, kad naujosios taisyklės būtų taikomos tiek komerciniam, tiek ir nekomerciniam augintinių importui.
Pardavimui skirti šunys ir katės prieš jų importą į ES turės būti paženklinti lustais ir užregistruoti nacionaliniame registre.
Be to, augintinių savininkai bent penkias dienas iki atvežant gyvūną į ES turės juos paženklinti lustais ir užregistruoti atitinkamoje duomenų bazėje internete. Šis reikalavimas nebus taikomas ES valstybėse jau registruotiems augintiniams.
Gyvūnų globos įstaigos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė, dalyvavusi darbo grupėse ES, pasakoja, kad diskusijos Briuselyje buvo ilgos ir sudėtingos. Ji tikisi, kad naujos taisyklės labiausiai padės kovoti su nelegaliu gyvūnų veisimu – daugyklomis.
Lietuva – tarp lyderių
Pašnekovė pabrėžia, kad maždaug 90 proc. šių taisyklių Lietuvoje jau galioja.
„Lietuva tikrai yra geroje pozicijoje, esame nemažai pasiekę. Kaip pavyzdį pasakysiu, kad Lietuvoje eutanaziją gyvūnui gali atlikti tik veterinarijos gydytojas. Tačiau nemažoje dalyje šalių šis klausimas kėlė didelių diskusijų. Net skandinavų šalys teigė, kad ir toliau eutanaziją galėtų atlikti bet kas. ES dar turime valstybių, kur net neregistruojami veisėjai, o šunys, katės ir kiti augintiniai neženklinami“, – dėsto J. Gustaitienė.
Tiesa, užmigti ant laurų nederėtų. Nors turime kai kuriuos įstatymus, kurių ES nėra, tačiau jie veikia tik popieriuje. Nors visuotinis ženklinimas Lietuvoje veikia ne vienus metus, pašnekovė primena, kad į prieglaudas patenka maždaug 90 proc. neženklintų keturkojų.
„Kartais įstatymai pas mus priimami tik tam, kad politikai pasidarytų sau viešųjų ryšių akciją“, – atsidūsta gyvūnų globėja.
Deda daug vilčių
Pasiteiravus, ar naujasis ES reglamentas bus realus postūmis susitvarkyti galiojančius įstatymus šalyje, J. Gustaitienė neslepia turinti tokią viltį. Daugiausia vilčių ji deda į tikslą pažaboti daugintojus ir nelegalų gyvūnų įvežimą.
„Ne paslaptis, kad ir dabar iš trečiųjų šalių į Lietuvą ir kitas ES šalis per išorines ES sienas, daugiausia, kiek man žinoma, per Latviją, atkeliauja daug nelegalių kačių ir šunų iš Rusijos, Baltarusijos ir kitų valstybių. Tikiuosi, kad naujasis dokumentas padės užtikrinti atsekamumą ir gyvūnai į ES negalės patekti nelegaliai“, – viliasi pašnekovė.
Kaimuose bandžiau pakalbinti žmones ir išsiaiškinti, ką apie tai jie mano. Daugeliui jų šunų atrišimas nuo būdos – nesąmonė. Juos dar labiau siutina tai, kad bus liepiama tai padaryti, o jie tą savo pasiutimą, pyktį išlies ant augintinio. Man net yra sakę, kad jei tokią tvarką priims, tai specialiai šunį užmuš.
Kur dėti atrištus šunis?
Garsiai kalbėta, kad nauji reikalavimai privers visus šunis atrišti nuo grandinių. Tačiau J. Gustaitienė atvira – tokį reikalavimą svarbu įgyvendinti ne karšta galva, o gerai pasvėrus, kur išlaisvintus augintinius reikės padėti.
„Sako, kad atrištus šunis atveš į prieglaudas. Tačiau jos juk dabar jau perpildytos. Reikia gerai įvertinti ir nuspręsti, kur juos padėti. Ši tema žmonėms labai rezonuoja. Emociškai ir aš nenoriu, kad joks šuo kentėtų būdamas pririštas.
Be to, reikia paklausti, kodėl kai kuriose gyvūnų prieglaudose šunys vis dar rišami prie būdų.
