Ką darome ne taip ir kas juos privilioja, pasakojo Gamtos tyrimo centro entomologė dr. Rasa Bernotienė.

– Dažniausiai širšes, skruzdes, uodus vadiname kenkėjais. Mokslininkai sako, kad jie nelabai kenkia. Kodėl taip sakote? Kokia yra iš jų nauda?

– Visų pirma, jie nėra kenkėjai. Čia mes galbūt didesni kenkėjai, trukdantys gyventi mašalams, širšėms, vapsvoms ir kitiems vabzdžiams. Iš tikrųjų turėtume gerai sugyventi, nes, visų pirma, tai yra apdulkintojai. Jeigu nebūtų apdulkintojų, nebūtų jokių vaisių. Mes mirtume iš bado. Gyvename taip susiję vieni su kitais, bet vieni be kitų negalime.

– Ir tie mašalai negali be mūsų. Dažnai skundžiamės jų gausa. Pasirodo, kad mūsų veikla ir lemia jų gausą. Kokiu būdu žmogus, nežinodamas, priveisia jų?

– Visų pirma – vandens tarša. Dar vienas dalykas – kitų gyvūnų rūšių naikinimas. Mašalų lervomis maitinasi žuvys, ir beveik lašišos yra užaugusios ant mašalų lervų, jeigu kalbėtume apie natūraliai upėse užaugančias lašišas. Jeigu išnaikiname žuvį, jai pasidaro labai daug maisto. Tokiu atveju turime didelius mašalų protrūkius. Kaip ir kalbėjau, yra paukščių, šikšnosparnių. Išnaikinus uodus, kai kurie paukščiai negalėtų išmaitinti tiek jauniklių, kiek išmaitina dabar. Dar prisidedame tuo, kad kartais uodus veisiame patys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip mes jų prisiveisiame?

– Tirdama uodus, esu pastebėjusi, kad sodininkai labai dažnai prisideda prie uodų veisimo. Jie laiko tokias dideles vandens talpas šiltnamių laistymui. Tose talpose labai greitai veisiasi uodai. Taip pat susiranda balą, ir kai pjauna žolę, ją sumeta į ją, kad greičiau pūtų ar kaip. Tas organikos kiekis vandens telkinyje įtakoja tai, kad ten prisiveisia tiek uodų, jog yra daugiau nei vandens. Labai rekomenduoju, jeigu laikome vandenį šiltnamių laistymui, uždenkime tą statinę, kad ten neįskristų joks uodas, negalėtų padėti kiaušinių, ir tas vanduo išliktų be vabzdžių lervų.

– Ar egzistuoja kažkoks cikliškumas? Kartais atrodo, kad vienais metais tų uodų yra labai daug, kitais – jų apskritai nebelieka? Ar čia yra atsitiktinumas?

– Man atrodo, kad žmonėms kiekvieni metai yra patys tie, kur daugiausia uodų. Kai uodai prasideda, atrodo, kad yra labai baisu. Šiemet buvo labai šaltas pavasaris – kai uodų gegužės mėnesį jau turėjo būti, jų nebelabai buvo. Dabar tas audringasis laikas, nors paprastai per Jonines jis pradeda mažėti. Viskas dar priklauso nuo lietaus. Kuo daugiau lietaus – tuo daugiau turime kraujasiurbių vabzdžių.