Paspaudus šaltukui žmonės ėmė lesinti vandens paukščius, skambučiais užplūdo gyvūnų globėjus pranešdami, kad gulbėms ar antims reikia pagalbos. Visgi dažnai tokie pranešimai nepasitvirtina, o veterinarai sako, kad žmonės patys paukščius atpratina ieškoti maisto, praneša LNK.

Lesinimui dar ne laikas

Gyventojai sako, kad matant paukščius šaltame vandenyje norisi jiems padėti ir palesinti.

„Aš visą laiką kokiu nors batonu palesinu“, – pripažino vienas vyras.

„Mano kaimynės visada labai sąžiningai žiemą lesina“, – šnekėjo kita gyventoja.

Žiemą kyla klausimas: galima vandens paukščius lesinti ar ne? Specialistai aiškino, kad galima, bet tik tam tikru laiku. Tačiau dabar lesinimui tikrai dar ne laikas.

„Aktuali ne tiek temperatūra, bet kiek temperatūra, šalčiai laikosi. Jei tai užtrunka daugiau kaip savaitę, dvi, tris, galbūt mėnesį, tada paukščiai pradeda sekti, kadangi jie išnaudoja sukauptą energiją, savo riebalinį audinį“, – tvirtino veterinarijos gydytojas Giedrius Survila.

Lesinti galima tinkamu maistu.

Gali sutrikti virškinimo trakto veikla, gali užspringti nuo netinkamo pašaro. Gali grėsti netgi žūtis.

„Kai žiema būna gili, stora sniego danga, kai ledas storas – taip, paukščiai netenka natūralaus maitinimosi šaltinio. Tada pagelbėti reikėtų. Tinka grūdai, kaip laikina pagalba ir batonas, balta duona. Kitu atveju šerti nėra galima“, – aiškino G. Survila.

Netinkamai lesinant paukščius jiems gresia žūtis.

„Netūrėtų būti jokiu būdu juoda duona, kažkokie saldūs produktai. Gali sutrikti virškinimo trakto veikla, gali užspringti nuo netinkamo pašaro. Gali grėsti netgi žūtis“, – šnekėjo G. Survila.

Atakuoja skambučiais

Pastarąją savaitę gerokai paspiginus šalčiui gyvūnų globėjus užplūdo gyventojų skambučiai su pranešimais apie sužeistas ar prie ledo prišalusias gulbes.

„Vos tik atšalus orams iš kartų buvo masės skambučių, nespėjome atsiliepinėti. Buvo praktiškai vien tik šie skambučiai ta pačia tema, kad paukščiams šalta“, – teigė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Jei pastebima viduryje ledo ramiai tupinti gulbė, jai pavojus negresia. Jei reikėtų pagalbos, paukštis plasnotų ar kitaip muistytųsi.

Tomo Raginos nuotr.

„Mato tupintį paukštį, jis nejuda. Žmonės mano, kad jis arba miręs, arba sušalęs, arba prišalęs. Reikėtų įsitikinti, kad taip nėra, kadangi paukščiai taupo savo energiją. Sakykime, gulbės slepia snapą po savo sparnais, tam, kad nesušaltų. Jos išlipa, kažkur atsitupia vidury ežero esančioje salelėje“, – teigė J. Gustaitienė.

Ornitologai sakė, kad keičiantis klimatui apskritai Lietuvoje žiemoti lieka vis daugiau paukščių.

„Klimatas šiltėja, žiemos nebūna sudėtingos. Kartais žiemą galima pamatyti tokių paukščių, kuriuos mes tikrai seniau laikėme emigruojančiais. Pavyzdžiui, pempės, slankos“, – tvirtino ornitologas Saulius Rumbutis.

Lietuvoje žiemojančių paukščių, kurie neišskrenda į šiltus kraštus, yra apie kelis šimtus rūšių.