Kitas dalykas yra tai, jog mes turime Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įsakymą, kad gyvūnų veisėjai negali rišti gyvūnų prie būdų. Aš tai nuo pat pradžių kritikavau. Koks veisėjas, auginantis čempioną – katę ar šunį – jį riš? Pirmiausia reikia kovoti su daugintojais, o ne legaliais veisėjais“, – nuostabos dėl mūsų šalyje galiojančios tvarkos negali nuslėpti J. Gustaitienė.
Bijo, kad atsikratys
Vis dėlto klausimas, kur reikės dėti atrištus nuo grandinės šunis, lieka atviras. Provincijoje šiuo klausimu su vietos žmonėmis bendravusi „Nuaro“ vadovė bijo blogiausio – dalis jų savo šunų tiesiog brutaliai atsikratys.
„Kaimuose bandžiau pakalbinti žmones ir išsiaiškinti, ką apie tai jie mano. Daugeliui jų šunų atrišimas nuo būdos – nesąmonė. Juos dar labiau siutina tai, kad bus liepiama tai padaryti, o jie tą savo pasiutimą, pyktį išlies ant augintinio.
Man net yra sakę, kad jei tokią tvarką priims, tai specialiai šunį užmuš. Negalima taip apie savo augintinį galvoti. Iškart pasakiau, kad geriau tegul jį atiduoda man. Vieni savo šunis atiduos į prieglaudas, kiti neženklintus šunis paleis, treti – susidoros. Būna sakančių ir taip: ateikite, nusiriškite ir pasiimkite – man to šuns nereikia“, – slogias nuotaikas iš regionų perduoda J. Gustaitienė.
Siūlo pasitelkti seniūnijas
Anot jos, dabar svarbu susitelkti į tai, ką galima padaryti dėl gyvūnų gerovės. Pašnekovės nuomone, vertėtų įveiklinti seniūnijas, vietines bendruomenes, kurios galėtų pradėti registruoti pririštus šunis.
„Seniūnaičiai šunis suregistruotų, išduotų leidimą ir įpareigotų pagerinti laikymo sąlygas. Tačiau to nepadariusiems žmonėms nereikėtų skirti baudų, svarbiau yra pabrėžti, kad naujų šunų rišti prie būdų negalima. Sakykime, dabar prie būdos pririšto šuns amžius – vieni metai. Vadinasi, po dešimties metų nebeturėtų būti pririštų šunų. Tačiau pirmiausia siūlau atrišti šunis nuo būdų prieglaudose“, – svarsto „Nuaro“ vadovė.
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė. Jos teigimu, prieš atrišant šunis nuo būdų, reikia profesionaliai ir kantriai užsiimti visuomenės švietimu, ypač provincijoje.
„Būtina akcentuoti šunų socializacijos svarbą, įtvirtinti žmonių sąmonėje gyvūno – jaučiančios būtybės – sąvoką“, – nedaryti skubotų sprendimų ragina ir šalies kinologai.
Kiek prie pririštų šunų – nežinia
VMVT jau 2023 m. yra priėmusi sprendimą ir susitarimą su gyvūnų augintinių veisėjais, kad veisiant gyvūnus turi būti keliami aukščiausi gerovės standartai, be to, skirtingose įstaigose jie turi būti suvienodinti.
2023 m. lapkričio 1 d. VMVT iniciatyva gyvūnų augintinių veisimo taisyklės pakeistos: veisėjams nuo jų įsigaliojimo draudžiama laikyti šunis nuolat pririštus. Iki šiol tokių pažeidimų kontrolės metu nebuvo nustatyta.
Tų pačių metų pradžioje VMVT atliko 86 gyvūnų globėjų apklausą.
Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė visų VMVT gyvūnų globėjų sąraše registruotų globėjų teigė nelaikantys nuolat pririštų šunų, nepalaikantys tokio laikymo būdo. Dauguma globėjų sakė nedovanojantys šunų žmonėms, kurie juos laikytų tokiomis sąlygomis.
Statistikos apie gyventojų laikomus gyvūnus VMVT nerenka.
VMVT kontroliuoja gyvūnų veisėjus, globėjus, prekiautojus gyvūnais augintiniais (t. y. VMVT registruotus subjektus).
Miestų savivaldybės atsakingos už gyvūnų augintinių laikymo sąlygų taisyklių nustatymą ir jų įgyvendinimo priežiūrą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)